Dekoratyvinė skulptūra „Pramonė“

Ši skulptūra, vaizduojanti pramonę, pastatyta 1979 m. skverelyje prie „Garso“ kino teatro. Ją sukūrė žinomas Lietuvos skulptorius Bronius Vyšniauskas (1923–2015). Sovietmetyje Valstybinio televizijos ir radijo komiteto paskelbtame konkurse „Darbo našumas – 70“ geriausiai pasirodė Panevėžio pramonės įmonių komanda. Gautą 4000 rublių premiją panevėžiečiai paskyrė miestui. Už šias lėšas buvo nuspręsta pastatyti skulptūrą, simbolizuojančią pramonę. Jai […]

Panevėžio pirmoji pradinė mokykla

Carinės Rusijos valdymo laikais Panevėžio mieste buvo tik kelios pradinės mokyklos. 1918 m. sausio 1 d. atidaryta pirma pradinė mokykla. Nuo 1919 m. ji buvo įsikūrusi nuomojamose patalpose adresu Šeduvos gatvė Nr. 26, Br. Kusinskio privačiame mediniame name. Mokyklų numeracijos tuo metu nebuvo. Vedėjas – Juozas Balčiūnas. Jis buvo baigęs Veiverių mokytojų seminariją. 1919 m. mokykloje mokėsi […]

Atkurtas „Panevėžio balsas“

1990 m. liepos 4 d. atkurta pirmojo lietuviško Panevėžio laikraščio „Panevėžio balsas“ leidyba. Sovietmetyje ėjusio „Panevėžio tiesos“ laikraščio pavadinimas pakeistas į „Panevėžio balsą“. Šiuo pavadinimu laikraštis ėjo 1924–1935 m. Tai buvo padaryta laikraščio skaitytojų valia. Rinktis jie galėjo iš redakcijos pateiktų penkių pavadinimų: „Panevėžio balsas“, „Panevėžys šiandien“, „Panevėžys“, „Aukštaičių kraštas“ ir „Panevėžio tiesa“. Atsiųstose anketose daugelis […]

Panevėžio sporto rūmai

Pagal architekto Jono Putnos projektą šie sporto rūmai Panevėžyje pastatyti 1965 m. Šalia jų įrengtas lengvosios atletikos ir futbolo stadionas, teniso kortai, rankinio ir tinklinio aikštės. Tai pirmasis toks sporto kompleksas pastatytas to meto sovietinėje Lietuvoje. Kaip liudija Panevėžio apskrities archyve saugomi dokumentai, 1959 m. Panevėžio miesto vykdomasis komitetas perėmė iš Mėsos kombinato stadioną ir šalia jo pradėjo sporto […]

Buvo abejingi Julijono Lindės-Dobilo atminimui

Rašytojas, kunigas ir pedagogas Julijonas Lindė-Dobilas paliko ryškius pėdsakus Panevėžio kultūros ir švietimo istorijoje. Su jo atminimu susijęs ir į istorijos paminklų sąrašus įrašytas namas Panevėžio valdžios buvo nugriautas sovietmetyje. Tai realinės mokyklos ir lietuviškos gimnazijos tarpukaryje direktorių namas, stovėjęs šalia mokyklos P. Puzino gatvėje. Statytas 1884 m. ir buvo medinis vieno aukšto su mansarda. […]

Neįminta Senvagės legendinio akmens mįslė

Pagal legendą Nevėžio pakrantės kalnelyje, toje vietoje, kur dabar apygardos teismas, buvo pagoniška šventykla. Po žemaičių krikšto ją sudaužė ir aukuro akmenį į senąją upės vagą įstūmė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Kad Senvagėje buvo aukuro akmuo nurodyta ir 1990 m. išleistoje Rimanto Matulio knygoje „Istoriniai akmenys“. Netrukus „Panevėžio balsas“ pateikė aiškiaregės tvirtinimus, kad prie Nevėžio […]

Pirmasis panevėžiečių pasirodymas Lietuvos radijuje

Respublikos laikais svarbia informavimo priemone tapo radijas. Radijo laidose buvo skaitomi pranešimai, orų prognozės, transliuojama muzika. Lietuvos radijo įkūrimo data laikoma 1926 m. birželio 12 d. Tada radijo laida pirmąkart transliuota iš Kauno. Greitai radijas populiarėjo tarp gyventojų. Aišku buvo ir kritikų. Iš miestelių pasirodydavo straipsniai spaudoje, kad per radiją transliuojamos įvairios filosofų kalbos yra […]

Panevėžio apygardos teismas

1919 m. sausio 16 d. priimtas laikinasis Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymas. Lietuvoje pradėta kurti teisinė valdžia. Įsteigiamas Vyriausiasis Tribunolas, apygardų teismai, paskiriami taikos teisėjai. Apygardos teismai steigiami buvusiuose gubernijos centruose. Kiekviename mieste ir apskrityje su daugiau kaip 20 tūkst. gyventojų paskirtas taikos teisėjas. Panevėžio mieste juo tapo Pranas Dauguvietis. 1921 m. birželio […]

