Lietuvaičių švietimo draugijos veikla Panevėžyje 1927–1940 m.

Šios draugijos vardu buvo pasivadinusi ir tarpukario Lietuvoje veikė katalikių moterų vienuolija – Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacija. Iš pradžių jos centras buvo Rokiškyje. Į Panevėžį kongregacijos centriniai namai perkelti 1927 metais. Vienuolės nenešiojo abito ir kitų išorinių ženklų, dėvėjo paprastus tamsius drabužius. Rūpinosi vaikų ir jaunimo religiniu mokymu, krikščioniškos sąžinės ugdymu, sielovadiniu darbu […]

Vilniui vaduoti sąjungos Panevėžio apygarda 1932–1939 m.

Vilniaus netektis buvo skaudus smūgis Lietuvai. Valstybė neteko savo sostinės. Įdėta nemažai pastangų sprendžiant šį klausimą tarptautiniu mastu. Lietuvoje sudarytas Vilniui vaduoti sąjungos centro vykdomasis komitetas, visoje Lietuvoje kūrėsi skyriai. 1932 m. birželio 7 d. Komiteto patvirtinta Vilniui vaduoti sąjungos Panevėžio apygarda. Jos pirmininku tapo pradinių mokyklų inspektorius Aleksandras Plungė, vicepirmininku – pradinės mokyklos vedėjas […]

Šv. Jėzaus širdies paminklas Panevėžyje

Carinės okupacijos metais Panevėžyje paminklai nebuvo statomi viešose vietose. Respublikos laikais Panevėžys buvo įvairių tautų miestas. Gyventojų daugumą sudarė lietuviai, antra tautinė bendruomenė – žydai, nemažai gyveno lenkų ir kitų tautybių asmenų. Labai didelę įtaką miesto gyvenime turėjo katalikų bažnyčia. Panevėžyje ir jo apylinkėse veikė daug katalikiškų organizacijų. Kaimiškose vietovėse vyravo Pavasarininkų organizacija. Mieste jų įtaka buvo […]

Lietuvių prekybininko Prano Vanago parduotuvė Panevėžyje

Respublikos laikais Panevėžyje daugiausia prekybininkų buvo žydų tautybės, bet 4 deš. mieste atsirado vis daugiau lietuvių valdomų įmonių. Žinomas dailininkas J. Kaminskas turėjo rankdarbių parduotuvę „Juosta“, įsikūrusią adresu Respublikos gatvė Nr. 32. 1932 m. gegužės 1 d. tuo pačiu adresu atidaryta Kauno „Drobės“ fabriko audinių parduotuvė. Parduotuvės vedėju dirbo Č. Baltrušaitis. Panevėžyje veikė Šiaulių saldainių […]

Panevėžio paštininkų draugija

Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę kūrėsi pašto įstaigos. Panevėžio mieste paštininkai veiklą pradėjo 1918 metais. Iš pradžių jie dirbo nuomojamose patalpose, o 1920 m. įsikėlė į patalpas Respublikos gatvėje. Tuo metu paštininkai buvo labai aktyvūs ir vaidino didelį vaidmenį miesto gyvenime. Dalis paštininkų nekalbėjo lietuviškai, bet greitai jie tapo tikrais lietuvybės propaguotojais. 1931 m. balandžio 18 d. […]

Pajuosčio kareivinių pastatai

1922 m. kovo 7 d. Pajuosčio dvaras perduotas Žemės ūkio ir valstybės turto ministerijai su kilnojamu ir nekilnojamu turtu. Jo teritorijoje buvo dislokuoti Lietuvos kariuomenės daliniai: Vaidoto pulkas, kuris greitai išsikėlė,  ir artilerijos dalinys. Bendras žemės plotas sudarė 269 dešimtines: ariamos žemės – 151 dešimtinė, pievų – 113 ir raistų – 5. Dvarininkas A. Meištavičius Lietuvoje […]

Panevėžio vyskupija

Didesnė dabartinės Panevėžio vyskupijos dalis iki 1849 m. priklausė Vilniaus vyskupijai, o 12 jos parapijų Žemaičių vyskupijai. 1849 m. dabartinės vyskupijos teritorija atiteko Žemaičių vyskupijai. Lietuvos bažnyčios vadovai siekė įsteigti Lietuvos bažnytinę provinciją. 1925 m. popiežius Pijus XI paskyrė arkivyskupą Jurgį Matulaitį Lietuvos apaštališkuoju vizitatoriumi ir jam pavedė tvarkyti Lietuvos bažnytinės provincijos įkūrimo klausimus. 1925 […]

Prisimenant pirmąją Panevėžio istorikų konferenciją

Šiais laikais konferencijų Panevėžyje rengiama daug ir įvairių. Bet retas kuris žino, kad joms pradžią davė Lietuvos istorijos draugijos Panevėžio skyrius, 1992 m. gruodžio 16 d. surengęs konferenciją „Iš Panevėžio praeities“. Tuo metu artėjo Panevėžio įkūrimo 490-osios metinės. Į Lietuvos istorijos draugijos skyrių susibūrę Panevėžio istorikai dar 1992 m. sausio 28 d. raštu kreipėsi į miesto valdybą, kad […]

