1. Pirmoji Panevėžio miesto savivaldybės taryba. Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinio

Panevėžio miesto savivaldybė 1918–1940 m.

1918 m. Panevėžio mieste šeimininkavo vokiečių valdžios atstovai. Miesto burmistru buvo vokietis Hesse. 1918 m. lapkričio 27 d. Ramygalos gatvėje susirinko virš 25 buvusios Panevėžio miesto dūmos narių ir visuomenės veikėjų. Burmistro pareigas patikėta eiti buvusiam burmistrui Aleksandrui Vitartui. Jam padėti išrinkti keli specialistai, o reikalų vedėju – Vladas Kličmanas. Kitą dieną Aleksandras Vitartas, Pranas Dauguvietis ir Vladas Kličmanas lankėsi pas vokiečių valdžios atstovus ir perdavė jiems susirinkimo dalyvių pageidavimus. Vokiečių valdžia jiems nieko nepažadėjo. 1918 m. gruodžio 9 d. toji miesto valdyba įsikūrė Savitarpinės paskolos draugijos patalpose ir pradėjo veikti pusiau oficialiai.

1918 m. gruodžio 23 d. susikūrė Raudonoji darbininkų taryba. 1919 m. sausio 6 d. Raudonoji armija artėjo prie Panevėžio. Miesto savivaldybė su burmistru A. Vitartu priešakyje buvo paleista. Tai tęsėsi iki kovo 25 dienos, kol bolševikai buvo išvaryti. Vėliau trumpam laikui Raudonoji armija vėl buvo sugrįžusi į Panevėžį. 1919 m. gegužės 23 d. Lietuvos kariuomenė galutinai išvijo Raudonąją armiją iš miesto ir apskrities. Atkurti miesto savivaldybę buvo nelengva. Miesto prezidentu laikinai išrenkamas lenkų tautybės advokatas Teodoras Liudkevičius. Miesto ūkis per karą buvo apleistas. Gatvės seniai taisytos, apšvietimas silpnas, nors tam naudojama elektra. Senas tiltas per Nevėžį Respublikos gatvėje vos laikėsi ir jam reikėjo kapitalinio remonto. Miesto valdybos kasa buvo beveik tuščia.

1919 m. rugsėjo 8 d. Panevėžio miesto prezidentu išrinktas Bronius Adomulis. Valdybą sudarė 4 asmenys. B. Adomulio padėjėju tapo Vladas Kličmanas, pirmuoju miesto tarybos pirmininku – kunigas Jonas Maciejauskas. 1919 m. spalio 10 d. priimtas pirmasis savivaldybių įstatymas. Savivaldybės gavo teisę sudaryti savo biudžetą, tvarkyti ūkį, steigti ligonines, tiesti kelius, tvarkyti gatves, statyti tiltus. Lėšų jos gaudavo iš gyventojų mokesčių, rinkliavų, notarinių prievolių ir valstybės subsidijų.

1923 m. liepos 19 d. miesto taryba posėdyje svarstė miesto ribų nustatymo klausimą. 1923 m. rugpjūčio 4 d. miesto taryba išklausė V. Kličmano pranešimą apie elektrinės statybą Panevėžio mieste. Konstatuotas lėšų trūkumas ir nutarta pardavinėti elektros obligacijas. Svarbiausias miesto savivaldybės darbas – nuosavos elektros stoties įsteigimas. Tuo metu, kai kitos savivaldybės elektros stotis atidavinėjo privačiam kapitalui, Panevėžio miesto savivaldybė pati nutarė rūpintis apšvietimo reikalu. 1922 m. supirktos reikalingos medžiagos. 1923 m. spalį nauja elektrinė pradėjo savo darbą. Vėliau iš elektrinės gautos pajamos sudarė didžiausią savivaldybės pajamų dalį.

