M. Rosako namas. Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių

M. Rosako namas Panevėžyje, kuriame pirmąkart suplevėsavo Trispalvė

M. Rosako namas turi įdomią istoriją. Manoma, kad statybos pradėtos pagal Šveicarijos piliečio architekto Jokūbo Fridricho Lemano projektą. 1889 m. Mykolas Rosakas iš Savivaldybės nusipirko sklypą, o čia seniau stovėję pastatai per gaisrą sudegė.

Tai buvo gerai įrengtas namas. Jame buvo 39 langai ir 37 durys, geros olandiškos koklinės krosnys ir medinės grindys. 1894 m. pastatytas dabartiniu metu Laisvės aikštė Nr. 1 stovintis pastatas. Šiame pastate miesto dūma leido įrengti pagrindinį Panevėžio viešbutį. 1897 m. jame gyveno latvių poetas Janis Rainis. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą šiame name buvo geriausias Panevėžio viešbutis ir įrengta didžiulė telefono stotis. Pastate buvo įsikūrę daug parduotuvių, o jų savininkas gyveno trečiame aukšte.

M. Rosako namas ypač išgarsėjo Lietuvoje prasidėjus nepriklausomybėms kovoms. 1918 m. gruodžio 29 d. Krašto apsaugos ministro Mykolo Velykio įsakymu Jonas Variakojis paskirtas Panevėžio srities apsaugos būrio vadu. Jis pradėjo organizuoti Panevėžio srities savanorius. Bažnyčiose ir turguose buvo skaitomi kvietimai visiems neabejingiems Lietuvos likimui stoti į savanorių gretas. Pirmaisiais savanoriais 1919 m. sausio 7 d. įstojo trys broliai Boleslovas, Stasys ir Vladas Balčai, Juozas Daunoraitis, Kazys Kubilius, Juozas Kriaučiūnas, Petras Labanauskas, Petras Miknys, Stasys Mačikūnas. Savanorių priėmimo štabas buvo įsikūręs Rosako namo antrame aukšte. Vokiečių karinė įgula jau ruošėsi palikti Panevėžio miestą. Į krašto gilumą besiveržianti Raudonoji armija vertė Panevėžio srities apsaugos būrį trauktis Kėdainių link. 1919 m. vasarį Panevėžio srities apsaugos būrys kartu su Kėdainių komendantūra pradėjo kovą su Raudonąja armija. Pirmos kautynės vyko dėl Šėtos miestelio. Panevėžio atskirasis batalionas su vokiečių pagalba nuo kovo vidurio nusprendė išstumti Raudonosios armijos dalinius iš Panevėžio. 1919 m. kovo mėn. pabaigoje jis kartu su vokiečių kareiviais užėmė Panevėžio miestą. J. Variakojo štabas Panevėžyje įsikūrė M. Rosako name.

M. Rosako namas. Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkiniųIšvaduotame Panevėžio mieste 1919 m. kovo 27 d. pirmąkart suplevėsavo Trispalvė. Vėliavą J. Variakojui įteikė Katalikių moterų draugijos narės. Vėliau ta vėliava buvo saugoma Karo muziejuje Kaune. Panevėžio atskirajam batalionui Panevėžyje pavyko išsilaikyti tik iki balandžio pradžios. Balandžio 5 d. Raudonoji armija sukaupė papildomas pajėgas ir išstūmė savanorius iš miesto. Nepaisant trumpo laiko Panevėžio miesto gyventojai galėjo pasidžiaugti plevėsuojančia Trispalve.

1919 m. Rosako name įsikūrė ir Panevėžio miesto komendantūra. Pirmu komendantu tapo vokiečių kilmės Pranas Puzer fon Miulleris. Nuo 1919 m. gegužės pabaigos, pagal kitus duomenis nuo liepos pradžios, komendantu paskirtas Tadas Chodakauskas.

Mykolas Rosakas – ilgametis miesto tarybos narys. Apie jį 1930 m. rašė laikraštis „Diena“: „Jis ypač mėgstamas medžiotojų. Be jo medžioklė nesiseka. Jo kambarys buvo papuoštas brangiais paveikslais, kur netrūko ir gražių moterų fotografijų. Jam patarnauja vyras.“ Taip buvo rašoma 4 metai prieš jo mirtį.

M. Rosakas mirė 1934 m. balandžio 9 d. Jis mėgdavęs sakyti: „Už jaunystės griekus atiduosiu namus ubagams“. Testamentu užrašė gryną pelną nuo 2 namų neturtingiems šelpti. Testamentas pradėtas vykdyti 1935 m. Rosako testamento vykdytojai 1935–1937 m. neturtingiems šelpti išdalijo 19 100 litų. Ypač buvo šelpiami moksleiviai. Paramą gaudavo ne tik lietuvių, bet ir lenkų, žydų tautybės moksleiviai. M. Rosako namas 1940 m. įvertintas 237 000 rublių. Tai buvo vienas brangiausiai įvertintų pastatų Panevėžio mieste. Jis nacionalizuotas. Pastatas išlikęs iki šių dienų.

Nuotraukose – M. Rosako namas.

Nuotraukos iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių.

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.