Pirmojo lietuviško knygyno Panevėžyje įkūrėjas

Pirmojo lietuviško knygyno Panevėžyje įkūrėjas, knygnešys Juozas Masiulis gimė 1864 m. kovo 6 d. Panevėžio apskrities Šeduvos valsčiaus Prastavonių kaime. Kitą dieną po gimimo buvo pakrikštytas. Daugelyje skelbiamų straipsnių J. Masiulio gimimo data nurodoma kovo 7-oji. Iš tiesų tai ne gimimo, o krikšto diena. J. Masiulio tėvai Izidorius ir Veronika Masiuliai buvo karališkieji valstiečiai. Šeimoje […]

Užmiršto architektūros paveldo pėdsakais

Pagal žymaus architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio parengtus projektus praėjusio šimtmečio tarpukario metais Panevėžyje buvo pastatytas gyvenamasis namas (1928), mergaičių gimnazija (1932) ir apskrities ligoninės priestatas (1936). 1985 m. statant devynaukštį ligoninės korpusą, senasis ligoninės pastatas buvo nugriautas. Mergaičių gimnazijos pastate įsikūrusi architekto vardu pavadinta Vytauto Žemkalnio gimnazija. O apie gyvenamąjį namą išvis nieko nežinoma. Nors literatūroje […]

Panevėžio valstybinės gimnazijos paralelės klasės 1919–1928 m.

Dalis pabėgėlių, grįžusių į Panevėžio miestą 1918 m. pabaigoje, buvo įpratę kalbėti rusiškai. Jų vaikai carinės Rusijos mokyklose mokėsi rusų kalba. Atsižvelgdama į tai Lietuvos švietimo ministerija nusprendė prie veikiančių valstybinių gimnazijų atidaryti paraleles klases rusų kalba, kuriose mokymas turėjo vykti pagal valstybinių gimnazijų programą. Panevėžyje prie valstybinės gimnazijos paralelės klasės atidarytos 1919 m. sausio […]

Nukastas Panevėžio piliakalnis

Duomenų apie Panevėžyje buvusį piliakalnį istorinėje literatūroje pateikiama nedaug. Žinoma tik, kad stovėjo Nevėžio ir Sirupio santakoje. Jo viršuje buvo lygi aikštelė, kurią juosė 1,5–2 m aukščio pylimas. Piliakalnis apardytas ir suniokotas XIX a. pirmoje pusėje. 1927 m. galutinai nukastas ir jo vietoje pastatyta žydų gimnazija. Dabar Panevėžio apygardos teismas (Elektros g. 9). Panevėžio priešistorę […]

Laikraštis „Panevėžio balsas“

Tai pirmasis ir seniausias lietuviškas Panevėžio laikraštis, pradėtas leisti 1924 m. vasario 16 d. Iki tol Panevėžyje ėję laikraščiai buvo rusų kalba. „Naš kraj“ ir „Panevežskij listok“ buvo leidžiami 1914 m. Komunistinis laikraštis „Izvestija Panevežskogo rajonogo sovdepa“ pasirodė 1919 metais. Kad Panevėžyje reikia leisti lietuvišką laikraštį, svarstyta 1919 m. dar nepasibaigus nepriklausomybės kovoms. Bet šie […]

Chazenai Panevėžio pramonėje (1918–1940 m.)

Vieni turtingiausių panevėžiečių tarpukario laikotarpiu buvo Chazenai. Šeimos galva – Leizeris Beras Chazenas gyveno prabangiame name Ramygalos gatvėje. Garsiausia jo įmonė buvo akcinė bendrovė „L. B. Chazenas ir sūnūs“ – linų šukavimo ir pakulų apdirbimo fabrikas. Tai buvo stambiausia privati įmonė Panevėžyje. Įmonės  istorija skaičiuojama dar nuo 1840 m. L. B. Chazenas per Pirmąjį pasaulinį karą […]

Lietuvos vietinės rinktinės Panevėžio batalionas

1943 m. Antrojo pasaulinio karo eigai pasisukus vokiečiams nepalankia linkme, okupuotose teritorijose prasidėjo nacionalinių karinių junginių formavimas. Kadangi vokiečių valdžiai nepavyko suorganizuoti SS legiono Lietuvos teritorijoje, 1944 m. lietuviams leista kurti savo kariuomenę. 1944 m. vasario 13 d. tarp vokiečių okupacinės valdžios ir būsimos Rinktinės vadovybės pasirašytas susitarimas. Rinktinės vadu iš dviejų kandidatų buvo pasirinktas […]