1924 m. sausio 9 d. miesto tarybos posėdyje pritarta sprendimui įsteigti apygardos teismą. Tam reikalui numatyta skirti 6 000 litų. 1924 m. sausio 15 d. tarybos posėdyje nuspręsta sutvarkyti labai apleistą S. Montvilos teatrą. Nutarta dėti pastangas šį teatrą perimti miesto žinion ir remontui skirti 15 000 litų, valstybės knygyno išlaikymui – 5 000 litų, pašalpą muziejui – 1 000 litų, Kalėdų eglutei – 2 000 litų, vasaros vaikų darželiui – 4 000 litų, kultūrinėms organizacijoms – 5 000 litų, prieglaudų išlaikymui – 12 000 litų, labdaros organizacijoms – 6 000 litų. Įvairios išlaidos beturčių ir bedarbių būviui pagerinti, jų pašalpoms sudarė 10 000 litų. 1924 m. gegužės 3 d., apsvarsčiusi klausimą dėl šaligatvių sutvarkymo, taryba nutarė, kad visose miesto gatvėse ir gatvelėse privalo būti įrengti šaligatviai, o gatvės, kur galima, paplatintos. Miesto centre šaligatviai turi būti iš cemento, o miesto pakraščiuose leidžiami mediniai šaligatviai, ne mažiau kaip 70 cm pločio. 1924 m. birželio 2 d. pripažinta, kad miestui reikalingas laikraštis ir nutarta bendrovei „Panevėžio balsas“ skirti 100 litų mėnesinę subsidiją laikraščio leidimui. Šiame posėdyje taip pat svarstytas „Gimtajam kraštui tirti“ draugijos raštas dėl namo Kranto g. Nr. 25 nusavinimo iš Ničajienės ir leidimo draugijai juo naudotis kol gyvuos.

1924 m. rugpjūčio 5 d. posėdyje svarstytas Panevėžio miesto rinkimų komisijos sudarymo klausimas. Miestą nutarta padalinti į rinkimines apylinkes. Prašoma prie rinkiminių apylinkių organizuoti budėjimą. Pirmas punktas įkurtas prie miesto valdybos Ramygalos gatvėje, antras punktas – prie ugniagesių pastato Sodų gatvėje, trečias punktas – prie Aido draugijos Vasario 16-osios gatvėje, ketvirtas – prie J. Masiliūno namų Stoties ir Pušaloto gatvių kampe, penktas – prie lietuvių prieglaudos, prie senosios Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios. 1924 m. rugpjūčio 6 d. miesto rinkimų komisijos posėdyje paskirti 5 rinkimų komisijų pirmininkai: pirmos apylinkės – H. Landau, antros – J. Handinas, trečios – J. Moigis, ketvirtos – K. Motieka ir penktos – J. Grabys. Kariai, gyvenantys kareivinėse, rinkimuose dalyvauti negalėjo. 1924 m. rinkimuose išrinkta 40 atstovų: žydų tautybės – 15 deputatų, lenkų – 5, vokietis – 1, likusieji lietuviai.

1924 m. lapkričio 6 d. ugniagesių salėje įvyko miesto tarybos prezidiumo ir valdybos rinkimai, pirmininkaujant advokatui T. Liudkevičiui. V. Kličmanas tarybos pirmininku pasiūlė J. Grabį. Už jį balsavo 30, prieš 5, nebalsavo 4 darbininkų frakcijos nariai. Pirmininku išrinktas krikščionių-demokratų frakcijos narys kunigas J. Grabys, vicepirmininku – advokatas H. Landau. Išrinkta valdyba: Vladas Snarskis, Abraomas Fleišeris, Ilja Gurvičius, Vladas Kličmanas ir Tadas Chodakauskas. 1924 m. lapkričio 20 d. posėdyje prisaikdintas burmistras T. Chodakauskas ir valdybos nariai. Seniausiu miesto tarybos nariu buvo Michaelis Rosakas. Pirmą kartą į miesto tarybą M. Rosakas išrinktas 1878 m. ir išbuvo tarybos nariu be pertraukos iki Pirmojo pasaulinio karo. 1919 m. vėl pateko į tarybą. Į antrąją tarybą nebuvo išrinktas. Panevėžio miesto taryboje M. Rosakas išbuvo 39 metus.