Atsidūrė užribyje

Tai dekoratyvinė skulptūra „Poilsis“, sukurta nuo Pasvalio kilusio skulptoriaus Bronislovo Zalenso ir stovėjusi prie fontano prekybos centro „Panevėžio bičiulis“ kiemelyje. Po nesenos rekonstrukcijos kiemelį pavertus automobilių stovėjimo aikštele, skulptūra perkelta į aikštelės pakraštį. Ši dekoratyvinė skulptūra yra bene pirmoji pastatyta sovietmečiu Panevėžyje. Duomenų apie jos pastatymą yra nedaug. Tiksliai netgi nežinomas jos pavadinimas. Kai kur […]

Apie Panevėžio kultūros rūmų statybą sovietmetyje

Suprojektuoti jie buvo 1977 m., „Ekrano“ gamyklos pastatyti 1987 m., po dar beveik 10 metų perduoti už skolas Panevėžio miesto savivaldybei. Tokia dabartinio Kultūros centro Panevėžio bendruomenių rūmai priešistorė. Jų nepaprastą statybą sovietmetyje mena Panevėžio apskrities archyve saugomi Panevėžio miesto vykdomojo komiteto dokumentai. 1967 m. dramos teatrui pastačius naujus rūmus, kultūros namai persikėlė į senąjį teatro […]

Panevėžio žemės ūkio draugija

Panevėžio žemės ūkio draugija įsteigta Panevėžyje carinės Rusijos laikais. Vėliau jos veiklą nutraukė Pirmasis pasaulinis karas. 1921 m. spalio mėnesį įkurta visos Lietuvos žemės ūkio draugija. Tarp steigėjų žinomi Lietuvos politiniai veikėjai – ilgametis premjeras nepriklausomos Lietuvos laikais Juozas Tūbelis, 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Jonas Vileišis ir kt. Ši draugija turėjo padėti plėtoti žemės […]

„Vilnies“ spaustuvė Panevėžyje

1935 m. seniausią Panevėžyje Naftalio Feigenzono spaustuvę pardavus iš varžytinių, toje pačioje Bataliono gatvėje buvo atidaryta „Vilnies“ spaustuvė. Nuo jos įkūrimo šiemet sueina 80 metų. Kaip liudija archyvuose saugomi dokumentai, pirmaisiais metais šios spaustuvės pavadinimas buvo „Viltis“. Kodėl jis buvo pakeistas, duomenų nerasta. Ko gero, kad tokiu pat pavadinimu spaustuvė veikė Šiauliuose, priklausiusi Lietuvių tautininkų […]

Panevėžio lenkų gimnazija

Panevėžio mieste gyveno nemažai lenkų tautybės asmenų. Nemenkas buvo jų indėlis į miesto ekonomiką, švietimą ir kultūrą. Ypač savo vaikų lavinimusi rūpinosi lenkų dvarininkai. Jų rūpesčiu Panevėžyje pastatytas gražus Lenkų gimnazijos pastatas. Lenkų gimnazija veiklą Panevėžyje pradėjo 1919 m. vasario 7 d. Pirmasis direktorius – advokatas Bronislovas Krasovskis. 1929 m. mokykla šventė 10 metų jubiliejų, nors yra […]

Panevėžio 3-oji pradinė mokykla

XX a. 3 deš. pradinis mokslas Lietuvoje ir Panevėžyje tapo vis labiau populiaresnis. 1928 m. Panevėžio mieste, o iki 1931 m. ir visoje Panevėžio apskrityje jis tapo privalomas, tačiau labai trūko gerų mokyklų. Kai kurios mokyklos neturėjo savo patalpų, jas reikėjo nuomotis. Ypač prastose sąlygose dirbo Panevėžio pradžios mokykla Nr. 3. Ji laikinai buvo įsikūrusi Laisvės aikštės pastate Nr. 24. […]

Negavus lėšų teatro remontui, paprašė perleisti gyvenamąjį namą

Šaulių namų su teatro sale patalpos, kuriose 1941 m. įsikūrė Panevėžio dramos teatras, buvo menkos ir ankštos. Jau po karo jas buvo planuota perstatyti ir išplėsti. Kaip matyti iš Panevėžio apskrities archyve saugomų dokumentų, 1947 m. teatro rekonstrukcija buvo atidėta. Tuomet Juozas Miltinis 1947 m. balandžio 15 d. raštu kreipėsi į Panevėžio miesto vykdomojo komiteto […]

Lakūno Felikso Vaitkaus apsilankymas Panevėžyje

Skrydžiai per Atlantą tuo metu kėlė didžiulį susidomėjimą. Daugiausia drąsuolių buvo iš JAV. Šioje srityje tarp pirmaujančių Europos valstybių gerai atrodė ir Lietuva. 1935 m. rudenį Atlanto vandenyną perskristi bandė JAV gyvenantis lakūnas Feliksas Vaitkus, baigęs lakūnų mokyklą, skraidęs 1500 valandų ir konstravęs lėktuvus. Jo tėvai – išeiviai iš Šiaulių apskrities Gruzdžių valsčiaus. F. Vaitkus stengėsi pakartoti Stepono […]

Panevėžio mokytojų seminarija 1944–1952 m.

