Panevėžio vyskupija 1940–1941 m.

1940 m. birželio mėn. į Lietuvą įžengė Raudonoji armija. Jos atskiri daliniai pasirodė ir Panevėžio mieste. Vienas po kito rengiami mitingai Panevėžyje ir jo apylinkėse, kuriuose visaip buvo įrodinėjami sovietinio gyvenimo būdo pranašumai. Gyventojų sąmonėje stengiamasi įtvirtinti komunistinę ideologiją. Skelbiama visų lygybė. Iš kalėjimų paleidžiami komunistai. Sovietinė propaganda vykdė savo politiką, bet tai buvo tik […]

Iš Kazimiero Stepono Šaulio gyvenimo ir veiklos Panevėžyje

Taip jau buvo lemta, kad Kazimiero Stepono Šaulio tarnystės Dievui ir žmonėms pradžia buvo susijusi su Panevėžiu ir yra aprašyta daugelio jo biografijos tyrinėtojų. Bet daugiausiai apie šio jauno kunigo veiklą Panevėžyje sužinome iš Lietuvos nacionalinio muziejaus  išleistos Algimanto Katiliaus knygos „Prelatas Kazimieras Steponas Šaulys“. Knygos autorius, remdamasis archyviniais šaltiniais, nemažai jo gyvenimo ir veiklos […]

Knygnešys, visuomenininkas, kunigas Jonas Karbauskas

Vienas iš aktyviausių kunigų Aukštaitijos krašte buvo Jonas Karbauskas. Jis pasižymėjo labai aktyvia visuomenine veikla ir buvo vienas iš lietuviško verslo organizatorių Panevėžio mieste. Būsimasis kunigas Jonas Karbauskas gimė 1866 m. lapkričio 28 d. (senuoju stiliumi) Pakruojo parapijos Prasčiūnų kaime ir lapkričio 28 d. pakrikštytas miestelio bažnyčioje. 1878–1883 m. mokėsi Šiaulių gimnazijoje. Ją baigęs, 1884–1889 […]

Pirmasis Panevėžio vyskupijos eucharistinis kongresas

Pirmas pasaulinis maldininkų suvažiavimas vyko 1874 m. Prancūzijoje Avinjono mieste. Jį organizavo Marija Morta Tamisier ir finansinis rėmėjas – šilko pramonininkas Filibertas Vro. Panevėžyje pirmasis vyskupijos eucharistinis kongresas suorganizuotas 1933 metais. Buvo sudarytas organizacinis komitetas. Jo pirmininku paskirtas kanauninkas Vladas Butvila, pirmu vicepirmininku – daktaras A. Milčius, antru vicepirmininku – kunigas P. Šidlauskas, sekretoriumi – […]

Panevėžio vyskupija

Didesnė dabartinės Panevėžio vyskupijos dalis iki 1849 m. priklausė Vilniaus vyskupijai, o 12 jos parapijų Žemaičių vyskupijai. 1849 m. dabartinės vyskupijos teritorija atiteko Žemaičių vyskupijai. Lietuvos bažnyčios vadovai siekė įsteigti Lietuvos bažnytinę provinciją. 1925 m. popiežius Pijus XI paskyrė arkivyskupą Jurgį Matulaitį Lietuvos apaštališkuoju vizitatoriumi ir jam pavedė tvarkyti Lietuvos bažnytinės provincijos įkūrimo klausimus. 1925 […]

Panevėžio mažoji kunigų seminarija

1928 m. sausio 3 d. vyskupas Kazimieras Paltarokas parašė raštą švietimo ministrui, kuriame prašyta sudaryti galimybes Panevėžyje įkurti mažąją kunigų seminariją. Rašte remtasi Lietuvos vyriausybės 1927 m. sutartimi su Vatikanu dėl naujų seminarijų Lietuvoje steigimo. Vyskupui K. Paltarokui pažadėta, kad seminarijai bus atiduotos uždaromos mokytojų seminarijos patalpos, bet K. Paltarokui kai kuriais klausimais su Lietuvos valdžia […]

Vienuoliai marijonai Panevėžyje (1927–1940 m.)

Į Panevėžį vienuoliai marijonai atsikėlė 1927 m. ir įsikūrė prie Švč. Trejybės bažnyčios. Vyskupas Kazimieras Paltarokas marijonų vienuolijos viršininku paskyrė kunigą Jurgį Tilvytį. Čia jis tapo misionieriumi. Iš šventorių ir gatvių rinko elgetas, našlaičius vaikus ir steigė jiems prieglaudas. Tuo metu Panevėžyje buvo tik viena prieglauda, o 1930 m. mieste jau buvo 5 našlaičių ir […]

Marijonų koplyčia sovietmetyje

Apie Panevėžio marijonų vienuolyno Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo koplyčią sovietmetyje žinoma labai nedaug: uždaryta 1949 m., joje buvo archyvas, vėliau vaikų dailės mokyklos salė. Iš Panevėžio apskrities archyve saugomų dokumentų matyti, kad marijonų vienuolynas ir koplyčia Agronomijos (dab. Marijonų) gatvėje buvo nacionalizuota 1948 m. Po metų koplyčia palikta be kunigo ir uždaryta. Jos inventorius […]

Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčia

Panevėžio miesto vykdomasis komitetas 1989 m. balandžio 24 d. priėmė sprendimą grąžinti Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčią tikintiesiems. Šis sprendimas priimtas reikalaujant kunigams ir tikintiesiems. Tuo metu laisvėjančioje Lietuvoje tai viena iš pirmųjų sugrąžintų bažnyčių tikintiesiems. Įstatymas dėl maldos namų ir kitų pastatų grąžinimo religinėms bendruomenėms buvo priimtas 1990 m. vasario 14 d. Remdamiesi Panevėžio apskrities […]

Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra

Leidimas Panevėžio katedros statybai buvo gautas 1904 m. kovo 22 d. Ji pradėta statyti 1908 m. kaip šv. Stanislovo bažnyčia, kuri turėjo tapti antra miesto parapijine bažnyčia. Iki Pirmojo pasaulinio karo sumūryti tik pamatai. Pastatyta klebonija (koplyčia), kurioje laikinai vyko pamaldos. Statybos komitetui vadovavo M. Chodoravičius, vėliau J. Stakauskas. Pasibaigus karui nebuvo poreikio tęsti statybą, nes […]

Panevėžio žydų medinė sinagoga

Panevėžio žydų sinagoga stovėjo teritorijoje tarp Elektros ir Ukmergės gatvių. Maždaug toje vietoje, kur dabar Juozo Miltinio dramos teatro ūkinis kiemas ir garažai. Iš čia buvusių rabino Hercelio ir Sinagogos gatvių šiandien telikę tik praėjimai į Elektros gatvę ir Laisvės aikštę. Sinagoga nugriauta Antrojo pasaulinio karo metais. Literatūroje duomenų apie Panevėžio žydų medinę sinagogą pateikiama […]