1924 m. gruodžio 1 d. posėdyje miesto burmistras T. Chodakauskas konstatavo, kad valdybos kasoje tik 176 litai. Burmistras pasiūlė paimti paskolą. Iš Lietuvos banko pasiskolinta 35 000 litų. Be to Plentų ir vandens kelių valdyba buvo pažadėjusi duoti pašalpos iki 30 000 litų tilto statybai per Nevėžio upę. 12 000 litų miesto valdyba gavo. Gruodžio 1 d. posėdyje miesto taryba taip pat nutarė leisti Panevėžyje 1925 m. įsteigti 20 aludžių, išskyrus Senamiesčio ir Plūkių kaimus. Panevėžio miesto taryba nutarė deleguoti T. Chodakauską, Č. Petraškevičių ir V. Kličmaną į Ministrų kabinetą, kad suteiktų pašalpą bedarbių viešiesiems darbams. Netrukus pradėta bedarbių registracija ir miesto valdyba įsteigė darbo biržą. 1925 m. Ministrų kabinetas viešiesiems darbams organizuoti Panevėžio miesto valdybai suteikė 65 000 litų kreditą.

Lietuvoje įgyvendinant žemės reformą Panevėžio miesto plotas labai padidėjo. Prijungta Panevėžio dvaro, Senamiesčio, Fermos ir Navadolio dvaro teritorijos. Prasidėjo privačių namų statyba. Plito medinių namų statyba, nes statyti mūrinius namus buvo brangu. Plytas reikėjo gabenti iš Tauragės ir kitų tolimų vietovių. Dembavos plytinė tuo metu laikinai nedirbo. Mūrinė statyba plačiai paplito tik 4 dešimtmetyje.

Dar 1923 m. miesto valdybą miesto sodą buvo atidavusi Ugniagesių draugijai, o 1924 m. – Darbo federacijai. Per 2 metus miestas iš sodo neturėjo jokių pajamų. 1925 m. kovo 10 d. miesto valdyba paskelbė varžytines miesto sodui išnuomoti 3 metams. Laimėjo akcinė bendrovė „Spindulys“. Nuomos terminas prasidėjo 1925 m. kovo 15 d. Mokestis – 605 litai metams. Miesto valdyba pasiliko teise pasinaudoti sodu po 5 kartus kiekvieną vasaros sezoną. Sodas turėjo būti atviras nuo 7 val. iki 19 val. Nuomininkai kasmet privalėjo sodinti medžius ir krūmus iki 40 vienetų per metus, taip pat privalėjo valyti sodui priklausančias Respublikos ir P. Puzino gatves.

Vienas svarbiausių savivaldybės atliktų darbų buvo gelžbetoninio tilto per Nevėžį statyba. Tam paskelbtas konkursas. Konkursą laimėjo ir projektą paruošė inžinierius Pranas Morkūnas. Tiltas turėjo būti 42 metrų ilgio, bendras plotis 11,5 metro. Svarbus Savivaldybės veiklos baras buvo mokyklų statyba. Ji išlaikė apie 90 proc. mokyklų. Reikėjo statyti naujas mokyklas, nes 1928 m. mieste įvestas privalomas pradinis mokslas. Iš gyventojų buvo renkami tiksliniai mokesčiai pradinių mokyklų steigimui. 1923 m. pastatyta pirmoji 6 komplektų pradžios mokykla Klaipėdos ir Marijos gatvių sankryžoje. Projekto autorius – inžinierius Marijonas Stanevičius. Panevėžio miesto savivaldybė pradžios mokyklų pastatams įsigyti, statyti ir remontuoti 1923 m. skyrė 46 054 litus, 1924 m. – 15 480 litų, 1925 m. – 1 952 litus, 1926 m. – 3 258 litus, 1927 m. – 1 515 litų. Viso – 67 859 litus.

