Nuimami R. Čarno gatvės užrašai, grąžinus gatvei Vasario 16-osios pavadinimą. 1989 m. Nuotrauka iš fotografijų albumo „Sąjūdis Panevėžyje“ (2008)

Apie gatvių pavadinimų keitimą Atgimimo metais

Pirmieji pasiūlymai atkurti istorinius Panevėžio gatvių pavadinimus buvo iškelti 1987 m. gruodžio 11 d. vykusiame Lietuvos kultūros fondo rėmimo grupės steigiamajame susirinkime. Susiburti prie šio fondo pakvietė ir jo tarybos pirmininke buvo išrinkta Knygų bičiulių draugijos Panevėžyje vadovė Jerutė Vaičekauskienė.

Netrukus prie Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos įsikūrė Kultūros fondo rėmimo grupė Panevėžio miesto istorijai rinkti ir istoriškai susiklosčiusiems gatvių pavadinimams atstatyti. Joje aktyviai dirbo kraštotyrininkai Jokūbas Atkočiūnas, Liudas Žebrauskas, istorikas Vylius Petrušaitis ir kiti.

Surinkta medžiaga apie gatvių pavadinimus ir pasiūlymai juos keisti buvo aptarti Kraštotyros draugijos kalbininkų ir istorikų sekcijose. Parengtas raštas 1988 m. birželio 6 d. išsiųstas Panevėžio miesto vykdomajam komitetui. Iš ten gautame atsakyme buvo nurodyta, kad gatvių pavadinimus bus galima keisti tik po 1989 m. sausio 19 d. įvyksiančio visasąjunginio gyventojų surašymo.

1988 m. vasarą Panevėžyje įsikūrė Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio rėmimo grupė, kuri rugsėjo 11 d. Panevėžio miesto stadione surengė mintingą. Jo metu iš miesto valdžios buvo pareikalauta sugrąžinti istorinius gatvių vardus. „Panevėžio tiesoje“ pradėti spausdinti gyventojų pasisakymai dėl gatvių pavadinimų pakeitimo. Juos keisti ir toliau buvo delsiama.

Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – Vasario 16-ąją paskelbus tautine švente, Sąjūdžio miesto tarybos Istorinės atminties komisija miesto valdžios pareikalavo šią šventę pasitikti iškilmingai ir sugrąžinti Vasario 16-osios pavadinimą R. Čarno gatvei, Nepriklausomybės – Komjaunimo aikštei. Kreipimasis buvo atspausdintas 1989 m. sausio 27 d. Sąjūdžio laikraštyje „Laisvas žodis“.

1989 m. vasario 13 d. vykusiame Panevėžio miesto vykdomojo komiteto posėdyje buvo nuspręsta grąžinti šiuos gatvių vardus: R. Čarno gatvei – Vasario 16-osios, N. Gogolio – Smėlynės. TSRS 60-mečio gatvę pervardinti į Ateities gatvę, LTSR 40-mečio gatvę – į Paliūniškio, Gegužės 1-osios gatvę – į Katedros gatvę, Tarybų aikštę ir O. Sukackienės gatvę pavadinti Katedros aikšte. Prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios esanti aikštė pavadinta Sukilėlių aikšte.

R. Čarno gatvei grąžinus Vasario 16-osios pavadinimą, nutarta ateityje R. Čarno vardą suteikti kitai naujai gatvei. Dėl V. Andrijanovo gatvės pavadinimo pakeitimo į Krekenavos gatvę buvo susilaikyta. Keisti gatvių pavadinimus tuometinė Panevėžio valdžia aiškiai delsė. Sąjūdžio Panevėžio taryba 1989 m. liepos 10 d. raštu kreipėsi į Panevėžio miesto vykdomąjį komitetą su reikalavimu paskubėti sugrąžinti istorinius Panevėžio gatvių pavadinimus, atsisakyti miestui svetimų vardų.

Situacija kardinaliai pasikeitė tik po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pasikeitus miesto valdžiai. 1990 m. liepos 3 d. potvarkiu sudarytai gatvių pavadinimų keitimo komisijai pavesta paržiūrėti visus gatvių pavadinimus ir dėl anksčiau buvusių grąžinimo arba pakeitimo miesto valdybai pateikti pasiūlymus. Užtikrinant viešumą, komisijos parengti pasiūlymai pirma turėjo būti paskelbti spaudoje.

Atsiliepimų būta visokių. Jei vieni sakė, kad gatvių pavadinimų keitimai žmonėms sukelia daug vargo dėl dokumentų pertvarkymo, tai K. Giedrio gatvės gyventojai surašė kolektyvinį pareiškimą jų gatvę pavadinti žymaus kraštiečio, skulptoriaus Juozo Zikaro vardu. Tiek komisija, tiek ir miesto valdyba gatvės gyventojų kolektyvinės nuomonės stengėsi paisyti.

Šitaip Kolūkiečių ir Spartuolių gatvių gyventojai pasiekė, kad jų gatvės pavadinimai nebūtų pakeisti. Šiandien gi dažnai žiniasklaidos mėgstama papostringauti, kad Panevėžyje iki šiol yra likę sovietiniai reliktai ir juos miesto valdžia toleruoja. Bet neužsimenama, kad iki šiol Panevėžyje nėra Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos – Kovo 11-osios gatvės. Nors anuomet komisija šiuo vardu siūlė pavadinti buvusią B. Grigo gatvę. Bet jai buvo suteiktas Parko pavadinimas.

Galutinį sprendimą dėl gatvių pervardinimo priimdavo miesto valdyba. Svarstant kokią gatvę pavadinti Kovo 11-osios vardu, lėmė nuomonė, kad tai daryti dar anksti ir šį vardą reikėtų suteikti naujai, didelei ir gražiai gatvei. Matyt, per 25 atkurtos nepriklausomybės metus tokia gatvė Panevėžyje taip ir nebuvo pastatyta.

Gatvių pavadinimų keitimo komisija 1992 m. lapkričio 30 d. raštu Panevėžio miesto valdybą informavo, kad peržiūrėjusi visus gatvių pavadinimus ir juos patikslinusi, savo darbą baigė. Visuomeninį judėjimą dėl gatvių pavadinimų pakeitimo pirmieji pradėjo kraštotyrininkai, vėliau tuo užsiėmė Sąjūdžio žmonės. Atkūrus nepriklausomybę, toliau šį darbą vykdė miesto valdyba, talkinant Gatvių pavadinimų keitimo komisijai.

Nuotraukoje – nuimami R. Čarno gatvės užrašai, grąžinus gatvei Vasario 16-osios pavadinimą. 1989 m.

Nuotrauka iš fotografijų albumo „Sąjūdis Panevėžyje“ (2008).

Leonas Kaziukonis

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.