1. Salomėja Nėris su Panevėžio valstybinės mergaičių gimnazijos mokinėmis. XX a. 4 deš. Nuotrauka iš M. Gumbinienės archyvo

Salomėja Nėris Panevėžyje (1934–1936 m.)

Salomėja Bačinskaitė gimė Vilkaviškio apskrities Alvito valsčiaus Kiršų kaime. Tėvai buvo pasiturintys valstiečiai. Tėvas – pažangus ūkininkas, bendravęs su knygnešiais, bet kartu simpatizavo socialistinėms idėjoms, motina – pamaldi ir religinga. Gimnazijos ir studentiškais metais Salomėja Bačinskaitė dalyvavo ateitininkų organizacijos veikloje, vėliau jos pasaulėžiūra keitėsi. Besimokydama gimnazijoje pradėjo kurti pirmuosius eilėraščius.

Salomėja Bačinskaitė į Panevėžį atvyko 1934 m. rugsėjo mėnesį. Kad galėtų dirbti mokytoja, jai reikėjo net prezidento A. Smetonos pritarimo. Tokias sąlygas iškėlė tuometinis švietimo ministras J. Tonkūnas, nes jam nelabai patiko būsimosios mokytojos kairiosios pažiūros. S. Nėris buvo paskirta dirbti į Panevėžio valstybinę mergaičių gimnaziją lietuvių kalbos ir literatūros bei vokiečių kalbos mokytoja. Žemesnėms klasėms dėstė lietuvių kalbą, o aukštesnėms – vokiečių kalbą. Kaip rašė laikraštis „Mūsų kraštas“ 1934 m. į Panevėžio valstybinę mergaičių gimnaziją dirbti mokytojomis paskirtos poetė Salomėja Bačinskaitė (Nėris), panelė Daugaravičiutė ir panelė Zubkevičiutė. Buvęs panevėžietis Kuzma prisimena, kad S. Nėris iš pradžių gyveno Tiškevičiaus aikštės name, šalia Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonijos, butą nuomojo pirmame aukšte. Tuo metu Kuzma buvo moksleivis, gyveno netoliese ir matydavo, kaip poetė semdavo vandenį iš miesto šulinio Tiškevičiaus aikštėje. Tai buvo vienintelis Mikolajevo vietovės šulinys. Buvę mokiniai prisimena, kad jų mokytoja dažnai atrodydavo užsisvajojusi ir mėgo žiūrėti pro langą, griežtumu nepasižymėjo. Draugavo su gydytoju A. Domaševičiumi, gydytojo Antano Didžiulio šeima. Pas juos susipažino su būsimu vyru Bernardu Buču.

2. Salomėja Nėris su Panevėžio valstybinės mergaičių gimnazijos mokinėmis medelių sodinimo šventėje 1936 m. balandžio 25 d. Nuotrauka iš M. Gumbinienės archyvo1934 m. gruodžio mėn. mirė Panevėžio valstybinės gimnazijos direktorius J. Lindė-Dobilas. S. Nėris jam paskyrė eilėraštį „Tėvelis mirė“. Panevėžyje S. Nėris išleido eilėraščių rinkinį „Per lūžtantį ledą“. Ji dalyvavo ir Panevėžio „Meno kuopos“ veikloje, buvo išrinkta jos garbės nare. Vėlesniais metais ji nuomavo butą naujai pastatytame fotografo J. Žitkaus name. 1936 m. kovo mėnesį, pažymint G. Petkevičaitės-Bitės 75 metų jubiliejų, vyko literatūros vakaras, kuriame dalyvavo garsiausi Panevėžio literatai. S. Nėris skaitė savo naujus eilėraščius „Keliai“, „Mažoji mano geiša“, „Plieno daina“. „Plieno daina“, kaip rašė tuometinė spauda, buvo himnas klasių kovai.

Panevėžyje S. Nėris gyveno iki 1936 mokslo metų pradžios. Mokslo metus ji dar pradėjo, bet greitai išvyko. Poetė gavo iš Švietimo ministerijos vienerių metų atostogas ir išvyko į Paryžių studijuoti prancūzų kalbos. Kartu išvyko skulptorius B. Bučas. Prancūzijoje jie įformino civilinę santuoką, nes Lietuvoje, išskyrus Klaipėdos kraštą, galiojo tik bažnytinė santuoka.

Vyresnio amžiaus panevėžiečiai dar prisimena, kad mūsų mieste gyveno ši garsi poetė.

Nuotraukos:
1. Salomėja Nėris su Panevėžio valstybinės mergaičių gimnazijos mokinėmis. XX a. 4 deš.
2. Salomėja Nėris su Panevėžio valstybinės mergaičių gimnazijos mokinėmis medelių sodinimo šventėje 1936 m. balandžio 25 d.

Nuotraukos M. Gumbinienės archyvo.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.