„Panevėžio balsas“ (1992) apie pirmąją Panevėžio istorikų konferenciją

Prisimenant pirmąją Panevėžio istorikų konferenciją

Šiais laikais konferencijų Panevėžyje rengiama daug ir įvairių. Bet retas kuris žino, kad joms pradžią davė Lietuvos istorijos draugijos Panevėžio skyrius, 1992 m. gruodžio 16 d. surengęs konferenciją „Iš Panevėžio praeities“.

Tuo metu artėjo Panevėžio įkūrimo 490-osios metinės. Į Lietuvos istorijos draugijos skyrių susibūrę Panevėžio istorikai dar 1992 m. sausio 28 d. raštu kreipėsi į miesto valdybą, kad šiam jubiliejui pažymėti būtų sudarytas organizacinis komitetas. Netrukus Panevėžio miesto meras Stanislovas Mačiulis 1992 m. kovo 2 d. potvarkiu Nr. 95 sudarė organizacinę komisiją, bemaž iš 30 narių.

Lietuvos istorijos draugijos Panevėžio skyrius šiuo vienu raštu nepasitenkino. Išsiuntė dar kitą, kuriuo miesto vadžią paragino imtis priemonių, kad Panevėžio 490-ųjų metinių sukakčiai būtų išleista Onos Maksimaitienės prieš daug metų parengta Panevėžio istorija bei „Minties“ leidyklos užsakymu Mariaus Glinsko paruoštas Panevėžio turistinis vadovas. Užsiminta ir apie spalvotų Panevėžio atvirukų komplektą, kurį taip pat buvo delsiama išleisti.

Leidinių apie Panevėžį anuo metu labai trūko. Kraštotyros muziejus, vadovaujamas Gintaro Šileikio, ėmėsi iniciatyvos išleisti senuosius Panevėžio atvirukus. Su muziejumi sutarta parengti miesto istorijai skirtą straipsnių rinkinį. Pavadintas „Panevėžio istorijos fragmentai“ jis kitais metais ir išėjo. Šio rinkinio sudarytojas buvo Arūnas Astramskas, dabartinis muziejaus direktorius. Be leidybos pradėta galvoti ir apie Panevėžio 490-osioms metinėms skirtą konferenciją.

Pasiruošimo Panevėžio jubiliejui darbai buvo aptarti 1992 m. rugsėjo 21 d. vykusiame Lietuvos istorijos draugijos Panevėžio skyriaus valdybos posėdyje. Tuo metu valdybos pirmininku buvo Juozas Brazauskas, kuriam už parengtas po Nepriklausomybės atkūrimo pirmąsias Lietuvos istorijos mokymo priemones jau kitais metais buvo suteikta istorijos mokytojo eksperto kvalifikacinė kategorija. Šiame posėdyje ir buvo nuspręsta dar prieš jubiliejinę konferenciją gruodžio mėnesį organizuoti jos „generalinę repeticiją“. Atsakingais paskirti Arūnas Astramskas ir Leonas Kaziukonis.

Parengti pranešimus konferencijai buvo pakviesti ir kraštotyros aktyvistai. Po dviejų mėnesių pasiruošimo konferencija surengta 1992 m. gruodžio 16 d. Panevėžio 14-oje vidurinėje mokykloje (dabar „Žemynos“ progimnazija). Ši vieta konferencijai pasirinkta neatsitiktinai. Mokykloje istorija buvo dėstoma sustiprinta, o jos direktorius Romualdas Grilauskas buvo Lietuvos istorijos draugijos narys. Jo rūpesčiu mokykloje buvo surengta ir kitų istoriją propaguojančių renginių, susitikimų.

Konferencija buvo pavadinta „Iš Panevėžio praeities“ ir organizuota kartu su Kraštotyros muziejumi. Vėliau muziejus Arūno Astramsko rūpesčiu šiuo pavadinimu konferencijas pradėjo organizuoti kasmet ir jos tapo tradicinėmis. Pirmoje konferencijoje buvo perskaityta šešiolikaiolika pranešimų. Iš jų penkis parengė istorijos draugijos nariai, o likusius – muziejininkai ir veiklūs kraštotyrininkai.

Įdomumo dėlei visus pranešėjus pravartu išvardinti. Tai Lietuvos istorijos draugijos nariai Petras Juknevičius, Juozas Brazauskas, Arūnas Astramskas, Dalia Miliukaitė, muziejininkės Virginija Vaičekonytė, Vitalija Vasiliauskaitė, bibliotekininkės Asta Bočiulytė, Jarda Paukštienė, mokytojai Vytautas Baliūnas, Elena Gabulaitė, Laima Janionienė, kraštotyrininkai Jokūbas Atkočiūnas, Liudas Žebrauskas, Rimantas Prascevičius, Andrius Sipavičius ir šių eilučių autorius, istorijos draugijos narys Leonas Kaziukonis.

Konferencijos pranešimams probleminės srities reikalavimai nebuvo keliami. Svarbu buvo aptarti įdomesnius ar mažiau žinomus Panevėžio istorijos fragmentus. Apie Panevėžyje vykusią istorikų ir kraštotyrininkų  konferenciją daug rašė ne tik vietos laikraščiai, bet ir „Lietuvos rytas“, „Tiesa“, „Voruta“. Gaila tik, kad nebuvo sugebėta išleisti konferencijos medžiagos. Vėliau daugelis pranešimų jų autorių buvo paskelbti spaudoje. Dalis konferencijoje skaitytų pranešimų rankraščių saugomi Panevėžio apskrities archyve.

Pavyzdys buvo užkrečiamas ir 1993 m. rugsėjo mėnesį minint Panevėžio įkūrimo 490-ąsias metines konferencijų buvo organizuota net trys. Istorikų konferencija buvo surengta tuometiniuose „Ekrano“ kultūros rūmuose. Humanitarų konferencija įvyko Vytauto Žemkalnio gimnazijoje. Nuošaly neliko ir miesto savivaldybės viešoji (tuo metu vadinta miesto centrinė) biblioteka, surengusi savo konferenciją „Įžymūs Panevėžio krašto žmonės“. Vėliau ši konferencija pavadinta „Kraštiečiai“ tapo tradicine ir vyko kasmet.

2001 m. Lietuvos istorijos draugijos veikla nutrūko, bet jos skyrius Panevėžyje dar nemažai laiko gyvavo. Vienas iš šio skyriaus įkūrėjų ir jo puoselėtojas buvo Petras Juknevičius, garsus Panevėžio rajono paminklosaugininkas. Per draugijos gyvavimo laikotarpį jo iniciatyva ir rūpesčiu buvo surengta daug istorijai ir kultūros paveldui skirtų konferencijų, išleistos pranešimų tezės. Jis yra daugelio straipsnių ir leidinių apie Panevėžio kraštą autorius.

Nuotraukoje – „Panevėžio balsas“ (1992) apie pirmąją Panevėžio istorikų konferenciją.

Leonas Kaziukonis

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.