Panevėžio vaikų darželio auklėtiniai 1933 m. Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinio

Vaikų lopšeliai-darželiai Panevėžyje 1920–1940 m.

Tarpukariu Panevėžyje valstybinių vaikų darželių nebuvo. Jų tinklą koordinavo privačios struktūros. Du vaikų darželius 4 deš. pradžioje Panevėžyje išlaikė Lietuvos vaiko draugijos Panevėžio skyrius. Jos valdybą sudarė Vileišienė, Marcinkevičienė, Jasaitytė, Germanienė.

Lietuvos vaiko draugijos Panevėžio skyrius rūpinosi neturtingų vaikų šelpimu. Lietuvos vaiko draugijos Panevėžio skyrius veikė nuo 1931 m. kovo mėn. Šie darželiai buvo skirti vargingai gyvenančiųjų vaikams, juos lankė darbininkų vaikai. Dalis tėvų buvo bedarbiai.

1935 m. duomenimis pirmasis darželis Panevėžyje įkurtas 1931 m. birželio 1 d. Jį lankė 72 vaikai. Jame buvo 2 skyriai. Pirmas skyrius – 4–5 metų, o antrasis – 6 metų vaikams. Užsiėmimai vykdavo nuo 8 iki 13 val. Darželyje vaikai būdavo apaunami gerais batukais, perrengiami gražiais rūbeliais. Išeidami į namus vaikai vėl persirengdavo savais drabužiais. Vaikai darželyje siuvinėjo, karpė. Į šį darželį rinkdavosi vaikai iš Radviliškio, Šiaulių, Pušaloto gatvių, kur gyveno neturtingiausieji. Patalpa darželiui buvo ankšta. Darželyje vaikai gaudavo vieną nemokamą maitinimą. Nuo įkūrimo šiai įstaigai vadovavo Adomkevičiūtė-Norkienė, pavaduotoja Pr. Žąsinaitė.

1933–1935 m. Plūkių gatvėje veikė draugijos įkurtas vaikų darželis inteligentų vaikams. Darželis buvo privatus ir už paslaugą reikėjo mokėti. Mėnesinis mokestis siekė 10–15 litų. Jame buvo duodama tik arbatos. Dalis gyventojų piktinosi, kad vaikų darželis yra tik inteligentų vaikams. Čia rinkdavosi mažai vaikų ir 1935 m. darželis buvo uždarytas. Vietoj jo 1935 m. atidarytas antras vaikų darželis nepasiturinčiųjų vaikams. Jis buvo nemokamas ir skirtas Senamiesčio gatvės vaikams.

Draugija darželiams kasmet skirdavo 1506 litus, miesto savivaldybė – 1200 litų. Draugija lėšų gaudavo ir iš loterijų bei panašių renginių. Darželiai veikė privačiuose namuose, patalpos – ankštos. Tame pačiame kambaryje buvo drabužinė, prausykla ir virtuvė. Nebuvo žaidimo aikštelių, o kieme – tik smėlio dėžė.

Šv. Vincento ir Paulo draugija išlaikė vaikų lopšelį Tiškevičiaus aikštėje. Šis lopšelis veikė nuo 1920 m. 1927 m. jo valdymą perėmė Šv. Vincento ir Paulo draugija. Iki 1937 m. šį lopšelį lankė 514 kūdikių. Kai kurie vaikai buvo visiški našlaičiai, kai kurių motinos sėdėjo kalėjime, dalis kūdikių buvo palikti tėvų. Draugijos lėšų gaudavo iš rėmėjų.

1930 m. Šv. Vincento ir Paulo draugija atidarė vaikų darželį Varnaičių gatvėje. 1933 m. spalio- lapkričio mėn. jis perkeltas į Šiaulių gatvę. 1933 m. lapkričio 26 d. šio darželio patalpos buvo iškilmingai pašventintos.

Spaudos duomenimis 1934 m. Lietuvoje buvo 80 darželių, juose dirbo 97 mokytojai. Lietuviškų darželių buvo 58 su 70 mokytojų, žydų 15 su 19 mokytojų, lenkiškų 5 su 5 mokytojais, vokiškų 1 su 2 mokytojais ir rusiškų 1 su 1 mokytoju.

1939 m. Panevėžyje buvo 2 Lietuvos vaiko draugijos darželiai – Senamiesčio ir Pušaloto gatvėse.

1939 m. Panevėžyje spalio-lapkričio mėn. parapijos iniciatyva įsteigtas darželis Senamiesčio katalikų vaikams. Vaikų darželis veikė ir prie žydų „Javnės“ gimnazijos.

1940 m. Lietuvoje buvo apie 200 vaikų darželių: 148 lietuvių, 31 žydų, 4 vokiečių, 12 mišrių. Valstybinis vaikų darželių tinklas nebuvo sukurtas.

Nuotraukoje – Panevėžio vaikų darželio auklėtiniai 1933 m.

Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinio.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.