1. Šv. Jėzaus širdies paminklas Panevėžyje. 2016 m. T. Stasevičiaus nuotrauka

Šv. Jėzaus širdies paminklas Panevėžyje

Carinės okupacijos metais Panevėžyje paminklai nebuvo statomi viešose vietose. Respublikos laikais Panevėžys buvo įvairių tautų miestas. Gyventojų daugumą sudarė lietuviai, antra tautinė bendruomenė – žydai, nemažai gyveno lenkų ir kitų tautybių asmenų. Labai didelę įtaką miesto gyvenime turėjo katalikų bažnyčia. Panevėžyje ir jo apylinkėse veikė daug katalikiškų organizacijų. Kaimiškose vietovėse vyravo Pavasarininkų organizacija. Mieste jų įtaka buvo mažesnė, bet būtent Pavasarininkai Panevėžyje pastatė pirmąjį paminklą. 1933 m. birželio 25 d. Pavasarininkų darželyje prie Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios  atidengtas paminklas Šv. Aloyzui. Paminklą sukūrė garsus skulptorius panevėžietis Bernardas Bučas.

Po metų Panevėžyje pastatytas antras paminklas. 1934 m. gegužės 27 d. Šventų apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas prelatas J. Gražys pašventino Šv. Jėzaus širdies statulą. Pagrindinis šios skulptūros fundatorius – Jonas Požarskas, giliai tikintis žmogus, priklausęs katalikiškoms organizacijoms. Skulptūros autorius – Bernardas Bučas. Būsimasis skulptorius B. Bučas gimė 1903 m. lapkričio 18 d. Panevėžio apskrities Smilgių valsčiaus Naurašilių kaime. Jis augo gausioje šeimoje. Buvo 2 seserys ir 5 broliai, Bernardas – vyriausias vaikas. Mokėsi Smilgių pradinėje mokykloje, vėliau Panevėžio valstybinėje berniukų gimnazijoje. Piešimą jam dėstė jau tuomet žinomas skulptorius Juozas Zikaras.

Šv. Jėzaus širdies statula išliko iki šių dienų, stovi Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje. Jonas Požarskis prisidėjo ir prie Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios varpo įsigijimo.

Nuotraukos:
1. Šv. Jėzaus širdies paminklas Panevėžyje. 2016 m. T. Stasevičiaus nuotrauka.
2. Jonas Požarskas prie savo fonduoto paminklo. XX a. 4 deš. Iš V. Vyšniausko kolekcijos.
3. Jonas Požarskas prie savo fonduoto varpo. XX a. 4 deš. Iš V. Vyšniausko kolekcijos.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas