1. Naujieji Panevėžio statiniai. 1978 m. Nuotrauka iš www.miestai.net

Panevėžio statybos sovietmetyje

Šiandieninis Panevėžys su jį supančiais pramonės įmonių rajonais ir stambiais gyvenamųjų namų kvartalais išaugo sovietmetyje. Buvo rekonstruota ir centrinė miesto dalis. Trumpai apžvelkime ano meto Panevėžio statybas.

Pagal 1947 m. sudarytą Panevėžio miesto generalinį planą (architektas Kazys Šešelgis) buvo atkuriama per karą sugriauta pramonė, remontuojami ir statomi gyvenamieji namai. Šį generalinį planą pakoregavus ir 1951 m. patvirtinus iš naujo, numatyta pramonės įmones statyti arčiau geležinkelio, o miesto centre atsiradusius tuščius plotus užstatyti daugiabučiais gyvenamaisiais namais. Vienas iš šių namų buvo pastatytas Kranto gatvėje vietoj karo metais sugriauto „Lietūkio“ malūno.

1961 m. buvo patvirtintas naujas Panevėžio miesto generalinis planas (architektė Irena Daujotaitė). Pagal šį planą pramonė pradėta plėtoti dviejuose rajonuose: šiaurės rytų ir šiaurės vakarų. Gyvenamuosius namus numatyta statyti: mažaaukščius individualius – šiaurinėje miesto dalyje, o daugiaaukščius plytinius – P. Rotomskio (dabar Marijonų), J. Basanavičiaus, Vilniaus gatvių rajonuose. 1965 m. Smėlynės gatvėje pastatytas pirmasis stambiaplokštis surenkamas namas.

Iš tokių daugiausia penkiaaukščių stambiaplokščių namų 1966 m. pradėtas statyti Tulpių gyvenamasis rajonas. Jo projekto autoriai – architektai Sigitas Katilius ir Nijolė Garbaliauskienė. Tuo metu Panevėžyje sparčiai besivystanti pramonė ir didėjantis gyventojų skaičius reikalavo dar labiau plėsti gyvenamųjų namų statybą. 1970 m. iš penkiaaukščių ir devynaukščių namų su mokyklomis, vaikų lopšeliais-darželiais, keliais prekybos centrais pradėtas statyti didelis Klaipėdos gyvenamasis rajonas, kurio projekto autoriai – architektės I. Mumšienė ir G. Bimbienė.

Vėliau šiame rajone buvo pastatyti pirmieji dvylikaaukščiai monolitiniai namai. 1978 m. tarp Velžio kelio, Beržų, Aukštaičių ir Staniūnų gatvių iškilo Žemaičių kvartalas su įvairaus dydžio plytiniais gyvenamaisiais namais. Projekto autoriai – architektai N. Eigminienė ir M. Steponavičius. Nutiesus apvažiavimo žiedą apie miesto centrą, į pietus nuo Nemuno gatvės 1981 m. pradėtas statyti Pilėnų kvartalas. Čia numatyta pastatyti ir individualius blokuotus namus su 4 arų sklypais. Šio kvartalo projekto autorė – architektė G. Bimbienė.

1984 m. pastatyti pirmieji Kniaudiškių gyvenamojo rajono namai. Buvo planuojama, kad visą šią miesto dalį sudarys 4 mikrorajonai ir juose gyvens daugiau, kaip 30 000 gyventojų. Dominuoti čia turėjo stambiaplokščiai penkių ir devynių aukštų namai. Kniaudiškių gatvės pradžioje buvo numatyta pastatyti naują autobusų stotį. Kad apsisaugoti nuo transporto triukšmo, kitoje gatvės pusėje pastatyti plytiniai ekraniniai namai. Deja, tiek autobusų stoties, tiek ir viso rajono nespėta iki sovietmečio pabaigos pastatyti. Rajoną projektavo architektai Mindaugas Steponavičius ir Vaclovas Andriuška.

Jau 1961 m. parengtame Panevėžio miesto generaliniame plane buvo numatyta centro rekonstrukcija. Vėliau ji buvo labiau detalizuota 1973 m. patvirtintame naujame miesto generaliniame plane (architektas Vytautas Bugailiškis). Pagal 1979 m. parengtą centro detalaus išplanavimo projektą čia numatyta dar gerų senų namų vietoje pastatyti naujus didelio tūrio pastatus. Vieni jų pirmieji politechnikumo (dabar kolegijos) pastatas, teatras ir viešbutis jau buvo iškilę Laisvės (sovietmetyje Lenino) aikštėje.

Anuomet Panevėžio centre pastatyti nauji visuomeninės ir kultūrinės paskirties pastatai daugelio yra vertinami prieštaringai. Straipsnyje „Sovietinis modernizmas Panevėžio centre“, atspausdintame 2017 m. „Senvagės“ žurnale Nr. 1, juos plačiau aptarė architektūrologas Evaldas Vilkončius. Čia dar reikia paminėti nenusisekusius planus šių pastatų pastatyti daugiau palei 1988 m. pradėtą tiesti naują Respublikos gatvės trasą. Šiuos ketinimus šiandien mena kvartale tarp Respublikos ir A. Smetonos gatvių iki šiol likusios nugriautų namų laukymės.

Svarbiausius miesto civilinių statybų projektus rengė Panevėžyje veikę Miesto statybos ir Komunalinio ūkio projektavimo institutų skyriai. Daugumos šių statybų užsakovu buvo Panevėžio miesto vykdomojo komiteto Kapitalinės statybos skyrius. Statybos darbus vykdė Panevėžio statybos trestas bei Statybos ir remonto valdyba. Stambiaplokščius gyvenamuosius namus statė Šiaulių namų statybos kombinato Panevėžio aikštelė (valdyba).

Nuotraukos:
1. Naujieji Panevėžio statiniai. 1978 m.
2. Panevėžio pramoninis šiaurės vakarų rajonas. 1985 m.
3. Gyvenamųjų namų statybos vakarinėje miesto dalyje. 1985 m.

Nuotraukos iš interneto portalo miestai.net

Leonas Kaziukonis

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.