Karas ir literatūros almanachas „Vagos“

Nacistinės Vokietijos okupacijos metais knygų leidyba buvo smarkiai suvaržyta. Nežiūrint to, 1944 m. kovo mėnesį Panevėžyje buvo įkurta knygų leidykla ir rengiamasi išleisti literatūros almanachą „Vagos“. Šiandien nedaug žinoma apie šio almanacho leidybą. Knygų leidyklą įkūręs Jonas Vytautas Narbutas pokaryje sovietinės valdžios buvo suimtas ir nuteistas dešimt metų kalėjimo. Jis buvo karo metais Panevėžyje ėjusio […]

Panevėžio mažoji kunigų seminarija

1928 m. sausio 3 d. vyskupas Kazimieras Paltarokas parašė raštą švietimo ministrui, kuriame prašyta sudaryti galimybes Panevėžyje įkurti mažąją kunigų seminariją. Rašte remtasi Lietuvos vyriausybės 1927 m. sutartimi su Vatikanu dėl naujų seminarijų Lietuvoje steigimo. Vyskupui K. Paltarokui pažadėta, kad seminarijai bus atiduotos uždaromos mokytojų seminarijos patalpos, bet K. Paltarokui kai kuriais klausimais su Lietuvos valdžia […]

Paskutinė Kauno gubernijos metraščio knyga išleista Panevėžyje

1845–1915 m. Kauno gubernijos valdyba kartą per metus leido informacinį leidinį „Памятная книжка Ковенской губернии“ („Kauno gubernijos atmintinė knygelė“). Spausdinama ji buvo gubernijos spaustuvėje Kaune. 1915 m. išleista Panevėžyje. Ši atmintinė knygelė, kurioje buvo pateikiami statistiniai duomenys apie Kauno gubernijos gyventojus, švietimą, ekonomiką, skelbiami straipsniai istorijos, etnografijos, kalbotyros klausimais, yra vertingas istorijos šaltinis apie tuometinį […]

Panevėžio kino teatrai XX a. 5 deš.

Pirmaisiais pokario metais kino teatrai buvo vertinami kaip propagandos priemonė. 1944 m. liepos 22 d. sovietinė armija užėmė Panevėžio miestą. Labai greitai nuspręsta atkurti kino teatrų tinklą. 1944 m. rugpjūčio 1 d. įsteigtas Panevėžio apskrities kinofikacijos skyrius. Respublikinės Kinofikacijos valdybos prie Lietuvos SSR sprendimu viršininku paskiriamas Chmelevskis Ipolitas Ipolitovičius, buhalteriu – Norbertas Liudkevičius. Direktoriui mokama 900 rublių, […]

Panevėžio moterų šaulių būriai XII rinktinėje

Nuo pat Lietuvos šaulių sąjungos įsikūrimo, jos veikloje aktyviai dalyvavo ir moterys. Jos veikė ir Nepriklausomybės kovų metais. Pirmoji Lietuvos moterų šaulių vadė buvo M. Putvinskaitė-Žmuidzinavičienė. 1927 m. sukurtos moterų šaulių veiklos taisyklės, kurias redagavo plk. Juozas Šarauskas ir Aleksandras Marcinkevičius. Šios taisyklės paskelbtos 1927 m. „Trimito“ 17-ame numeryje. Numatyta, kad šaulių moterų skyriai savo […]

Dembavoje planuota pastatyti estradą

1980 m. užtvenkus Nevėžį, tarp „Ekrano“ marių ir Pajuosčio plento planuota įrengti poilsio zoną, o pakrantėje prie Dembavos pušyno pastatyti masinių renginių estradą. Pagal parengtą šios teritorijos detalaus išplanavimo projektą čia turėjo būti kuriamas aktyvaus poilsio parkas. Numatyta įrengti 2 pliažus, 50 valčių elingą, dviračių ir pėsčiųjų takus, pastatyti sporto kompleksą su sporto žaidimų aikštelėmis, […]

Panevėžio apskrities savivaldybės pastatas

Panevėžio apskritis ilgai neturėjo savo veiklai pritaikyto pastato. Iš pradžių Panevėžio miesto ir apskrities viršininkas dirbo pastate Vasario 16 gatvėje. Viršininko butas buvo Marijos gatvėje. 1933 m. apskrities viršininkas ir administracija įsikėlė į naujas patalpas Respublikos gatvėje Nr. 34. Tuo metu tai buvo „Rambyno“ viešbučio patalpos. Apskrities viršininko butas buvo Ramygalos gatvėje. Pastato apskrities viršininkui […]

Iš mokyklos vardo suteikimo istorijos

Panevėžio 2-oji vidurinė mokykla jos rūmus projektavusio architekto Vytauto Žemkalnio vardu pavadinta 1993 m. Po dviejų metų mokyklai suteiktas gimnazijos statusas. Iš Panevėžio apskrities archyve saugomų dokumentų matyti, kad Panevėžio 2-oji vidurinė mokykla, ruošdamasi atkurti gimnazijos statusą, 1993 m. vasario 25 d. raštu Nr. 88 kreipėsi į Panevėžio miesto merą, Švietimo skyriaus vedėją, Panevėžio miesto […]

