1. Matininkai Lietuvos laukuose. Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių

Žurnalas „Matininkas“ Panevėžyje

XX a. 3 dešimtmetyje Lietuvoje pradėta vykdyti žemės reforma. Jos vykdymui ypač buvo reikalingi kvalifikuoti matininkai. Dar 1925 m. vasarą planuota pradėti specializuoto laikraščio matininkams leidimą. Tos idėjos buvo populiariausios Kauno ir kitų miestų matininkų tarpe. Bet planai ir liko planais.

1926 m. Panevėžyje pradėtas leisti žurnalas „Matininkas“. Jis išspausdintas Kaune. Jau pirmame numeryje buvo rašoma, kad nepatogu leisti žurnalą vienoje vietoje, o spausdinti kitur. Žurnalo redaktorius – matininkų valdybos pirmininkas Stasys Renigeris, o sekretoriumi buvo taip pat Panevėžyje gyvenęs Stasys Liutkevičius. Techninį skyrių, kaip buvo rašoma, tvarko inžinierius Chmieliauskas. Tai buvo matininkų profesinės sąjungos organas. Redakcijos adresas nurodomas Respublikos gatvė Nr. 3. Skelbiama,  kad išeis 4 numeriai į metus. Vieno numerio kaina buvo 2 litai. Nurodoma ir skelbimo kaina visam puslapiui – 80 litų, pusei puslapio – 40 litų, o ketvirčiui puslapio – 20 litų.

2. Žurnalo „Matininkas“ viršelis. Iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių

Žurnalo „Matininkas“ įžanginiame straipsnyje rašoma, kam matininkams reikalingas specializuotas leidinys. Išspausdintas docento Stepono Kolupailos straipsnis apie niveliaciją. Rašoma, kad matininkai turi prisidėti prie kultūros vystymo. Jiems siūloma platinti lietuviškas knygas. Matininkai yra arčiausiai paprastų žmonių ir gali paraginti sodiečius pirkti knygas. Taip kaime bus daugiau skaitoma. Matininkams siūloma užrašinėti senas liaudies dainas, padavimus. Lietuva labai turtinga savo piliakalniais, įvairiais senoviniais radiniais ir juos reikėtų rinkti ir atiduoti muziejui. Pagal straipsnio autorių, kaimiečiai tokių daiktų nevertina ir nesaugo.

Žurnale spausdinamas įdomus straipsnis apie matininkų draugijos veiklą. Matininkų draugija veikė nuo 1919 metų. 1926 m. pradžioje šios draugijos būstinė buvo Panevėžyje. Stasio Renigerio straipsnyje rašoma apie žemės reformą. Čia pateikiama, kokius pasiūlymus jis teikė dėl žemės reformos, bet nebuvo atsižvelgta.

Antrasis „Matininko“ numeris išėjo Kaune. Jo kaina jau siekė 3 litus. Žurnalas „Matininkas“ leistas 1926–1928 metais. 1928 m. jį pakeitė „Matininkų ir kultūrtechnikų balsas“. Redaktorius – M. Chmieliauskas. Nuo 1929 m. leistas žurnalas „Žemėtvarka ir melioracija“.

Galime didžiuotis, kad toks solidus ir rimtas žurnalas gimė Panevėžyje.

Nuotraukos:
1. Matininkai Lietuvos laukuose.
2. Žurnalo „Matininkas“ viršelis.

Nuotraukos iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.