Neįminta Senvagės legendinio akmens mįslė

Pagal legendą Nevėžio pakrantės kalnelyje, toje vietoje, kur dabar apygardos teismas, buvo pagoniška šventykla. Po žemaičių krikšto ją sudaužė ir aukuro akmenį į senąją upės vagą įstūmė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Kad Senvagėje buvo aukuro akmuo nurodyta ir 1990 m. išleistoje Rimanto Matulio knygoje „Istoriniai akmenys“. Netrukus „Panevėžio balsas“ pateikė aiškiaregės tvirtinimus, kad prie Nevėžio […]

Pirmoji rašytinė žinia apie Upytės žemę

1254 m. balandžio mėnesio Livonijos ordino, Rygos arkivyskupo ir kapitulos akte dėl Žiemgalos žemių padalijimo pirmą kartą paminėta Upytės žemė. Jame nurodoma, kad Rygos arkivyskupui atitekusios dvi dalys Upmalės žemės yra tarp Nemunėlio ir Mūšos abiejose pakrantėse iki Upytės ir Šiaulių žemių ribų. Kaip parodė Onos Maksimaitienės atlikti istorijos šaltinių tyrinėjimai, tai seniausias dokumentas, kuriame […]

Nukastas Panevėžio piliakalnis

Duomenų apie Panevėžyje buvusį piliakalnį istorinėje literatūroje pateikiama nedaug. Žinoma tik, kad stovėjo Nevėžio ir Sirupio santakoje. Jo viršuje buvo lygi aikštelė, kurią juosė 1,5–2 m aukščio pylimas. Piliakalnis apardytas ir suniokotas XIX a. pirmoje pusėje. 1927 m. galutinai nukastas ir jo vietoje pastatyta žydų gimnazija. Dabar Panevėžio apygardos teismas (Elektros g. 9). Panevėžio priešistorę […]