„Šarūno“ pogrindinės organizacijos vadovas Vytautas Misevičius. Apie 1946 m. Nuotrauka iš privačios kolekcijos

Pogrindinės antisovietinės organizacijos Panevėžio mieste 1944–1952 m.

Rezistencinis judėjimas Panevėžio mieste ir apskrityje vyko nuo pat 1944 metų. Buvo dvi pagrindinės rezistencinio judėjimo formos: partizaninė kova ir įvairios pogrindinės organizacijos. Partizaninė kova vyko Panevėžio apskrityje, o įvairios pogrindinės organizacijos aktyviai veikė Panevėžio mieste. Keletas pogrindinių organizacijų buvo glaudžiai susiję su partizanais. Jų kovos daugiau vyko kaimo miškingose teritorijoje.

Pirmoji žinoma organizacija – „Gedimino būrys“. Ši organizacija susikūrė 1944 m. spalio mėnesį. Ji išaugo iš nacių okupacijos metais veikusios „Meno kuopos“, kuriai priklausė Panevėžio berniukų ir mergaičių gimnazijų moksleiviai. Vienas iš „Gedimino būrio“ tikslų – vykdyti antitarybinę propagandą. Organizacijos nariai leido lapelius, palaikė ryšius su Žaliosios girios partizanais ir LLA. Joje buvo trys skyriai: agitacijos ir propagandos, žvalgybos ir kontržvalgybos, baudžiamasis. Visai organizacijai vadovavo štabas. 1945 m. sausio mėn. Panevėžio NKVD darbuotojai jau gavo pirmuosius agentūrinius pranešimus apie šios organizacijos egzistavimą. Organizacijos štabui priklausė N. Klišytė, Z. Stonytė, A. Brazdžionytė, o jam vadovavo Vladas Rutkauskas. Štabo nariu buvo ir A. Skučas, kuris mirė 1945 m. vasario 15 d. ir buvo labai iškilmingai palaidotas. Aktyviai „Gedimino būrio“ veikloje dalyvavo J. Viržonis, R. Pernovaitė, D. Grybaitė, D. Šaparnis ir kiti. Narių skaičius iš viso siekė iki 40 žmonių. Visi organizacijos nariai priimdavo priesaiką. Įsigiję rašomąją mašinėlę, nariai sugebėjo išleisti ir išklijuoti apie 10 įvairaus turinio lapelių – atsišaukimų, kiekvieną maždaug 100 egzempliorių tiražu. Ypač ryškus atsišaukimas buvo skirtas Vasario 16-osios akto sukakčiai. 1945 m. vasario mėn. atsišaukime kviečiama kovoti už nepriklausomą Lietuvą. „Gedimino būrio“ organizacija veikė neilgai. Jau 1945 m. kovo mėn. prasidėjo areštai, o rugpjūčio mėn. vyko organizacijos narių teismas. Organizacijos vadovas Vladas Rutkauskas nuteistas mirties bausme. Vėliau bausmė sušvelninta. Kiti kaltinamieji gavo mažesnes kalėjimo bausmes.

1944 m. pabaigoje Panevėžyje susikūrė dar viena pogrindinė organizacija – „Baltoji lelija“. Jai priklausė moterys ir merginos, kurios nekentė tarybų valdžios. Svarbiausia buvo medicinė pagalba ir fiktyvių dokumentų parūpinimas partizanams. Medikamentai daugiausiai buvo gaunami iš Panevėžio ligoninės gydytojo Alberto Gocento. „Baltoji lelija“ veikė Panevėžio mieste ir 4 valsčiuose: Raguvos, Šeduvos, Troškūnų ir Pušaloto. Organizacijos vadove buvo Panevėžio vaikų darželio darbuotoja Barbora Birutė Budrytė. Organizacijai priklausė ir šio darželio vedėja Stasė Žvarelytė. Kiekviena mergina iš pradžių buvo priimama kandidate. Vėliau kandidatės duodavo priesaiką ir gaudavo narės pažymėjimą, ant kurio buvo pavaizduota rūta. Merginos palaikė ryšius su pulkininku Juozu Vidugiriu, kuris koordinavo partizaninę kovą Panevėžio krašte. Aktyvia veikla pasižymėjo Panevėžio amatų mokyklos buhalterė Ona Žvarelytė, Ona Pučetaitė, Stefa Rinkevičiūtė. Pastaroji parūpindavo popieriaus proklamacijoms spausdinti. Slapyvardžiai buvo gėlių vardai. Pati organizacijos vadovė turėjo „Baltosios lelijos“ slapyvardį. Iš čia kilo ir organizacijos pavadinimas. Merginos daugiausiai palaikė ryšius su trimis Šiaurės LLA apygardos partizanais. Visos organizacijos narės buvo pasidalijusios penketukais, bet tai negarantavo konspiracijos. 1945 m. rugsėjo mėn. prasidėjo organizacijos narių areštai. Suimta apie 40 asmenų. Kituose šaltiniuose nurodomas mažesnis „Baltosios lelijos“ narių skaičius. 1945 m. spalio mėn. suimtas ir gydytojas Albertas Gocentas. Jis apkaltintas, kad jo vadovaujamame chirurginiame skyriuje operuota apie 50 žmonių su šautinėmis žaizdomis, buvo pareikšti ir kiti kaltinimai.