1934 m. lapkričio 9–10 d. įvyko rinkimai į savivaldybės tarybą. Rinkimų komisijos pirmininku buvo Jurgis Elisonas. Į Panevėžio miesto tarybą išrinkti: gydytojas Juozas Vileišis, pašto viršininkas Jonas Bielinis, gimnazijos direktorius Julijonas Lindė-Dobilas, tarnautojas Pranas Aižinas, gydytojas Mykolas Marcinkevičius, gydytojas Zundelis Borokas, vaistininkas Liudas Žemaitis, inžinierius Kazys Germanas, mokytojas Petras Butėnas, notaras Algirdas Moigis, namų savininkas Juozas Masiulis, direktorius Jurgis Elisonas, prekybininkas Juozas Barysas, prekybininkas Pranas Vanagas, laikrodininkas Juozas Barauskas, gydytojas Aleksandras Babianskis, batsiuvys Vincas Kulvecas, agentas Abraomas Fleišeris, advokatas Abraomas Taica, pramonininkas Heselis Chazenas, namų savininkas Šmuelis Ramas, pirklys Kasrielis Dembo.

1934 m. Panevėžio miesto savivaldybėje dirbo 78 asmenys. Panevėžys užėmė apie 3 000 ha plotą. Mieste buvo 122 gatvės (grįstos tik 45), 6 viešos aikštės (3 grįstos), 13 artezinių šulinių. Veikė žydų bendruomenei priklausiusi pirtis, 3 turgavietės. Vienas iš svarbių darbų – miesto plano sudarymas. Šiuos darbus pavesta atlikti geodezijos inžinieriui M. Ratautui. Sutartis su juo sudaryta 1933 metais. Miesto plano sudarymo išlaidos buvo 44 551,90 litų. 1935 m. Panevėžio miesto biudžetas sudarė 1 239 970 litų. 1935 m. mieste užregistruotas 661 bedarbis.

Mieste buvo platinamos svarbesnės gatvės: Stoties, Vasario 16-osios, Elektros, P. Puzino ir Prez. Smetonos. Atsirado naujų gražių statinių: Lietuvos banko rūmai, Ligonių kasos, Panevėžio ūkininkų smulkaus kredito banko ir kt. 1930 m. baigta statyti Katedra. Išaugo „Maisto“ fabriko, mergaičių gimnazijos ir kiti pastatai. Dešinysis Nevėžio krantas tarp Respublikos gatvės tilto ir Apskrities savivaldybės ligoninės buvo sutvarkytas, įrengta graži lanko formos plačiais šaligatviais, medžiais apsodinta alėja – Jakšto prospektas. Šis prospektas vėliau tapo jaunimo susitikimų vieta ir pavadintas „meilės alėja“. Nuo Apskrities savivaldybės ligoninės iki „Laisvės“ tilto Nevėžio vaga ištiesinta, krantas iškeltas ir pratęstas iki Jakšto prospekto.

Panevėžio miesto savivaldybė rūpinosi labdara. Savivaldybė išlaikė 6 prieglaudas. Miesto valdžia išlaikė 9 pradžios mokyklas (2 žydų ir 7 lietuvių). Jose mokėsi 2 000 vaikų. 1934 m. savivaldybė užsakė apie 800 porų batų vaikams. Visai neturtingiems nemokamai duodavo vadovėlių, sąsiuvinių, pirties paslaugas ir medicinos pagalbą. Vien tik pradžios mokykloms ir mokytojams išlaikyti savivaldybė išmokėdavo 100 000 litų per metus, knygyno išlaikymui – 11 000 litų. Gaminami dviviečiai suolai. Tik keturios pradžios mokyklos turėjo tinkamas patalpas. Visose mokyklose dirbo 42 mokytojai, kuriems savivaldybė duodavo butpinigius, sumokėdavo už kurą ir elektrą. 1934 m. savivaldybė vaistams ir medikamentams išleido 19 444 litų, beturčiams gydyti – 94 189 litus, sveikatos įstaigų subsidijavimui – 5 200 litų. Iš viso tam buvo išleidžiama 120 820 litų. 1935 m. Panevėžio miesto biudžetas buvo 1 239 970 litų.

