Paminklas Panevėžio įkūrimui ir jo seniausiam dokumentui

2003 m. minint Panevėžio įkūrimo 500 metų jubiliejų, Senamiesčio ir Venslaviškio gatvių sankryžoje buvo pastatytas paminklas Panevėžio pradžios vietai pažymėti. Jame iškaltas Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro 1503 m. rugsėjo 7 d. rašto Ramygalos klebonui tekstas. Vykdant šį raštą, ant stataus dešiniojo Nevėžio kranto, prie kelių į Vabalninką ir Pušalotą sankryžos, buvo pastatyta medinė bažnytėlė ir čia pradėjo kurtis […]

Dekoratyvinė skulptūra „Pramonė“

Ši skulptūra, vaizduojanti pramonę, pastatyta 1979 m. skverelyje prie „Garso“ kino teatro. Ją sukūrė žinomas Lietuvos skulptorius Bronius Vyšniauskas (1923–2015). Sovietmetyje Valstybinio televizijos ir radijo komiteto paskelbtame konkurse „Darbo našumas – 70“ geriausiai pasirodė Panevėžio pramonės įmonių komanda. Gautą 4000 rublių premiją panevėžiečiai paskyrė miestui. Už šias lėšas buvo nuspręsta pastatyti skulptūrą, simbolizuojančią pramonę. Jai […]

Atkurtas „Panevėžio balsas“

1990 m. liepos 4 d. atkurta pirmojo lietuviško Panevėžio laikraščio „Panevėžio balsas“ leidyba. Sovietmetyje ėjusio „Panevėžio tiesos“ laikraščio pavadinimas pakeistas į „Panevėžio balsą“. Šiuo pavadinimu laikraštis ėjo 1924–1935 metais. Tai buvo padaryta laikraščio skaitytojų valia. Rinktis jie galėjo iš redakcijos pateiktų penkių pavadinimų: „Panevėžio balsas“, „Panevėžys šiandien“, „Panevėžys“, „Aukštaičių kraštas“ ir „Panevėžio tiesa“. Atsiųstose anketose daugelis […]

Panevėžio sporto rūmai

Panevėžio sporto rūmai pastatyti 1965 m. pagal architekto Jono Putnos projektą. Šalia jų įrengtas lengvosios atletikos ir futbolo stadionas, teniso kortai, rankinio ir tinklinio aikštės. Tai pirmasis toks sporto kompleksas pastatytas to meto sovietinėje Lietuvoje. Kaip liudija Panevėžio apskrities archyve saugomi dokumentai, 1959 m. Panevėžio miesto vykdomasis komitetas perėmė iš Mėsos kombinato stadioną ir šalia jo pradėjo sporto rūmų […]

Buvo abejingi Julijono Lindės-Dobilo atminimui

Rašytojas, kunigas ir pedagogas Julijonas Lindė-Dobilas paliko ryškius pėdsakus Panevėžio kultūros ir švietimo istorijoje. Su jo atminimu susijęs ir į istorijos paminklų sąrašus įrašytas namas Panevėžio valdžios buvo nugriautas sovietmetyje. Tai realinės mokyklos ir lietuviškos gimnazijos tarpukaryje direktorių namas, stovėjęs šalia mokyklos P. Puzino gatvėje. Statytas 1884 m. ir buvo medinis vieno aukšto su mansarda. […]

Neįminta Senvagės legendinio akmens mįslė

Pagal legendą Nevėžio pakrantės kalnelyje, toje vietoje, kur dabar apygardos teismas, buvo pagoniška šventykla. Po žemaičių krikšto ją sudaužė ir aukuro akmenį į senąją upės vagą įstūmė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Kad Senvagėje buvo aukuro akmuo nurodyta ir 1990 m. išleistoje Rimanto Matulio knygoje „Istoriniai akmenys“. Netrukus „Panevėžio balsas“ pateikė aiškiaregės tvirtinimus, kad prie Nevėžio […]

Karas ir literatūros almanachas „Vagos“

Nacistinės Vokietijos okupacijos metais knygų leidyba buvo smarkiai suvaržyta. Nežiūrint to, 1944 m. kovo mėnesį Panevėžyje buvo įkurta knygų leidykla ir rengiamasi išleisti literatūros almanachą „Vagos“. Šiandien nedaug žinoma apie šio almanacho leidybą. Knygų leidyklą įkūręs Jonas Vytautas Narbutas pokaryje sovietinės valdžios buvo suimtas ir nuteistas dešimt metų kalėjimo. Jis buvo karo metais Panevėžyje ėjusio […]

Paskutinė Kauno gubernijos metraščio knyga išleista Panevėžyje

1845–1915 m. Kauno gubernijos valdyba kartą per metus leido informacinį leidinį „Памятная книжка Ковенской губернии“ („Kauno gubernijos atmintinė knygelė“). Spausdinama ji buvo gubernijos spaustuvėje Kaune. 1915 m. išleista Panevėžyje. Ši atmintinė knygelė, kurioje buvo pateikiami statistiniai duomenys apie Kauno gubernijos gyventojus, švietimą, ekonomiką, skelbiami straipsniai istorijos, etnografijos, kalbotyros klausimais, yra vertingas istorijos šaltinis apie tuometinį […]

Dembavoje planuota pastatyti estradą

1980 m. užtvenkus Nevėžį, tarp „Ekrano“ marių ir Pajuosčio plento planuota įrengti poilsio zoną, o pakrantėje prie Dembavos pušyno pastatyti masinių renginių estradą. Pagal parengtą šios teritorijos detalaus išplanavimo projektą čia turėjo būti kuriamas aktyvaus poilsio parkas. Numatyta įrengti 2 pliažus, 50 valčių elingą, dviračių ir pėsčiųjų takus, pastatyti sporto kompleksą su sporto žaidimų aikštelėmis, […]

Iš mokyklos vardo suteikimo istorijos

Panevėžio 2-oji vidurinė mokykla jos rūmus projektavusio architekto Vytauto Žemkalnio vardu pavadinta 1993 m. Po dviejų metų mokyklai suteiktas gimnazijos statusas. Iš Panevėžio apskrities archyve saugomų dokumentų matyti, kad Panevėžio 2-oji vidurinė mokykla, ruošdamasi atkurti gimnazijos statusą, 1993 m. vasario 25 d. raštu Nr. 88 kreipėsi į Panevėžio miesto merą, Švietimo skyriaus vedėją, Panevėžio miesto […]

Dar prieš susikuriant Sąjūdžiui

Sąjūdžio Panevėžyje susikūrimo ištakos Panevėžio istoriografijoje aptartos tik bendrais bruožais. Prisiminkime 1988 m. pradžioje kilusį ir nemažai prie visuomenės išjudinimo prisidėjusį miesto inteligentijos protestą prieš Respublikos gatvės rekonstrukciją. Sovietmetyje pagal Panevėžio centrinės miesto dalies detalaus išplanavimo projektą buvo numatyta nutiesti naują Respublikos gatvės trasą, o jos senoje dalyje nuo Topolių al. iki Klaipėdos g. įrengti […]

Apie malūnus, sparnus ir žygius

Atkurtas autentiškas Panevėžio vėjo malūno, stovinčio prie J. Basanavičiaus gatvės, vaizdas. Tai, ko per daug metų negalėjo padaryti miesto valdžia ir buvę savininkai, 2014 m. atliko malūną įsigijusi bendrovė „Deliuvis“. Šis ir toliau prie „Žemynos“ progimnazijos stovintis vėjo malūnas sovietmetyje buvo uždaryti ir apleisti. 1988 m. juos rekonstruojant, autentiška malūnų išorė neatkurta. Abu palikti be […]

Juozo Zikaro bareljefas „Panevėžio valstybinė gimnazija“

1919–1929 m. gyvendamas Panevėžyje, skulptorius Juozas Zikaras be kitų reikšmingų darbų sukūrė  ir Panevėžio valstybinei gimnazijai skirtą bareljefą. Ši gimnazija, kur skulptorius dirbo piešimo mokytoju, suvaidino svarbų vaidmenį jo gyvenime ir kūryboje. Deja, minėtas gimnazijos bareljefas šiandien žinomas tik iš nuotraukų, saugomų Juozo Zikaro memorialiniame muziejuje Kaune. Panevėžyje jas dar turi Juozo Balčikonio gimnazijos muziejus […]

Panevėžio dailininkų protestas

Šis protestas kilo 1984 m., kai Panevėžyje buvo pradėtas griauti skulptoriaus Juozo Zikaro namas. Tai bene pirmasis viešas panevėžiečių pasipriešinimas sovietinės valdžios savivalei. 1984 m. apie pertvarką ir viešumą dar nebuvo nė kalbos. Galimybių atvirai kritikuoti sovietinės valdžios sprendimus nebuvo jokių. Tokiomis sąlygomis kilęs Panevėžio dailininkų protestas yra unikalus reiškinys. Jis turi būti tinkamai ištirtas […]

Marijonų koplyčia sovietmetyje

Apie Panevėžio marijonų vienuolyno Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo koplyčią sovietmetyje žinoma labai nedaug: uždaryta 1949 m., joje buvo archyvas, vėliau vaikų dailės mokyklos salė. Iš Panevėžio apskrities archyve saugomų dokumentų matyti, kad marijonų vienuolynas ir koplyčia Agronomijos (dab. Marijonų) gatvėje buvo nacionalizuota 1948 m. Po metų koplyčia palikta be kunigo ir uždaryta. Jos inventorius […]

Kur Panevėžyje gyveno Balys Sruoga?