1946 m. Panevėžio mieste susikūrė pogrindinė draugija „Šarūnas“. Metų pradžioje partizanai pasiūlė gimnazistui Vytautui Misevičiui organizuoti moksleivius ir padėti jiems. Kaip rašoma saugumo ataskaitose, V. Misevičius turėjo ryšius su „Valo“ ir „Simo“ būrių partizanais. Į aktyvią veiklą daugiausiai įtraukiami Panevėžio vyrų gimnazijos moksleiviai. Jie platino antitarybinę literatūrą. 1947 m. vasario mėn. Panevėžio MGB darbuotojai jau turėjo informaciją apie šios organizacijos veiklą, akcentuojami jos ryšiai su Raguvos krašto partizanais. Aktyviai organizacijos veikloje dalyvavo V. Vaitkevičius, V. Gotautas, V. Banionis, J. Marcinkevičius, V. Simaška, P. Bajorūnas ir kiti. Jie leido laikraštėlį „Kovojantis aidas“, spausdino ir platino atsišaukimus. Berniukams padėjo ir mergaitės S. Garbauskaitė, J. Misevičiutė. 1946 m. lapkričio švenčių išvakarėse iš berniukų gimnazijos buvo apgadinti ir išnešti plakatai ir transparantai. V. Misevičius turėjo spausdinimo mašinėlę, su kuria buvo spausdinami atsišaukimai. 1947 m. kovo mėn. „Šarūno“ veiklą nutraukė areštai. V. Misevičius nuteistas 10 metų ir 5 metus tremties. Kiti gavo mažesnes bausmes.

1946 m. rugsėjo mėn. Panevėžyje susikūrė dar viena pogrindinė organizacija „Raudonoji kaukolė“. Kartais nurodomas ir kitas jos pavadinimas „Laisvos Lietuvos gynėjas“. Jai priklausė J. Petkevičius, I. Jaškūnaitė, O. Martinaitytė, V. Racevičius, S. Martinaitytė ir kiti. Vadovavo Panevėžio pasų stalo darbuotojas milicijos seržantas H. Jaškūnas, kuris pavogė iš savo įstaigos šapirografą. Juo organizacijos nariai spausdino atsišaukimus, leido laikraštį „Laisvės kovotojas“. 1947 m. iš vasario 14 d. į 15 d. jie padegė pasų stalą. Norėta sunaikinti dokumentus, bet apdegė tik baldai. Tada prasidėjo areštai. H. Jaškūnas ir kiti buvo nuteisti kalėti ilgus metus.

1947 m. pavasarį prie partizanų Algimanto apygardos, vienijančios dalį Panevėžio apskrities partizanų, susikūrė „Juostino“ pogrindinė organizacija. Jos vadovu tapo Antanas Kubilius, gimęs 1927 m. birželio 13 d. Troškūnų valsčiaus Pajuostinio kaime. Antanas Kubilius seniai palaikė ryšius su būsimu Algimanto apygardos vadu Antanu Slučka. Pastarojo nurodymu A. Kubilius Panevėžyje ir sukūrė „Juostino“ pogrindinę organizaciją, kurios nariai duodavo priesaiką apygardos vadui ir gaudavo slapyvardžius. Pats Antanas Kubilius turėjo „Arūno“ slapyvardį. Organizacijai buvo duotos konkrečios užduotys – atrinkti patikimus žmones galimai mobilizacijai, išaiškinti provokatorius, kaupti ginklus, platinti partizaninę spaudą, padėti nelegaliai gyvenantiems ir aprūpinti juos dokumentais. Antanas Kubilius apygardos vado nurodymu apsigyveno Panevėžyje ir dirbo draudimo agentu. Pamažu organizacijoje susidarė 7 žmonių branduolys, iš kurių paminėtinas Povilas Samulis. Organizacijos nariai gana aktyviai išvystė savo veiklą, tačiau atsirado ir provokatorių. 1949 m. vasario mėnesį A. Kubilius suimamas. Kratos metu rasta ataskaita rašyta Algimanto apygardos vadui. A. Kubilius buvo nuteistas kalėti 25 metams. Kiti organizacijos nariai taip pat pateko į sovietinius lagerius. „Juostino“ pogrindinė organizacija veikė apie 2 metus. Jos nariai suvaidino nemažą vaidmenį remiant Algimanto apygardos partizanus.

1947 m. gruodžio mėn. Panevėžio mieste susikūrė dar viena organizacija „Tauras“. Jai vadovavo Leonas Valys. Nariai planavo organizuoti teroristinius aktus prieš MGB, sprogdinti tiltus, buvo įsigiję automatą. E. Gorodeckienės bute buvo spausdinami lapeliai. Aktyviai veikė A. Šukys, A. Kairys, K. Grigaliūnas, M. Vepštaitė, P. Vepštas, V. Svetikas bei kiti. 1948 m. rugpjūčio mėn. organizacijos nariai suimti.

1952 m. vasario 8 d. Panevėžyje išaiškinta rezervinė partizanų organizacija „Aušra“. Jai vadovavo K. Diržys – Kudirka, kuris dirbo sandėlininku. Štabo viršininku buvo fotografas J. Cibulskis (slapyvardis – Maironis), skyrių viršininkais buvo P. Krupickas ir Z. Šiekštelė, ryšininkės su partizanų būriais Z. Apšegienė, A. Rinkevičiūtė ir A. Lapavičiutė. Viso suimti 25 žmonės, kurie rėmė partizanus.

1952 m. vyko aktyvi pogrindinė veikla. Be šių organizacijų Panevėžyje buvo žinomas „Atžalynas“, „Kovotojai už laisvę“ ir kitos grupės. Visos jos suvaidino svarbų vaidmenį rezistenciniame judėjime.

Nuotraukoje – „Šarūno“ pogrindinės organizacijos vadovas Vytautas Misevičius. Apie 1946 m.

Nuotrauka iš privačios kolekcijos.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.