„Šarūno“ jūros skautų draugovė

Panevėžyje pirmieji skautai įsikūrė 1920 m. Pirmoji draugovė – „Kęstučio“ skautų draugovė, įkurta 1920 m. spalio mėnesį, įkūrėjas – karininkas Vladas Rozmanas. 1924 m. rugsėjo 15 d. prie „Kęstučio“ draugovės įsisteigė vandens skautų skiltis. Jai vadovavo Bronius Mikelevičius (Michelevičius). Panevėžio vandens skautai buvo labai veiklūs. Plaukioti valtimis mokėsi Nevėžio upėje. Jau antrą vasarą po įsteigimo […]

Dar prieš susikuriant Sąjūdžiui

Sąjūdžio Panevėžyje susikūrimo ištakos Panevėžio istoriografijoje aptartos tik bendrais bruožais. Prisiminkime 1988 m. pradžioje kilusį ir nemažai prie visuomenės išjudinimo prisidėjusį miesto inteligentijos protestą prieš Respublikos gatvės rekonstrukciją. Sovietmetyje pagal Panevėžio centrinės miesto dalies detalaus išplanavimo projektą buvo numatyta nutiesti naują Respublikos gatvės trasą, o jos senoje dalyje nuo Topolių al. iki Klaipėdos g. įrengti […]

Vienuoliai marijonai Panevėžyje (1927–1940 m.)

Į Panevėžį vienuoliai marijonai atsikėlė 1927 m. ir įsikūrė prie Švč. Trejybės bažnyčios. Vyskupas Kazimieras Paltarokas marijonų vienuolijos viršininku paskyrė kunigą Jurgį Tilvytį. Čia jis tapo misionieriumi. Iš šventorių ir gatvių rinko elgetas, našlaičius vaikus ir steigė jiems prieglaudas. Tuo metu Panevėžyje buvo tik viena prieglauda, o 1930 m. mieste jau buvo 5 našlaičių ir […]

Apie malūnus, sparnus ir žygius

Atkurtas autentiškas Panevėžio vėjo malūno, stovinčio prie J. Basanavičiaus gatvės, vaizdas. Tai, ko per daug metų negalėjo padaryti miesto valdžia ir buvę savininkai, 2014 m. atliko malūną įsigijusi bendrovė „Deliuvis“. Šis ir toliau prie „Žemynos“ progimnazijos stovintis vėjo malūnas sovietmetyje buvo uždaryti ir apleisti. 1988 m. juos rekonstruojant, autentiška malūnų išorė neatkurta. Abu palikti be […]

Panevėžio žydų vidurinė mokykla

Panevėžio žydų vidurinė mokykla, nors ir neilgai veikusi, suvaidino didelį vaidmenį. Ypač ja džiaugėsi neturtingi žydai, nes jų vaikai turėjo galimybę siekti vidurinio mokslo. Apie šios mokyklos veiklą, deja, išlikę nedaug istorinės medžiagos. Lietuvos švietimo ministerijoje buvo gautas leidimas žydų mokyklos steigimui ir Panevėžio žydų vidurinė mokykla atidaryta 1925 m. vasario 1 d. Mokslas prasidėjo vasario 8 […]

Juozo Zikaro bareljefas „Panevėžio valstybinė gimnazija“

1919–1929 m. gyvendamas Panevėžyje, skulptorius Juozas Zikaras be kitų reikšmingų darbų sukūrė  ir Panevėžio valstybinei gimnazijai skirtą bareljefą. Ši gimnazija, kur skulptorius dirbo piešimo mokytoju, suvaidino svarbų vaidmenį jo gyvenime ir kūryboje. Deja, minėtas gimnazijos bareljefas šiandien žinomas tik iš nuotraukų, saugomų Juozo Zikaro memorialiniame muziejuje Kaune. Panevėžyje jas dar turi Juozo Balčikonio gimnazijos muziejus […]

Panevėžio kraštotyros muziejus

Panevėžio kraštotyros muziejus – vienas seniausių regioninių muziejų Lietuvoje ir vienas eksponatais turtingiausių savivaldybėms priklausančių muziejų. Nepaisant sudėtingų istorijos vingių jis sėkmingai sulaukė dabartinių dienų. Panevėžio muziejus savo ištakomis siekia XX a. pradžią. Dar 1905 m. miesto dūma svarstė muziejaus ir bibliotekos įkūrimo klausimą, bet muziejus nebuvo įkurtas. 1918 m. vasario 16 d., atkūrus nepriklausomą Lietuvos […]

Panevėžio dailininkų protestas

Šis protestas kilo 1984 m., kai Panevėžyje buvo pradėtas griauti skulptoriaus Juozo Zikaro namas. Tai bene pirmasis viešas panevėžiečių pasipriešinimas sovietinės valdžios savivalei. 1984 m. apie pertvarką ir viešumą dar nebuvo nė kalbos. Galimybių atvirai kritikuoti sovietinės valdžios sprendimus nebuvo jokių. Tokiomis sąlygomis kilęs Panevėžio dailininkų protestas yra unikalus reiškinys. Jis turi būti tinkamai ištirtas […]