1. „Liūdinti žydų motina“ Atminimo skvere, buvusiose Panevėžio žydų kapinėse

Iš redaktoriaus išbraukytų Onos Sapiegienės prisiminimų

Ona Sapiegienė Antrojo pasaulinio karo metais Panevėžyje dirbo apskrities ligoninėje medicinos sesele. Sovietmetyje „Panevėžio tiesos“ laikraščio redaktoriui Alfonsui Dageliui paprašius, ji apie karo išgyvenimus parašė prisiminimus. Kaip matyti iš Panevėžio apskrities archyve saugomo šių prisiminimų rankraščio, jie laikraštyje buvo paskelbti smarkiai išbraukyti ir pataisyti.

Sunku pasakyti dėl ko, bet 1977 m. į „Panevėžio tiesoje“ atspausdintus Onos Sapiegienės prisiminimus („Brangi kaina“, 1977, liepos 21) nepateko nė vienas jos aprašytas įvykis apie žydų gelbėjimą karo metais Panevėžyje. Tarp jų ir apie vyskupo Kazimiero Paltaroko rūpesčiu Vokietijos vyriausybei panevėžiečių surašytą prašymą nežudyti žydų vaikų. Kadangi apie žydų gelbėjimą Panevėžyje buvo žinomas tik vienas kitas faktas, ši kupiūruota Onos Sapiegienės prisiminimų dalis 2001 m. buvo paskelbta „Panevėžio balse“ („Žydų vaikus Hitleriui žadėjo išauklėti katalikais“, 2001, rugsėjo 22).

Tačiau žydų gelbėjimo atvejai, aprašyti dar ir antroje Onos Sapiegienės prisiminimų dalyje, liko nepaskelbti. Šiame prisiminimų tęsinyje ji rašė, kad apskrities ligoninės gydytojo M. Marcinkevičiaus rūpesčiu 1942 m. Berčiūnų pušyne išlikusiuose kurorto pastatuose silpnos sveikatos vaikams buvo įrengta stovykla. „Čia vaikų tarpe buvo du vaikai žydų tautybės; juos vadinom ir užrašėm katalikiškais vardais, berniuką vadinom Antanuku, o mergytę – Maryte. Juos išsaugojom nuo barbarų hitlerininkų akių, nes kitaip jie būtų vaikus nužudę, o stovyklos administracijai už tai būtų kliuvę. Vaikai liko gyvi, užaugo“ – teigė Ona Sapiegienė.

Kiti jos aprašyti faktai labiau konkretesni: „Panevėžio gyventojas pažangus žmogus drg. Namavičius savo name arti kalėjimo paslėpęs komunistą drg. M. Goldmaną išsaugojo visą okupacijos laiką, o 1944 m. vasarą, grįžus Tarybų valdžiai, drg. Goldmanas dirbo Panevėžio apskrities Vykd. Komitete Pramonės skyriaus vedėjo pareigose. Po to jis vedė minėto Namavičiaus dukrą.

Panevėžio miesto senelių prieglaudoje irgi išsaugojo žydų tautybės moterį S. Šteinienę, o jos du vaikus išsaugojo miesto vaikų našlaičių prieglaudoje. Moniūnų kaimo (tuomet Panevėžio apskrities, dabar Pakruojo r.) valstietis I. Antanaitis išsaugojo komjaunuolį žydų tautybės drg. J. Noskį, kuris dabar gyvena Kaune“.

Tokių konkrečių duomenų apie žydų gelbėjimą karo metais Panevėžyje yra nedaug, todėl šios temos tyrinėjimams Onos Sapiegienės prisiminimai yra reikšmingas šaltinis. Išlikęs prisiminimų rankraštis Panevėžio apskrities archyve saugomas „Panevėžio tiesos“ laikraščio redakcijos dokumentų fonde (859), byloje Nr. 162 „Straipsnių ir korespondencijų originalai, turį mokslinę-istorinę reikšmę“.

Nuotraukos:
1. „Liūdinti žydų motina“ Atminimo skvere, buvusiose Panevėžio žydų kapinėse. Skulptorius Vytautas Tallat-Kelpša.
2. Panevėžio žydų kapinės tarpukaryje. Iš internetinio puslapio www.kpd.lt.

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.