Virtuali paroda

Nepriklausomybės kovos Panevėžio krašte

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui

Nepriklausomybės ir laisvės atminimo įamžinimas

Pagrindinė Panevėžio miesto aikštė ilgą laiką pavadinimo neturėjo. Miestiečiai aikštę vadino Turgaus aikšte. Šis pavadinimas oficialiai įteisintas 1872 metais. 1915 m. ji pavadinta kaizerinės Vokietijos generolo feldmaršalo Pauliaus fon Hindenburgo vardu. 1919 m. lapkričio 22 d. miesto taryba nusprendė aikštę pavadinti Laisvės aikšte. Sovietmečiu ji tapo Lenino aikšte. Atgavus Lietuvos nepriklausomybę, aikštei grąžintas Laisvės vardas.

1934 m. minint Panevėžio miesto išvadavimo nuo bolševikų 15 metų sukaktį, kai kurios gatvės ir aikštės pervadintos su Nepriklausomybe susijusiais simboliniais pavadinimais. 1934 m. vasario 11 d. Vytauto aikštė pavadinta Nepriklausomybės aikšte. Nuo 1948 m. vasario 20 d. Nepriklausomybės aikštė buvo vadinama Komjaunimo aikšte. 1990 m. aikštei sugrąžintas Nepriklausomybės aikštės pavadinimas.

Savanorių aikštė Panevėžyje atsirado gana vėlai. 1915–1921 m. ši vietovė, vadinama „Slobodka“, buvo apleista. Lietuvos atstatymo komisariatas įpareigojo miesto valdybą įrengti „Slobodkoje“ aikštę. 1923 m. spalio 3 d. Panevėžio miesto tarybos sprendimu naujai projektuojama aikštė pavadinta Gedimino aikšte. 1934 m. vasario 11 d. Gedimino aikštė buvo pervadinta Savanorių aikšte, 1948 m. vasario 20 d. – Keturių komunarų aikšte. Nuo 1990 m. aikštė vėl vadinama Savanorių aikšte.

Caro valdymo metais dabartinė Panevėžio Vasario 16-osios gatvė turėjo Šeduvos pavadinimą. Atkūrus Lietuvos valstybę, jai suteiktas Vasario 16-osios pavadinimas. Sovietmečiu gatvė vadinta Rapolo Čarno vardu. 1989 m. vasario 13 d. vykusiame Panevėžio miesto vykdomojo komiteto posėdyje gatvei grąžintas Vasario 16-osios pavadinimas.

Panevėžio Laisvės aikštės pastatas, pažymėtas pirmuoju numeriu, pastatytas 1894 m. ir priklausė Mykolui Rosakui. 1918 m. gruodžio mėn. karininkui Jonui Variakojui pradėjus organizuoti Panevėžio srities savanorius šiame name įsikūrė savanorių priėmimo štabas,  o 1919 m. kovo mėn. pabaigoje bolševikams pasitraukus iš miesto – Panevėžio srities apsaugos viršininko J. Variakojo štabas.

1925 m. rugpjūčio 30 d. Panevėžyje Tilto gatvėje buvo iškilmingai atidarytas Laisvės vardu pavadintas tiltas. Tarnavęs keturis dešimtmečius, 1961 m. išmontuotas.

Ramygalos (Panevėžio r.) centras – Laisvės aikštė. Joje stovi skulptoriaus K. Kisielio ir architekto V. Čekanausko sukurtas paminklas „Sopulingoji“. Paminklą juosia Lietuvos partizanų atminimo siena su iškaltomis visų žuvusiųjų Vyčio apygardos partizanų pavardėmis.

Nepriklausomos Lietuvos metais Ramygalos Liūnų gatvė buvo pavadinta Savanorių gatve.

Upytės (Panevėžio r.) miestelio centre – senoji Nepriklausomybės aikštė. Aikštę puošia atstatytas paminklas 1918–1928 m. Lietuvos Nepriklausomybei paminėti. Jis buvo nugriautas 1964 m. liepą. Prasidėjus atgimimui, upytiečiai nutarė jį atstatyti, bet originalo surasti nepavyko. Siekta, kad naujas paminklas būtų kiek galima panašesnis į buvusįjį. Architektė R. Vėlyvienė parengė projektą. 1989 m. rugpjūčio 20 d. įvyko paminklo atidengimo ir šventinimo ceremonija. Kasmet prie paminklo Vasario 16-ąją pagerbiama Lietuvos nepriklausomybė.

Vyčių (Panevėžio r.) kaimą tarpukario metais įkūrė iš laisvės kovų grįžę savanoriai. Jiems buvo išdalintos grafo Eriko Kaizerlingo dvaro žemės. Pavadinimą „Vyčiai“ kaimas gavo 1926 metais. 1991 m. birželio 29 d. kaimo laukuose atidengtas paminklas 1918–1922 m. Nepriklausomybės kovų Vyčio kaimo savanoriams. 2018 m. minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį pastatytas dvigubas Vyčio kryžius. Architektas – G. Diržys.

Stetiškėse (Panevėžio r.) ligi šiol gyvena Ignas Taruška (g. 1928), kuris tėvo (Igno Taruškos) ir dėdės (Kazio Taruškos) atminimui sodina daugiau kaip 10 h ąžuolyną. Panevėžio priemiestį papuoš „Taruškų giria“ – 50 tūkstančių medelių, kurie primins unikalų ir didvyrišką atvejį vienoje Tėvynės gynėjų šeimoje, įvertintoje net trimis Vyties Kryžiais.

Atminimo lentos Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčioje 1919–1923 m. žuvusiems už Lietuvos laisvę Ketvirtojo pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko kariams.

Juozo Zikaro bareljefas „Savanoriai“ pagamintas iš bronzos. Jo dydis 29,9×46 cm. Sukūrimo metai nežinomi. Bareljefą buvo įsigijusi Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga. Pirmasis jo pavadinimas – „Pirmieji savanoriai-ūkininkai žygiuoja į Panevėžio miestą“ ir „Pirmieji savanoriai“. Vėliau šis kūrinys pradėtas vadinti tiesiog „Savanoriai“.

Apie Panevėžio krašto paminklus nepriklausomybei – Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos 2016 m. parengtoje virtualioje parodoje „Lietuvos valstybingumo ženklai Panevėžio apskrityje: paminklai laisvei ir nepriklausomybės kovų kariams savanoriams“.