Virtuali paroda

Nepriklausomybės kovos Panevėžio krašte

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui

Karvedys Jonas Variakojis

„Pulkininko J. Variakojo nueitas garbingas gyvenimo kelias buvo galimas tik todėl, kad <…> buvo neeilinė asmenybė. Jis buvo gabus organizatorius, narsus ir sumanus karys, geras administratorius, didelis patriotas ir malonaus būdo žmogus.“ (Iš: Kūrėjui-savanoriui plk. Jonui Variakojui mirus / R. Liormanas. Portr. // Karys. 1963, nr. 10, p. 315)

Jonas Variakojis gimė 1892 m. gegužės 20 d. Rinkuškių k. (Biržų r.). 1913 m. baigė Piarnu gimnaziją Estijoje ir įstojo į Sankt Peterburgo universiteto Teisės fakultetą. 1916 m. mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. 1917 m. vasario 1 d. baigė Vladimiro karo mokyklą Petrograde. Dalyvavo Pirmajame pasauliniam kare. Įvykus bolševikų perversmui 1917 m. pabaigoje atvyko į Voronežą, įsitraukė į Lietuvių karių sąjungos veiklą. 1918 m. sausį dalyvavo II lietuvių karių suvažiavime Petrograde. 1918 m. kovo mėn. su Vyriausiosios lietuvių tarybos delegacija atvyko į Lietuvą informuoti Lietuvos Tarybą apie lietuvių karių organizavimąsi, lietuvių pabėgėlių padėtį Rusijoje. Karo pabaigoje Lietuvių Tarybos pasiųstas į Oršą organizuoti Rusijoje lietuvių pabėgėlių grąžinimą į Lietuvą.

1918 m. spalio mėn. grįžo į Lietuvą, dirbo buhalteriu Lietuvos finansų, prekybos ir pramonės ministerijoje. 1918 m. gruodžio 29 d. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Panevėžio srities apsaugos viršininku, suorganizavo Panevėžio srities apsaugos būrį. 1919 m. vasario 7 d. – 1920 m. lapkričio 29 d. dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais, bermontininkais ir lenkais. 1919 m. kovo 22 d. paskirtas Panevėžio atskirojo bataliono vadu. 1919 m. lapkričio 18 d. suteiktas vyr. leitenanto laipsnis, 1920 m. sausio 17 d. pakeltas į kapitonus, 1920 m. vasario 4 d. patvirtintas Ketvirtojo pėstininkų pulko vadu. 1921 m. rugsėjo 1 d. paskirtas eiti III pėstininkų divizijos štabo viršininko pareigas. 1923 m. kovo 18 d. pakeltas į majorus. 1923 m. spalio 15 d. baigė Aukštuosius karininkų kursus. 1925 m. gegužės 15 d. pakeltas į pulkininkus leitenantus.

1926 m. kovo 31 d. pačiam prašant paleis­tas į pėstininkų karininkų atsargą. Gyveno Šešuolėlių dvare (Širvintų vls., Ukmergės aps.). 1928 m. lapkričio 29 d. paskirtas susisiekimo ministru, 1929 m. rugsėjo 23 d. – krašto apsaugos ministru. 1930 m. birželio 28 d. atleistas iš einamų pareigų ir grįžo į Šešuolėlių dvarą. Buvo vienas Zibalų pieno bendrovės steigėjų, jos pirmininkas. Vokiečių okupacijos metais administravo suvalstybintą Šešuolėlių dvarą ir dar keturis apylinkės dvarus.

Artėjant antrajai sovietinei okupacijai pasitraukė į Vokietiją, o 1949 m. emigravo į JAV, gyveno Čikagoje. Nuo 1950 dalyvavo LKVS „Ramovė“ veikloje, įsijungė į lietuvių reformatų veiklą. Reformatų bažnyčios kuratoriumi buvo išrinktas dar 1919 m. Mirė 1963 m. spalio 31 d. St. Charlese (Ilinojaus valst., JAV). Palaidotas Lietuvių tautinėse kapinėse Čikagos priemiestyje Justice (Ilinojaus valst.).