1936 m. paskelbtas naujas Seimo rinkimų įstatymas. Pagal jį kandidatus į Seimą kėlė apskričių ir miestų tarybos. 1936 m. vyko Seimo rinkimai. Panevėžio apygardos Seimo rinkimų komisijos pirmininku buvo paskirtas Panevėžio apygardos teismo teisėjas L. Vabalas, o nariais Panevėžio apygardos teismo prokuroro padėjėjas J. Merkys, pradinės mokyklos vedėjas S. Janauskas ir pradinės mokyklos mokytojas P. Daukas. Balsavo 59 744 apskrities gyventojai. Iš viso rinkėjų buvo 77 559, balsavo 77,03 procentų.

Panevėžio miesto savivaldybės biudžetas 1938 m. įvykdytas su 2 259 692,05 litų pajamų ir 2 138 696,65 litų išlaidų, pasiektas 120 995,40 litų perteklius. Pagrindiniai padaryti darbai: galutinai užbaigta 6 komplektų pradžios mokyklos Danutės gatvėje statyba, kainavusi 169 818,88 litų, ir suremontuoti miesto savivaldybės rūmai, kainavę 120 415 litų. Kanalizacijos darbams išleisti 49 016,45 litai. Daug lėšų skirta „Laisvės“ ir „Respublikos“ tiltų remontui. Išgrįsta vieškelių 8 015 m², išgrįsta gatvių 89,75 m² akmenimis, pergrįsta gatvių 1 556 m². Miesto savivaldybės ugniagesių komandai nupirktas naujas automobilis su baku vandeniui 2 000 litrų talpos už 12 531,25 litus, taip pat automobilis pritaikytas gatvėms laistyti ir gaisrams gesinti už 18 926,72 litus. Administracijos reikalams biudžete patvirtinti 144 183 litai, o išleisti 142 262,59 litai. Švietimo, mokslo ir kultūros reikalams biudžete patvirtinti 186 589 litai, faktiškai išleisti 165 426 litai. Pašalpa muziejui sudarė 1 829 litus, muziejui statyti 10 000 litų, šaulių teatro administracijai skirta 1 200 litų. Visoms pradžios mokykloms pagaminta dviviečių suolų – 141, fisgarmonijų – 1, spintų – 2, kėdžių – 29, kabyklų – 1 taburečių – 1, stalų – 1. Tam reikalui išleistas 4 881 litas. Be to įvairiausių mokslo priemonių nupirkta už 1 288 litus. Beturčiams vaikams nupirkta vadovėlių už 3 775,50 litų, sąsiuvinių – 33 500 vnt. ir 625 poros batų. Kalėdų eglutei ruošti skirta 1 455,50 lito. 1938 m. pastatytas naujas mūrinis dviejų aukštų pradinės mokyklos pastatas Danutės gatvėje, į kurį perkelta pradžios mokykla Nr. 1. 1940 m. numatytas Panevėžio miesto biudžetas 2 236 000 litų, Šiaulių – 4 403 000 litų, Kauno – 19 759 000 litų, Marijampolės – 999 000 litų, Alytaus – 480 000 litų, Ukmergės – 653 000 litų. Darbai tęsėsi iki pat 1940 m. vasaros.

1940 m. vasarą prasidėjusi sovietinė okupacija daug ką pakeitė miesto gyvenime.

Nuotraukos:
1. Pirmoji Panevėžio miesto savivaldybės taryba.
2. Antroji Panevėžio miesto savivaldybės taryba.
3. Panevėžio miesto elektrinė.

Nuotraukos iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinio.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.