1. Karininkas Jonas Variakojis. Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinio

Panevėžio srities savanorių organizatorius, karininkas Jonas Variakojis

Panevėžio srities savanorių pajėgų organizatorius, karininkas Jonas Variakojis gimė 1892 m. gegužės 20 d. Biržų apskrities, Biržų valsčiaus, Rinkuškų kaime. Mokėsi Piarnu gimnazijoje. 1913 m. dirbo „Vilties“ laikraščio redakcijoje. Tais pačiais metais baigęs gimnaziją, studijavo teisę Petrapilio universitete ir baigė tris universiteto kursus. Mokslus sutrukdė prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas. 1917 m. J. Variakojis baigė Vladimiro Karo mokyklą. 21-ojo Sibiro šaulių pulko sudėtyje dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. 1917 m. lapkričio 12 d. J. Variakojui suteiktas vyr. leitenanto laipsnis.

Prasidėjus Lietuvos valstybingumo atstatymo darbui, iškart įsitraukė į šią veiklą. 1918 m. paskirtas Lietuvos Tarybos įgaliotiniu pabėgėlių grąžinimui į Lietuvą. 1918 m. grįžo į Lietuvą. Tuo metu Panevėžio kraštas buvo okupuotas kaizerinės Vokietijos kariuomenės dalinių. Iškilus Raudonosios armijos įsiveržimo pavojui, Lietuvos teritorija buvo suskirstyta į sritis. Vienos iš sričių centru tapo Panevėžio apskritis.

1918 m. gruodžio 29 d. Krašto apsaugos ministro M. Velykio įsakymu karininkas Jonas Variakojis paskirtas Panevėžio srities apsaugos būrio vadu. J. Variakojis pradėjo savanorių telkimą į Lietuvos kariuomenę Panevėžio krašte. Bažnyčiose ir turguose buvo skaitomi kvietimai visiems neabejingiems Lietuvos likimui stoti į savanorių gretas. 1918 m. gruodžio 29 d. J. Variakojis savo pavaduotoju paskyrė karininką Justiną Kibirkštį. Pirmaisiais Panevėžio srities apsaugos būrio savanoriais 1919 m. sausio 7 d. tapo trys broliai Balčai (Boleslovas, Stasys ir Vladas), Juozas Daunoraitis, Kazys Kubilius, Juozas Kriaučiūnas, Petras Labanauskas, Petras Miknys, Stasys Mačikūnas. Vokiečių karinė įgula jau ruošėsi palikti Panevėžio miestą. Į krašto gilumą besiveržianti Raudonoji armija vertė Panevėžio srities apsaugos būrį trauktis Kėdainių link.

1919 m. sausio 9 d. į Panevėžį įžengė Raudonosios armijos Internacionalinės divizijos 39-tasis pulkas. Tą pačią dieną Panevėžio srities apsaugos būrys atvyko į Kėdainius. 1919 m. vasarį Panevėžio srities apsaugos būrys kartu su Kėdainių komendantūra pradėjo kovą su Raudonąja armija. Pirmos kautynės vyko dėl netoli Kėdainių esančio Šėtos miestelio. J. Variakojis 1919 m. kovo 22 d. paskirtas naujo karinio vieneto arba naujai suformuoto Panevėžio bataliono vadu. Panevėžio batalionas su vokiečių karių pagalba kovo viduryje nusprendė išstumti Raudonosios armijos dalinius iš Panevėžio. 1919 m. kovo 27 d. karininko J. Variakojo vadovaujamiems savanoriams kartu su vokiečių kariais pavyko užimti Panevėžio miestą.

J. Variakojo štabas Panevėžyje įsikūrė M. Rosako name (dab. Laisvės aikštė Nr. 1). Išvaduotame Panevėžio mieste 1919 m. kovo 27 d. pirmą kartą suplevėsavo Trispalvė. Deja, Panevėžio atskirajam batalionui mieste pavyko išsilaikyti tik iki balandžio pradžios. Balandžio 5 d. Raudonoji armija, sutelkusi papildomas pajėgas, savanorius iš miesto išstūmė. Gegužės 7 d. vyriausiuoju Lietuvos kariuomenės vadu paskirtas generolas Silvestras Žukauskas. Gen. S. Žukausko nurodymu Panevėžio atskirajam batalionui pavesta ruoštis atsiimti Panevėžio miestą. Panevėžio išvadavimo operaciją paruošė Panevėžio atskirojo bataliono instruktoriumi paskirtas buvęs Rusijos carinės kariuomenės pulkininkas Maksimas Katche. Vienu iš jo pavaduotojų šios operacijos rengime buvo karininkas J. Variakojis. Į pagalbą šiam batalionui paskirtas vienas 2-ojo pėstininkų pulko batalionas, viena artilerijos baterija, viena Šiaulių atskirojo bataliono kuopa. Pirmąkart Nepriklausomybės kovose plačiau panaudota aviacija.

