1. Žuvusių šaulių laidotuvės Troškūnuose. 1920 m. Nuotrauka iš privačios kolekcijos

Panevėžio šauliai lenkų fronte 1920 m.

1920 metai  buvo sudėtingi – vis dar vyko kovos dėl Nepriklausomybės įtvirtinimo. Iškilo pavojus iš Lenkijos pusės. 1920 m. rugsėjo 17 d. buvo įsteigtas Lietuvos šaulių sąjungos šaulių fronto štabas, jo viršininku paskirtas Matas Šalčius.

Aktyviai į kovą su lenkais įsijungė ir Panevėžio šauliai. 1920 m. Panevėžyje surengtas didelis mitingas, jame dalyvavę šauliai išvyko į frontą kovoti su lenkų kariuomene. 1920 m. rugsėjo 30 d. į pietinę  Lietuvos dalį išvyko pirmasis dvidešimties vyrų būrys, vadovaujamas leitenanto Kazio Petkevičiaus. Pusė būrio, vadovaujama šaulio Želvio, kovėsi su lenkais prie Valkininkų. Leitenanto K. Petkevičiaus vadovaujama kita būrio pusė pateko prie Alytaus, Šaulių organizacijos vado lenkų fronte Mato Šalčiaus žinion. K. Petkevičiaus-Želvio būrys fronte išbuvo vieną mėnesį. Jį pakeitė Adomo Lastausko vadovaujamas Šeduvos būrys. Lapkričio 1 d. į frontą išvyko dar 3 būriai: pirmuoju buvo pavadintas panevėžiečio šaulio Povilo Tirulio vadovaujamas būrys, antrajam būriui, sudarytam iš Ramygalos ir Krekenavos šaulių, vadovavo Simas Rapšys, trečiąjam, kurį sudarė Subačiaus ir Kupiškio šauliai, vadovavo Jonas Morkūnas. Šie būriai buvo pavaldūs Švenčionių komendantui, dalyvavo kautynėse Saldutiškio-Kaltinėnų rajone. Iš šio būrio 1920 m. lapkričio 6 d. į lenkų nelaisvę pateko Ramygalos šaulys Kazys Šlekys. Jis dingo be žinios. Gruodžio 16 d. į lenkų nelaisvę pateko šauliai Pranas Marcinkevičius, Jonas Gaška, Antanas Kiaunė, Grasys ir Alfonsas Misevičiai. Daliai jų iš nelaisvės pavyko pabėgti, o broliai Misevičiai 1921 m. iškeisti į lenkų belaisvius.

Sunkiausias išbandymas teko šauliams, kurie susidūrė su įsiveržusiais lenkų raiteliais. Kova pareikalavo pirmųjų aukų: 1920 m. lapkričio 21–22 d. susidūrime su Lenkijos kariuomene žuvo Troškūnų šauliai Petras Liktoras (17 metų), Antanas Žarskus (23 m., kilęs iš Kiaušgalio kaimo), Petras Tunkevičius (kilęs iš Troškūnų miestelio), Jonas Budrevičius (20 m., kilęs iš Kiaušgalio kaimo), Antanas Miškeliūnas. Taip pat žuvo Ramygalos progimnazijos moksleiviai šauliai Stasys Klimaitis ir Jonas Ambrazas (Ambruožas). Jie žuvo Truskavos miestelyje, susidūrę su lenkų raitelių būriu. Dviejų gimnazistų didvyrišką kovą aprašė net lenkų spauda. 1921 m. sausio 12 d. vyko Krekenavos šaulio Jono Gaškos laidotuvės. Jis su ką tik susibūrusiais Krekenavos šauliais išvyko kariauti su lenkais, kovojo Kėdainių bataliono sudėtyje, dalyvavo Panevėžio vadavimo operacijoje. Iš 1920 m. pavasarį susikūrusio Šeduvos šaulių būrio, kurio daugumą sudarė Šeduvos moksleiviai, 10 šaulių dalyvavo kovose su lenkais: tai Adomas Lastauskas, Karolis Prekeris, Vladas Plungė, Jonas Valinevičius, Kazys Bartkus, Juozas Rimaitis, Petras Urbaitis, Povilas Urbaitis, Vytautas Lukoševičius, Vincas Motiekaitis. Vytautas Lukoševičius kovose buvo sužeistas ir pateko į lenkų nelaisvę.

Panevėžio krašto šauliai aktyviai dalyvavo karo veiksmuose ir apgynė krašto nepriklausomybę.

Nuotraukos:
1. Žuvusių šaulių laidotuvės Troškūnuose. 1920 m. Nuotrauka iš privačios kolekcijos.
2. Žuvusio šaulio Petro Tunkevičiaus kapas Troškūnų kapinėse. 2012 m. E. Markuckytės nuotrauka.
3. Žuvusio šaulio Petro Liktoro kapas Troškūnų kapinėse. 2012 m. E. Markuckytės nuotrauka.

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.