Paminklas kun. J. Tilvyčiui Panevėžyje. Nuotrauka iš privačios kolekcijos

Paminklas kunigui, poetui Jurgiui Tilvyčiui Ramygalos gatvės kapinėse

Jurgis Tilvytis gimė 1880 m. balandžio 20 d. (senuoju stiliumi balandžio 8 d.) Utenos apskrities Tauragnų valsčiaus Gaidžių kaime. 1903 m. baigė Žemaičių kunigų seminariją ir buvo įšventintas kunigu.

1908 m. J. Tilvytis paskiriamas Paįstrio klebonu. Čia rado apleistą parapiją, ėmėsi naujos bažnyčios statybos darbų. 1910 m. atidaryta puiki, nors ir medinė Paįstrio bažnyčia. Jos vidų puošė garsiojo Lietuvos skulptoriaus Juozo Zikaro darbai. Savo darbus kun. J. Tilvytis aprašė poezijos kūrinyje ,,Palaimintas triūsas“ (1912). 1910 m. pasirodė poezijos rinkinys „Paįstriečiai“. Kunigas J. Tilvytis pseudonimu pasirinko Žalvarnio slapyvardį.

1922-aisiais – naujas posūkis jo bažnytinėje veikloje. Visą turtą paaukojęs seserims kazimierietėms, pats įstojo į vienuolių Marijonų ordiną ir išvyko į Marijampolę. 1927 m. atvyko į Panevėžį. Vyskupas K. Paltarokas jį paskyrė marijonų vienuolijos, įkurtos Panevėžyje, viršininku. 1927 m. liepos 9 d. paskirtas Šv. Trejybės bažnyčios rektoriumi. 1930 m. pasirodė didžiausias kun. J. Tilvyčio darbas „Giesmynas“. Tai beveik 500 puslapių apimties giesmių rinkinys. Jame sudėtos 322 giesmės, iš jų 94 sukurtos paties kunigo.

1931-ieji jo gyvenime buvo lemtingi. Gruodžio 23 d. mirė vienuolis marijonas, Marijonų bažnyčios zakristijonas Gabrielius Gylys. Kūčių dieną, gruodžio 24-tą, vyko jo laidotuvės. Laidotuvėse pamokslą sakė kunigas vienuolis J. Tilvytis. Paskutiniai jo žodžiai buvo „Budėkite tad, nes nežinote nei dienos, nei valandos …“. Tai buvo Kristaus žodžiai. J. Tilvytis ir mirė tardamas tuos žodžius. Palaidotas gruodžio 27 d. Marijampolėje.

Paminklas kunigui J. Tilvyčiui Panevėžyje. Nuotrauka iš privačios kolekcijosTam kad šis Panevėžio miestui daug nusipelnęs kunigas nebūtų Panevėžyje primirštas iniciatyvos ėmėsi katalikiškos organizacijos. Paminklo statybai pradėtos rinkti aukos. Jos buvo greitai surinktos. 1935 m. pradėta rūpintis paminklo statyba. Jame turėjo būti pavaizduota Nekalto Prasidėjimo Švč. Mergelės Marijos skulptūra. Tuo rūpinosi kunigas P. Šidlauskas. Paminklą kurti patikėta dailininkui Stasiui Stanišauskui. 1936 m. rugsėjo 23 d. tretininkų organizacijos pastangomis Panevėžyje atidengtas dirbtinio balto marmuro paminklas – Nekalto Prasidėjimo Švč. Mergelės Marijos skulptūra. Jį pašventino vienuolis marijonas T. Senkus. Pamokslą pasakė kunigas P. Šidlauskas. Paminklas kainavo 1300 litų. Renginio metu iškelta idėja jo palaikus iš Marijampolės perkelti į Panevėžį ir palaidoti prie šio paminklo. Deja, idėja nebuvo įgyvendinta.

1934 m. Molainių gatvė Panevėžyje pavadinta kunigo Jurgio Tilvyčio vardu. Šioje gatvėje buvo daugiausiai J. Tilvyčio įkurtų prieglaudų.

Nuotraukose – paminklas kun. J. Tilvyčiui Ramygalos gatvės kapinėse.

Nuotraukos iš privačios kolekcijos.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.