Panevėžio išvadavimo operacija prasidėjo 1919 m. gegužės 18 d. rytą. Kautynių metu gegužės 18 d. žuvo Panevėžio bataliono karininkas Jonas Nastopka. Po atkaklių kautynių gegužės 19 d. Panevėžys buvo išvaduotas. Vyriausiasis kariuomenės vadas gen. S. Žukauskas rašė: „narsi Lietuvos kariuomenė paėmė Panevėžį“. 1919 m. gegužės 20 d. už sėkmingai pravestą Panevėžio išvadavimo operaciją karininkui J. Variakojui suteiktas Lietuvos kariuomenės kapitono laipsnis.

1919 m. gegužės 21 d. Raudonoji armija dar bandė pereiti į kontrpuolimą ir atsiėmė dalį Panevėžio srities teritorijų. Tačiau Panevėžio miestas užimtas nebebuvo. Gegužės 23 d. Raudonoji armija ėmė trauktis Kupiškio link.

1919 m. lapkričio 1 d. Panevėžio batalionas perorganizuotas į Panevėžio pulką ir pavadintas 4 pėstininkų pulku. Kpt. J. Variakojis 1919 m. už narsumą apdovanotas II ir III laipsnio Vyties kryžiais „Už Tėvynę“. 1919 m. gruodį 4 pėstininkų pulkui suteiktas Lietuvos karaliaus Mindaugo vardas. 1920 m. vasarį kpt. J. Variakojis paskirtas šio pulko vadu. Kpt. J. Variakojo vadovaujami kariai dalyvavo kovose su bermontininkais (1919 m. spalio 7 d. – 1920 m. sausio 3 d.), kovose lenkų fronte (1920 m. sausio 3 d. – 1920 m. balandžio 23 d.). 1921 m. rugsėjį kpt. J. Variakojis paskirtas III pėstininkų divizijos štabo viršininku. Ne kartą laikinai ėjo divizijos vado pareigas. 1921 m. birželio 28 d. pakeltas į majorus. 1921–1923 m. lankė Aukštuosius karininkų kursus. Juos baigė 1923 metais. III pėstininkų divizija pavadinta III Karine apygarda. 1923 m. lapkritį mjr. J. Variakojis paskirtas III Karo apygardos štabo viršininku. Ne kartą laikinai ėjo ir III karo apygardos vado pareigas.1924 m. birželio 28 d. jam suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis. 1925 m. gegužės 15 d. apdovanotas Latvijos „Lačplėsio“ III laipsnio karo ordinu. Lietuvos valstybė mjr. J. Variakojo nuopelnus įvertino Vytauto Didžiojo II laipsnio ir Gedimino III laipsnio ordinais. 1926 m. balandžio 20 d. mjr. J. Variakojis išleistas į atsargą. Archyve saugomoje Lietuvos kariuomenės karininko byloje esančioje charakteristikoje mjr. J. Variakojis apibūdinamas kaip „gilaus proto ir išsilavinęs žmogus, palaikantis gerus santykius su karininkais, tarnyboje griežtas, o ne tarnybos metu visiems lengvai prieinamas“. Ten pat pažymima, kad karininko gana silpna sveikata.

Išleistas į atsargą, mjr. Jonas Variakojis nusipirko Šešuolėlių I dvarą Ukmergės apskrities Širvintų valsčiuje. 1927 m. jam siūlyta grįžti į tarnybą, bet jis atsisakė motyvuodamas, kad turi nusipirkęs didelį ūkį ir spirito varyklą. Be to, yra paėmęs paskolą iš banko, kurią reikia rūpintis grąžinti. 1929 m. jam pripažintas kariuomenės kūrėjo savanorio statusas, vasario 4 d. apdovanotas Savanorio kūrėjo medaliu. 1929 m. rugsėjo 24 d. prezidento dekretu paskirtas Krašto apsaugos ministru. Tas pareigas ėjo iki 1930 m. birželio 28 d. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Gyveno Vokietijoje, vėliau JAV. Čia 1963 m. užbaigė knygą apie 4 pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulką. J. Variakojis mirė 1963 m., o knygą 1965 m. išleido jo sūnus.

Nuotraukos:
1. Karininkas Jonas Variakojis.
2. Jono Nastopkos perlaidojimas Biržuose (J. Variakojis su karininko kardu). 1920 m.
3. Jonas Variakojis (sėdi ketvirtas iš kairės) su Jonavos jaunimu. XX a. 3 deš.

Nuotraukos iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinio.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.