Apdovanotas Vyčio kryžiaus 4 laipsnio (1919) ir 5 laipsnio (1919), Vytauto Didžiojo 2 laipsnio (1930), DLK Gedimino 3 laipsnio (1928) ordinais, Savanorių (1929) ir Lietuvos nepri­klausomybės (1928) medaliais, Latvijos Lačplėsio 3 laipsnio ordinu (1926), Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medaliu (1929). Panevėžio miesto garbės pilietis (2018).

Šaltinis: Variakojis Jonas. Portr. // Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953. Vilnius, t. 8 (2008), p. 184–185.

Jonas Variakojis (kairėje) su pulko karininkais bolševikų fronte. 1919 m. VDKM. Nuotrauka iš: Lietuvos karžygiai: Vyties Kryžiaus kavalieriai (1918–1940). Vilnius, t. 6 (2014), p. 370
Variakojų šeima. Sėdi iš kairės: plk. ltn. Jonas Variakojis, duktė Darata Variakojytė, tėvai Jurgis ir Zanė Variakojai, sūnus Julius. Stovi iš kairės: sūnus Petras su žmona Koste, sūnus Jurgis su žmona Emilija, duktė Emilija Januševičienė su vyru Motiejumi. Apie 1928 m. BKM. Nuotrauka iš: http://www.selonija.lt/2015/10/07/ir-sviesa-mus-zingsnius-telydi-iii-skiriama-rinkuskiu-kaimo-sviesuoliams/
Jonas Variakojis su žmona Elena ir sūnumi Jonu. Nuotrauka iš: Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953. Vilnius, t. 8 (2008), p. 185
Jonas Variakojis. Nuotrauka iš: Lietuvos reformatų raštija. Chicago, 1978, p. 230
Jono Variakojo kapas Lietuvių tautinėse kapinėse Čikagoje. Nuotrauka iš: http://www.selonija.lt/2016/02/29/birzieciai-dp-stovyklose-iii/
Jono Variakojo knyga apie Ketvirtąjį pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulką, išleista 1965 m. Niujorke

Jono Variakojo atminimo įamžinimas Panevėžyje

1995 m. Panevėžyje Respublikos gatvėje, prie kino centro „Garsas“ stovinčią skulptūrą „Mergaitė“ buvo planuojama iškelti ir jos vietoje pastatyti paminklinį koplytstulpį generolui Jonui Variakojui. Kilus triukšmui, šios idėjos sumanytojams – savanoriškos krašto apsaugos kariškiams – Reklamos ir dizaino taryba pasiūlė paieškoti kitos vietos. 1996 m. balandžio 20 d. minint Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) Panevėžio rinktinės  penkmečio jubiliejų prie SKAT štabo (Respublikos g. 44) atidengtas tautodailininko Alvido Mikšio koplytstulpis J. Variakojo atminimui. Vėliau koplytstulpis iškeltas į Pajuostį.

1996 m. pasirašyta sutartis su skulptoriumi Vytautu Tallat-Kelpša dėl paminklinio ženklo Jonui Variakojui projekto ir padarymo. Paminklas atidengtas 2001 m. birželio 24 d. Atidengimo ceremonijoje dalyvavo ir paminklą atidengė iš JAV atvykęs karvedžio J. Variakojo sūnus Jonas Variakojis bei šalies krašto apsaugos viceministras Jonas Gečas. J. Variakojo atminimui pasodintas ąžuolas.

Skaityti daugiau: http://paneveziokrastas.pavb.lt/skulptura/paminklas-jonui-variakojui/

2002 m. gegužės 18 d. Laisvės aikštėje prie 1-ojo namo atidengta memorialinė lenta J. Variakojui 110-ųjų gimimo metinių proga. Šiame pastate 1918–1919 m. veikė Panevėžio srities apsaugos viršininko J. Variakojo štabas.