1. Poetas Juozas Mėdžius. Nuotrauka iš Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus rinkinių

„Mus panevėžiečius ištiko nelaimė“

Tokiais laiško žodžiais 1984 m. į rašytoją Juozą Baltušį kreipėsi Panevėžio krašto poetas Juozas Mėdžius, prašydamas pagalbos padėti išsaugoti Panevėžyje pradėtą griauti namą, kuriame 1925–1929 m. gyveno ir kūrė skulptorius Juozas Zikaras. Apžvelkime dėl šio namo gelbėjimo rašytus jo protesto laiškus.

Vyresni panevėžiečiai gerai prisimena P. Puzino gatvėje stovėjusį Juozo Zikaro namą, kuriame sovietmečiu buvo įsikūrusi notarinė kontora ir liaudies kontrolės komitetas. Miesto valdžiai sumanius jo vietoje pastatyti banką, saugomo paminklo statusą turėjęs skulptoriaus namas 1984 m. buvo pradėtas griauti.

Siekdamas jį išgelbėti, Juozas Mėdžius parašė laiškus žurnalo „Kultūros barai“ redakcijai, rašytojui Juozui Baltušiui, Kaune gyvenančiai skulptoriaus dukrai Alytei Zikaraitei. Ji savo ruožtu reikalavimą išsaugoti Juozo Zikaro namą Panevėžyje išsiuntė savaitraščio „Literatūra ir menas“ redakcijai, Panevėžio miesto vykdomajam komitetui, Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojui Aleksandrui Česnavičiui. Žurnalas „Kultūros barai“ ir savaitraštis „Literatūra ir menas“ J. Mėdžiaus ir A. Zikaraitės laiškus persiuntė Kultūros ministerijai. Kokių veiksmų ėmėsi rašytojas Juozas Baltušis sunku pasakyti, bet jis ant gauto laiško voko užrašė, kad J. Mėdžiui buvo atsakyta ir reikalai sprendžiami. Gaila tik, kad rašytojo atsakymas nebuvo surastas ir bendrai apie Juozo Mėdžiaus asmeninį archyvą nieko nežinoma.

Bet jo rašyti laiškai Juozui Baltušiui ir Alytei Zikaraitei išliko ir saugomi Lietuvos literatūros ir meno archyve. Iki šiol jie nebuvo tyrinėti ir apie Juozo Mėdžiaus indėlį gelbstint žymaus mūsų kraštiečio Juozo Zikaro namą niekur neužsimenama nė žodeliu. Rašytojui J. Baltušiui laišką J. Mėdžius parašė 1984 m. rugpjūčio 10 d., kai iš paminklinio J. Zikaro namo iškrausčius ten buvusias įstaigas, buvo išplėštos šio namo grindys, langai, durys, krosnis. J. Mėdžius prašė Lietuvos kultūrai ir literatūrai nusipelniusio rašytojo J. Baltušio savo autoritetu užstoti Panevėžyje pradėtą griauti šį namelį. Savo laiške jis netgi nurodė, kad Panevėžyje įsigalėjo griovimo manija: nugriovė Julijono Lindės–Dobilo namą ir vos sugebėjo apginti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės namą, kuriame dabar muziejėlis. 1979 m. spalio 22 d. miesto vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 444 šis rašytojos namas turėjo būti nugriautas, nors jis yra respublikinės reikšmės istorijos paminklas. „Ar nedaro gėdos Panevėžiui tokie sprendimai? Ar negalima vadovybės pavadinti tiesiog vandalais?“ – retoriškai klausė Juozas Mėdžius.

Alytei Zikaraitei Juozas Mėdžius parašė du laiškus. Jei pirmame 1984 m. rugpjūčio 12 d. datuotame laiške jis aprašė apie Panevėžyje atsitikusią nelaimę ir pateikė iš Kultūros ministerijos gauto atsakymo kopiją, tai rugpjūčio 17 d. rašytame antrame laiške jis džiaugėsi, kad jau „namelio nebegriaus, net ir langus bei duris įdės, kurias buvo išsivežę kokie tai privatūs žmonės į galbūt kolektyvinius sodus“. Šiame laiške jis išsakė nemažai kritikos miesto valdžiai, kuri „riebiai gyvena, ir jai kultūra bei menas neturi reikšmės, vaikšto į parodas, teatrus, koncertus tik iš snobizmo. O kai teka pinigai į jų seifus, tai jie nugriautų ir abi bažnyčias be jokio jaudulio“. Toliau J. Mėdžius rašo, kad Juozo Zikaro skulptūra „Prie valdžios lovio“ filosofine prasme tinka ir nūdienai ir čia pamini Panevėžio dailininkus: „Juk nė vienas miesto dailininkas nepakėlė balso tam nameliui apginti, bijodami sužlugdyti karjerą ir tik laidotuviškai dūsavo“. Čia pastebėtina, kad ši J. Mėdžiaus nuomonė prieštarauja A. Zikaraitės atsiminimuose aprašytam Panevėžio dailininkų indėliui gelbstint griaunamą J. Zikaro namą. Šis klausimas reikalauja atskiro ir gilesnio tyrinėjimo.

Savo laiške Alytei Zikaraitei Juozas Mėdžius dar priminė, kad iš Juozo Baltušio gavo atsakymą. „Jis su didžiausiu pasipiktinimu sutiko tą žinią, kad griaunamas mūsų genijaus J. Zikaro namas. Ir prižadėjo per kitas instancijas viską sudėti į vietą, banko statyba bus perkelta į kitą vietą. Aš daug košės užviriau. Paruošiau eil. knygelę, ir gali sukliudyti ją išleisti“. Bet J. Mėdžius dėl tokio savo protesto išgelbėti griaunamą J. Zikaro namą nesigailėjo ir čia pat A. Zikaraitei pažymėjo: „Man dėkoti nereikia, darau iš pašaukimo, iš meilės Lietuvai, jos praeičiai, pasipriešindamas prakticizmui, mašinizacijai, moraliniam kritimui, mankurtizmui“. Deja, skulptoriaus Juozo Zikaro atminimą menančio namo išsaugoti nuo sunaikinimo nepavyko. Juozas Mėdžius buvo vienas iš nedaugelio, tuo laiku išdrįsusių pasipriešinti šiai sovietinės valdžios savivalei.

Poetas, kultūrininkas Juozas Mėdžius gimė 1936 m. gruodžio 19 d. Ūsiškyje (Panevėžio rajonas). Studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus pedagoginiame institute. 1970–1993 m. dirbo Panevėžyje rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės memorialiniame muziejuje. Rašė eilėraščius, spausdino vietinėje ir respublikinėje spaudoje. Buvo Aukštaitijos poezijos konkurso „Lino žiedas“ laureatas. 1994 m. išleido eilėraščių rinkinį „Vieversių žiema“. Mirė 1994 m. gegužės 3 d. Palaidotas Žiliškiuose (Panevėžio rajonas).

Nuotraukos:
1. Poetas Juozas Mėdžius. Iš Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus rinkinių.
2. Kultūros ministerijos atsakymas Juozui Mėdžiui. Iš Lietuvos literatūros ir meno archyvo fondų.
3. Juozo Mėdžiaus laiškas Juozui Baltušiui (fragmentas). Iš Lietuvos literatūros ir meno archyvo fondų.
4. Juozo Mėdžiaus laiškas Alytei Zikaraitei (fragmentas). Iš Lietuvos literatūros ir meno archyvo fondų.

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.