1. Kultūros rūmai „Ekrano“ gamyklos laikais. Nuotrauka iš A. Gylio fotoalbumo „Panevėžys ir panevėžiečiai“ (2004)

Apie Panevėžio kultūros rūmų statybą sovietmetyje

Suprojektuoti jie buvo 1977 m., „Ekrano“ gamyklos pastatyti 1987 m., po dar beveik 10 metų perduoti už skolas Panevėžio miesto savivaldybei.

Tokia dabartinio Kultūros centro Panevėžio bendruomenių rūmai priešistorė. Jų nepaprastą statybą sovietmetyje mena Panevėžio apskrities archyve saugomi Panevėžio miesto vykdomojo komiteto dokumentai.

1967 m. dramos teatrui pastačius naujus rūmus, kultūros namai persikėlė į senąjį teatro pastatą Respublikos gatvėje. Negavus leidimo šio pastato rekonstrukcijai, pradėta rūpintis naujų kultūros rūmų statyba.

Panevėžio miesto vykdomasis komitetas 1972 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 303 išskyrė Kranto gatvėje tarp Elektrotechnikos gamyklos ir Parodomojo statybos tresto 2,88 ha žemės sklypą kultūros rūmų statybai. Sklype buvusias privačių ir komunalinių namų valdas nuspręsta nugriauti.

Miesto valdžiai prašant, Valstybinis statybos reikalų komitetas 1972 m. lapkričio 21 d. posėdyje nusprendė leisti Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filialui parengti individualų Panevėžio kultūros rūmų projektą. Jį sukūrė architektas Henrikas Balčiūnas.

Negaunant finansavimo, šių rūmų statybą buvo nuspręsta perduoti „Ekrano“ gamyklai. Buvusio Panevėžio miesto vykdomojo komiteto pirmininko Broniaus Kačkaus neseniai išleistoje knygoje „Gamyba Panevėžyje 1940–1990 metais“ minimas jo vizitas 1975 m. birželio 30 d. pas TSRS elektronikos pramonės ministerijos vadovus Maskvoje.

Po šių ir kitų pastangų 1976 m. buvo pasiektas susitarimas planuojamus statyti miesto kultūros rūmus paversti žinybiniais ir jų statybą perduoti „Ekrano“ gamyklai. Šio susitarimo protokolas 1976 m. lapkričio 22–23 d. buvo pasirašytas aukščiausiu lygiu. Jį iš Lietuvos pusės patvirtino tuo metu Ministrų Tarybos valstybinės plano komisijos pirmininko pavaduotoju buvęs Algirdas Mykolas Brazauskas.

Buvo manoma, kad „Ekrano“ gamyklos pastatytais kultūros rūmais galės naudotis ir kitų miesto įmonių bei organizacijų meno saviveiklos kolektyvai. Rūmai taps pagrindine miesto renginių organizavimo vieta. Čia buvo suprojektuotos patalpos ir miesto civilinės metrikacijos biurui. Kultūros rūmų statybai Valstybinė plano komisija buvo numačiusi 0,5 mln. rublių dalinį finansavimą.

„Ekrano“ gamykla tokio miesto vykdomojo komiteto dalinio dalyvavimo atsisakė ir užtikrino pilną kultūros rūmų statybą. Tuomet Panevėžio miesto vykdomojo komiteto pirmininkas Bronius Kačkus 1980 m. vasario 7 d. raštu vėl kreipėsi į Ministrų Tarybą, prašydamas leisti rekonstruoti senąjį teatro pastatą. Leidimą gavus tik po kurio laiko, pradėti rengti čia įsikūrusių kultūros namų rekonstrukcijos projektiniai pasiūlymai.

Iš 1980 m. dokumentų matyti, kad TSRS statybos banko ir TSRS statybos ministerijos įsakymais Panevėžio parodomasis statybos trestas buvo įpareigotas nutraukti „Ekrano“ gamyklos kultūros rūmų statybą. Nėra abejonės, kad dėl pasirengimo Olimpinėms žaidynėms Maskvoje. Pradėti statyti kultūros rūmai buvo užkonservuoti.

Vėliau „Ekranas“ jų statybą atnaujino ir baigė 1986 m. Jau veikiantys kultūros rūmai oficialiai buvo atidaryti 1987 m. balandžio 28 d. Kaip rašė to meto spauda, šių rūmų atidarymas tapo ilgai laukta švente tiek gamyklos dirbantiesiems, tiek visiems panevėžiečiams.

1996 metais AB „Ekranas“, turėjusi didžiules skolas Panevėžio miesto biudžetui, sovietmetyje pastatytus kultūros rūmus atidavė miesto savivaldybei.

Nuotraukos:
1. Kultūros rūmai „Ekrano“ gamyklos laikais. Iš A. Gylio fotoalbumo „Panevėžys ir panevėžiečiai“ (2004).
2. Miesto civilinės metrikacijos biurui planuotos kultūros rūmų patalpos. L. Kaziukonio nuotrauka.
3. Panevėžio kultūros namai. 1992 m. Iš Panevėžio apskrities archyvo virtualios parodos „Senasis Panevėžio teatro pastatas archyvų dokumentuose“.

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.