Savanoris Stasys Banelis. 1919 m. Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinio

Savanoris Stasys Banelis

Stasys Banelis gimė 1897 m. rugpjūčio 3 d. Panevėžio apskrities Piniavos valsčiaus Vilkapievių kaime. Carinės okupacijos metais baigė tris pradžios mokyklos klases. Vokiečių okupacijos metais mokėsi privačiai, baigė reporterių bei korespondentų kursus Kaune, įgijo raštvedybos specialybę. Nuo 1919 m. vasario 19 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Iki 1921 m. gruodžio 3 d. kovojo už Lietuvos Nepriklausomybę. Vėliau dirbo Panevėžio šaulių rinktinėje raštvedžiu ir kuopos vadu. Kaip savanoris Panevėžio apskrities Panevėžio valsčiuje Pinigėlių kaime gavo 11 ha žemės. Stasys Banelis buvo aktyvus laikraščių „Panevėžio balsas“ ir „Mūsų kraštas“ bendradarbis, taip pat rašė straipsnius respublikiniams laikraščiams.

Panevėžyje įsikūrus muziejui, S. Banelis tapo pirmuoju jo prižiūrėtoju. Dar tik muziejui kuriantis, gamtininko Jurgio Elisono iniciatyva kraštotyrininkas mėgėjas S. Banelis buvo išsiųstas į Kauną ir ten mokėsi iš profesoriaus Tado Ivanausko asistentų bei preparatorių gaminti paukščių ir žvėrelių iškamšas, daryti žuvų ir kitų gyvūnų preparatus gamtos skyriaus ekspozicijai.

Jis aktyviai dalyvavo ir Panevėžio apskrities savanorių kūrėjų sąjungos veikloje. 1928 m. išrinktas II Panevėžio apskrities savanorių valdybos nariu. Valdybos pirmininku išrinktas miesto burmistras Tadas Chodakauskas, valdybos nariais – Stasys Balčas, Bronius Antanaitis, Pranas Aižinas ir Stasys Banelis.

S. Banelis įvertintas ir kaip aktyvus savanoris. 1930 m. kaip Panevėžio krašto savanoris jis vyko į savanorių suvažiavimą Kaune. 1931 m. prezidento Antano Smetonos dekretu S. Banelis apdovanojamas Vytauto Didžiojo ordino III laipsnio medaliu. Šis medalis skiriamas už nuopelnus sėkmingai dirbant valstybės tarnyboje.

1931 m. gegužės 1 d. S. Banelis paskirtas Panevėžio apskrities valdybos statybos skyriaus raštvedžiu su 280 litų per mėnesį atlyginimu. Jis tuo metu turėjo tris vaikus: sūnų Algirdą, gimusį 1924 m. liepos 26 d., Vytautą, gimusį 1926 m. vasario 26 d. ir Algimantą, gimusį 1931 m. vasario 27 d. Valstybės tarnautojo S. Banelio šeimai su trimis vaikais buvo paskirta 20 litų per mėnesį parama. Statybos skyriaus raštvedžiu S. Banelis dirbo iki 1933 m. birželio 15 d., kai pačiam prašant iš darbo atleistas.

1931 m. birželio 23 d. Panevėžio miesto savivaldybės statybos komisijos posėdyje S. Baneliui leista nuosavame žemės sklype Varpo gatvėje statyti medinį gyvenamąjį namą ir sandėliuką. Nuo statybų mokesčio miesto savivaldybei atleistas, nes tuo metu buvo apskrities savivaldybės tarnautojas.

Šalia minėtos veiklos, S. Banelis dalyvavo savanorių ugniagesių organizacijos veikloje. 1944 metais, vengdamas represijų, S. Banelis su šeima pasitraukė į Vakarus. Iš pradžių gyveno Vokietijoje. Vėliau persikėlė gyventi į Kanadą. Dirbo Toronto Lietuvių namų valdybos vicepirmininku ūkio reikalams. Aktyvia visuomenine veikla jis pasižymėjo ir emigracijoje. 1954 m. liepos 1 d. įsteigtas pirmasis šaulių padalinys išeivijoje – Toronto šaulių klubas. Steigiamajame susirinkime dalyvavo ir S. Banelis.

Nuotraukoje – savanoris Stasys Banelis. 1919 m.

Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinio.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.