Mokytojų seminarija Panevėžio mieste turi ilgą istoriją. Savo veiklą pradėjo dar cariniais laikais, sėkmingai veikė nepriklausomos Lietuvos laikais, o nacių okupacijos metais Seminarija nedirbo ir tik 1942 m. Panevėžio gimnazijoje buvo įsteigtos pedagoginės klasės, kuriose rengti būsimieji pedagogai. 1944 m. liepą vokiečiai pasitraukė iš Panevėžio ir vėl buvo galvojama atkurti Mokytojų seminariją. Paruošiamieji darbai vyko […]

Pirmoji lietuviška gimnazija

Dar nėra iki galo tiksliai nustatyta, kuri iš 1915 m. rudenį įsteigtų mokyklų yra pirmoji lietuviška gimnazija. Ilgą laiką tokia mokykla save laikė Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija. Bet 2015 m. pasitinkant pirmosios lietuviškos gimnazijos 100 metų jubiliejų, ja pasiskelbė Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija, anksčiau save titulavusi tik pirmąja Rytų Lietuvoje. Pagrindą tokiai Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos ambicijai suteikė […]

Apie gatvių pavadinimų keitimą Atgimimo metais

Pirmieji pasiūlymai atkurti istorinius Panevėžio gatvių pavadinimus buvo iškelti 1987 m. gruodžio 11 d. vykusiame Lietuvos kultūros fondo rėmimo grupės steigiamajame susirinkime. Susiburti prie šio fondo pakvietė ir jo tarybos pirmininke buvo išrinkta Knygų bičiulių draugijos Panevėžyje vadovė Jerutė Vaičekauskienė. Netrukus prie Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos įsikūrė Kultūros fondo rėmimo grupė Panevėžio miesto istorijai […]

Iškilmės Panevėžyje 1930 m. rugsėjo 8 d. Vytauto Didžiojo garbei

Dar nuo 1919 m. Panevėžyje buvo Vytauto gatvė ir aikštė. 1929 m. Skaistakalnio parkui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. 1930 m. birželio 9 d. Panevėžio vyrų gimnazijos kieme vyko Dainų šventė, skirta Vytautui Didžiajam. Dalyvavo 4 chorai (virš 300 dainininkų), dirigavo N. Martinonis, buvo giedama giesmė Vytauto Didžiojo garbei. 1930 m. rugpjūčio mėn. Panevėžį pasiekė per […]

Paminklas Panevėžio įkūrimui ir jo seniausiam dokumentui

2003 m. minint Panevėžio įkūrimo 500 metų jubiliejų, Senamiesčio ir Venslaviškio gatvių sankryžoje buvo pastatytas paminklas Panevėžio pradžios vietai pažymėti. Jame iškaltas Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro 1503 m. rugsėjo 7 d. rašto Ramygalos klebonui tekstas. Vykdant šį raštą, ant stataus dešiniojo Nevėžio kranto, prie kelių į Vabalninką ir Pušalotą sankryžos, buvo pastatyta medinė bažnytėlė ir čia pradėjo kurtis […]

Panevėžio miesto turgus

Jau prieš kelis šimtmečius Panevėžyje būta Turgaus aikštės. 1912 m. šaltiniai mini, kad Panevėžyje į Ukmergės gatvę nukeltas arklių turgus. 1919 m. Turgaus aikštė pavadinta Laisvės aikšte. Ši aikštė buvo pagrindinė turgaus vieta Panevėžyje. 1928 m. „Panevėžio balsas“ rašė, kad Panevėžyje arklių turgus yra Ukmergės gatvėje. 4 deš. pradžioje turgavietė buvo iškelta iš Laisvės aikštės, o 1934 […]

Panevėžio miesto sodas

Tarpukariu Respublikos gatvė buvo pagrindinė Panevėžio miesto gatvė, o joje įkurtas Panevėžio miesto sodas buvo mėgstama panevėžiečių poilsio vieta. 1923 m. sodas atiduotas prižiūrėti ugniagesiams, o 1924 m. „Darbo federacijai“. Miesto savivaldybė neimdavo nuomos mokesčio. 1925 m. kovo 10 d. paskelbtos varžytinės miesto sodo nuomai. Nuoma numatyta trejiems metams. Nuomininkui nustatyta nemažai reikalavimų. Jis turėjo suteikti […]

Švietimas Panevėžyje nacių okupacijos metais

Nepriklausomos Lietuvos laikais pamažu kilo išsilavinimo lygis. 1928 m. Lietuvoje įvestas privalomas pradinis mokslas, vystomas gimnazijų, aukštųjų mokyklų ir kitų mokslo įstaigų tinklas. 1940 m. prasidėjo sovietinė okupacija. Mokyklose panaikintas tikybos dėstymas, įvestos kelios naujos disciplinos: rusų kalba, SSRS istorija ir SSRS konstitucija. Atleidžiami  sovietinei valdžiai netinkami mokytojai, kai kurie atsidūrė sovietiniuose lageriuose ar tremtyje. […]