Virtuali paroda

Juozas Miltinis. Legendinio režisieriaus įprasmintomis vietomis

Režisieriui Juozui Miltiniui – 110

Juozo Miltinio biografija

Juozas Miltinis, teatro režisierius ir aktorius, gimė 1907 m. rugsėjo 3 d. Dabikinėje (Akmenės r., tuometėje Mažeikių apskr.). 1913 m. šeima persikėlė gyventi į Ramoniškes. Vaikystės vasaros prabėgo, ganant gyvulius. 1920 m. Gyvoliuose, Grybauskų dvare įsteigtoje mokykloje pradėjo lankyti ketvirtąjį skyrių, 1922–1925 m. mokėsi Viekšnių progimnazijoje, 1926–1927 m. – Kaune, Jėzuitų gimnazijoje. Dvidešimtmetis J. Miltinis grįžo į Viekšnius, dirbo Viekšnių valsčiaus raštininku ir privačiai išėjo visą gimnazijos kursą. 1928 m. vėl išvyko į Kauną ir iki 1931 m. mokėsi Vaidybos mokykloje prie Valstybės teatro. Čia prasidėjo pirmieji aktoriaus bandymai profesionalioje scenoje. 1928 m. pirmą kartą išėjo į sceną – statistas Džiuzepės Verdžio (Giuseppe Verdi) operoje „Aida“. 1931 m. baigė Vaidybos mokyklą ir buvo paskirtas į Šiauliuose atidaromą antrąjį Lietuvos teatrą, kur dirbo iki 1932 m.

1932 m. birželio mėn. išvyko į Prancūziją. Paryžiuje lankė Luvro meno mokyklą, klausėsi paskaitų Sorbonos universitete, 1933–1936 m. mokėsi Šarlio  Diuleno (Charles Dullin) vaidybos studijoje kartu su Žanu Vilaru (Jean Vilar), Žanu Lui Baro (Jean Louis Barrault), Rožė Blenu (Roger Blin), Žanu Dastė (Jean Dasté), vaidino Pathé Nathan kino studijos sukurtuose filmuose „Po blyškiu Vakarų dangumi“ (rež. Marc Allégret), „Caro tarnyboje“ (rež. Pierre Billon), „Helena“ (rež. Jean Benoît–Lévy, Marie Epstein), taip pat Kapucinų bulvaro teatre.

1937 m. trumpam sugrįžo į Lietuvą. 1938–1939 m. bendradarbiavo „Naujojoje Romuvoje“, kaip teatro kritikas. 1938 m., remiamas privačių asmenų, išvyko į Londoną, kur lankė teatrus, mokėsi kalbos. Tų pačių metų pabaigoje grįžo į Lietuvą, apsistojo Kaune ir iki 1940 m. vadovavo Kauno Darbo rūmų vaidybos studijai. 1940 m., gavus leidimą Panevėžyje organizuoti naują teatrą, J. Miltinis su grupe jaunų studijos aktorių atvyko į Panevėžį.  1940 m. gruodžio mėn. čia buvo įkurtas teatras (dabar Juozo Miltinio dramos teatras). Panevėžio dramos teatre J. Miltinis dirbo meno vadovu, vyriausiuoju režisieriumi, dramos studijos vadovu iki 1980 rugsėjo (su pertrauka 1954–1959 m., kai buvo pašalintas iš teatro ir dirbo Lietuvos kino studijos dubliažo režisieriumi, aktoriumi). 1953–1968 m. nusifilmavo penkiuose Lietuvos kino studijos vaidybiniuose filmuose.

Juozas Miltinis kūrė intelektualų, filosofinį teatrą, režisavo apie 80 spektaklių. Ne vieną dešimtmetį Panevėžio teatrą garsino Beno Džonsono (Ben Jonson) „Sukčiaus testamentas“ („Volponė“) 1941–1974 m., Vienuolio „Prieblandoje“ 1945–1989 m., Henriko Ibseno (Henrik Ibsen) „Heda Gabler“ 1957 m., 1972 m., Arturo Milerio (Arthur Miller) „Komivojažerio mirtis“ 1958 m., Antono Čechovo (Антон Чехов) „Ivanovas“ 1960 m., Viljamo Šekspyro (William Shakespeare) „Makbetas“ 1961 m., Volfgango Borcherto (Wolfgang Borchert) „Lauke už durų“ 1966 m., Fridricho Diurenmato (Friedrich Dűrrenmatt) „Fizikai“ 1967 m. ir „Frankas V“ 1969 m., 1978 m., Augusto Strindbergo (August Strindberg) „Mirties šokis“ 1973 m, Sofoklio (Σοφοκλη) „Edipas Karalius“ 1977 m. ir kiti režisieriaus Juozo Miltinio pastatymai.

Juozas Miltinis išugdė talentingų aktorių: Vaclovą Blėdį, Joną Alekną, Bronių Babkauską, Kazimierą Vitkų, Stepą Kosmauską, Donatą Banionį, Gediminą Karką, Algimantą Masiulį, Stasį Petronaitį, Reginą Zdanavičiūtę, Eugeniją Šulgaitę, Henriką Hokušaitę, Romualdą Mikalauskaitę, Liudviką Adomavičiūtę, Laimą Liesytę, Česlovą Pažemecką, Romualdą Urvinį, Enriką Kačinską, Dalią Melėnaitę, Gražiną Urbonavičiūtę, Algirdą Paulavičių, Joną Garliauską, Aurimą Babkauską  ir daugelį kitų.

1948 m. J. Miltiniui suteiktas LSSR nusipelniusio artisto vardas, 1965 m. LSSR liaudies artisto vardas, 1973 m. SSRS liaudies artisto vardas. 1980 m. suteiktas Panevėžio Garbės piliečio vardas. 1994 m. buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu. Jau po mirties, 1995-aisiais, režisieriaus nuopelnai Prancūzijos Respublikos vyriausybės įvertinti, suteikiant Meno ir Literatūros ordino kavalieriaus vardą.

Juozas Miltinis mirė 1994 m. liepos 13 d. Panevėžyje. Palaidotas Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse Ramygalos g. Antkapinis paminklas sukurtas Juozo Šlivinsko ir Algimanto Mikėno.