Rašytojas Balys Sruoga 1906–1914 m. mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. Šį jo gyvenimo laikotarpį leidinyje „Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija 1727–2002“ aprašė Vytautas Baliūnas. Jis pateikė duomenų ir apie rašytojo Panevėžyje gyventą vietą. Vytautas Baliūnas rašo, kad B. Sruoga gyveno šalia mokyklos pas gimines Verbickus, kurių didelis medinis namas buvo Respublikos gatvėje dabartinio miesto sodo šiaurinėje dalyje, […]

Pirmoji rašytinė žinia apie Upytės žemę

1254 m. balandžio mėnesio Livonijos ordino, Rygos arkivyskupo ir kapitulos akte dėl Žiemgalos žemių padalijimo pirmą kartą paminėta Upytės žemė. Jame nurodoma, kad Rygos arkivyskupui atitekusios dvi dalys Upmalės žemės yra tarp Nemunėlio ir Mūšos abiejose pakrantėse iki Upytės ir Šiaulių žemių ribų. Kaip parodė Onos Maksimaitienės atlikti istorijos šaltinių tyrinėjimai, tai seniausias dokumentas, kuriame […]

Apie pedagoginio instituto įtaką Panevėžio visuomeniniam ir kultūriniam gyvenimui 1939 m.

1939 m. kovo 22 d. nacistinei Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą, Klaipėdoje veikęs pedagoginis institutas buvo atkeltas į Panevėžį. Tai buvo dvimetė aukštoji mokykla, rengusi pradinių mokyklų mokytojus visai Lietuvai. Apžvelkime, kokią įtaką to meto Panevėžio visuomeniniam ir kultūriniam gyvenimui padarė šis institutas, išbuvęs čia vos pusmetį. Iš istorinės literatūros apie į Panevėžį perkeltą pedagoginį institutą […]

Iš atsiminimų apie Panevėžio herbo pakeitimą

Iki 1993 m. Panevėžio miesto herbas buvo du sukryžiuoti linų pėdai ir arklas, pavaizduoti dviejuose suapvalinto skydo laukuose. Jei ne pačių panevėžiečių iniciatyva herbą pakeisti, jis toks būtų buvęs ilgiau. Kalbų, kad šį sovietmetyje patvirtintą herbą reikia peržiūrėti, buvo dar atgimimo metais. Oponentų argumentai: linų pėdai ir arklas yra ne miesto, bet kaimo simbolika. Maža […]

Panevėžio muzikos mokykla

1944 m. rugsėjo mėnesį, karo frontui tik ką nudundėjus į vakarus, Panevėžyje įkurta muzikos mokykla. Tiksli jos atidarymo data nežinoma. Mokyklos organizatorius – žymus Panevėžio muzikas Mykolas Karka. Apie sunkią muzikos mokyklos pradžią pokaryje sužinome iš Mykolo Karkos atsiminimų, spausdintų sovietmetyje ėjusioje „Panevėžio tiesoje“. Keletą su mokyklos įkūrimu susijusių dokumentų pavyko rasti Lietuvos ypatingajame archyve. […]

Pirmoji Panevėžio meno mėgėjų kuopelės paroda

Šiandien daugiau žinoma apie antrąją šios kuopelės parodą, vykusią 1926 m. Ji įrašyta į 1900–1929 m. lietuvių dailės parodų sąrašą. Išleistas parodos katalogas skelbiamas Panevėžio kraštotyros muziejaus skaitmeninėje Panevėžio istorijos bibliotekoje. Pirmoji Panevėžio meno mėgėjų kuopelės paroda buvo surengta 1925 m. birželio 6–20 d. Ji vyko Panevėžio 1-oje pradžios mokykloje Marijos gatvėje (dab. A. Smetonos […]

Panevėžio realinė mokykla evakuacijoje

1914 m. rugpjūčio 1 d. prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas Panevėžį pasiekė 1915 m. vasarą. Traukiantis rusų kariuomenei, kartu su gyventojais, įstaigomis į Rusijos gilumą buvo evakuota ir realinė mokykla. Tiksli jos evakavimosi vieta bei mokyklos veikla evakuacijoje nežinoma. Ieškant Panevėžio realinės mokyklos pėdsakų Rusijoje, buvo išsiųsti užklausimai į Novgorodo ir Tulos sričių valstybinius archyvus. Jei […]

Paminklas „Laisvės daina“

Šis paminklas pastatytas sovietmetyje prie Vilniaus–Velžio kelio sankryžos. Skulptūra vaizduoja moterį, aukštyn pakeltose rankose laikančią laisvės vėliavą. Paminklo autorius – skulptorius Antanas Dimžlys (1920–2010), architektas Tautvydas Miknevičius. 2006 m. išleistoje prisiminimų knygelėje „Kelionė į skulptūros pasaulį“ Antanas Dimžlys rašė, kad skulptūra „Laisvės daina“ Panevėžyje buvo pastatyta neiškart, tiktai 1974 m. liepos mėnesį, ir visiškai kitoje […]

Blaivybės ir atgimimo kryžius

Pastatytas 1990 metais, kai Panevėžyje birželio 9 d. buvo pasitiktas M. Valančiaus blaivybės sąjūdžio iš Vilniaus į Kryžių kalną nešamas kryžius. Panevėžiečių pastatytą kryžių sukūrė kunigas Algis Neverauskas, Gediminas Vasiliauskas ir Erikas Urbonavičius. Tuomet tautinio atgimimo metais kryžius buvo pastatytas Vilniaus g. skvere. Bet vėliau jam čia vietos neliko. Sklypas, kur kryžius stovėjo, buvo grąžintas […]