Virtuali paroda

Nepriklausomybės kovos Panevėžio krašte

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui

Pirmąją nepriklausomybę ir laisvės kovas menantys Panevėžio kraštotyros muziejaus eksponatai

Panevėžio kraštotyros muziejuje saugomi unikalūs tą laikmetį menantys eksponatai: savanorių nuotraukos, apdovanojimai, dokumentai, Lietuvos trispalvė, Lietuvos nepriklausomybės akto (1918 m. vasario 16 d.) faksimilė, valstybės herbas ir kt. Nepriklausomybės kovose labiausiai pasižymėję savanoriai buvo apdovanoti Vyties (Vyčio) kryžiaus ordinais, kurių keletas pateko ir į Panevėžio muziejų. Ypač Panevėžio kraštą išgarsino savanoriai Jonas Karutis ir Antanas Sereika. Jonas Karutis apdovanotas net dviem Vyties kryžiaus ordinais.

1928 m. Lietuvos Vyriausybė įsteigė Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalį, kurį sukūrė jaunas dailininkas, tuometis Kauno meno mokyklos mokinys Adomas Smetona. Juos gamino Šveicarijoje. Šiuo medaliu buvo apdovanota apie 10 000 Lietuvos savanorių.

Panevėžio kraštotyros muziejuje taip pat saugomas skulptoriaus Juozo Zikaro 1928 m. sukurtas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio medalis. Medalio averse vaizduojama Juozo Zikaro sukurta Laisvės skulptūra. Abipus statulos pjedestalo išdėstyti skulptoriaus inicialai (raidės J ir Z). Reverse užrašas „Per amžius budėję, laisvę laimėjom per aukas ir pasišventimą. 1918–1928”. 1928 m. medaliai pradėti įteikinėti. Juo buvo apdovanota nemažai panevėžiečių.

Apgynus nepriklausomybę, mieste reikėjo įamžinti žmones ir susijusias su laisvės siekiu vietas, ir pačią laisvės bei nepriklausomybės idėją.

Naujai išrinkta Panevėžio miesto taryba 1919 m. lapkričio 22 d. nusprendė pagrindinę miesto aikštę pavadinti Laisvės aikšte.

Muziejaus fotografijos rinkinyje sukaupta keliolika 1920–1940 m. pagrindinės miesto aikštės vaizdų, kuriuose įamžinti pastatai, čia vykę miesto renginiai ir šventės. Laisvės aikštė buvo pagrindinė miestiečių sueigų vieta, čia skambėjo laisvę šlovinančios kalbos, orkestrų ir chorų atliekama muzika ir dainos.

Miestą nuo seno į dvi dalis skyrė Nevėžio upė. Per ją ėjo 2 pagrindiniai tiltai ties Respublikos ir tuomete Tilto gatve. Karų ir suiručių laikais tiltų būklė buvo labai prasta. Ypač prastos būklės buvo tiltas per upę Tilto gatvėje. 1925 m. kovo 3 d. miesto valdžia paskelbė šių abiejų gelžbetoninių tiltų statybos ir darbų užbaigimo konkursą. Jame dalyvavo net firma iš Berlyno. Konkursą laimėjo tuo metu Kaune gyvenęs tiltų inžinierius Pranas Morkūnas, su kuriuo 1925 m. balandžio 9 d. ir buvo sudaryta darbų sutartis.

Tilto sutvarkymo darbai tuometėje Tilto gatvėje buvo įkainoti 107 000 litų. Statybos darbai vyko sparčiai ir tų pačių metų rugpjūčio 26 d. tiltas buvo išbandytas. Tilto tvirtumą bandė per jį važiavę du žvyro prikrauti automobiliai. 1925-ųjų rugpjūčio 30 d. Laisvės vardu pavadintas tiltas buvo iškilmingai atidarytas.

Panevėžyje 1919–1928 m. gyveno žymus skulptorius Juozas Zikaras. Įvairiose Lietuvos vietose jis kūrė Nepriklausomybės kovoms ir laisvei skirtus paminklus. Mūsų kraštietis yra ir lietuviškų monetų autorius. Nepriklausomybės paminklo pastatymo idėja užgimė ir mūsų mieste.

Panevėžyje sudarytame Lietuvos nepriklausomybės paminklui statyti komitete dirbo Jurgis Elisonas, Alfonsas Gilvydis, Panevėžio apskrities viršininkas Antanas Staškevičius, Petras Būtėnas, Kazys Germanas. Šiai kilniai idėjai įgyvendinti pradėta rinkti lėšas.

Sukurti paminklo projektą buvo pakviestas panevėžietis skulptorius J. Zikaras. 1925 m. kovo 5 d. Panevėžio spauda rašė, kad Nepriklausomybės paminklo modelis jau užbaigtas ir šiomis dienomis bus pateiktas Nepriklausomybės komitetui. 1925 m. rudenį gipsinis paminklo modelis buvo išstatytas susipažinti visuomenei miesto muziejuje.

Vėliau paminklo statybos idėja įstrigo, buvo nuspręsta vietoj Laisvės paminklo pastatyti miesto muziejaus rūmus A. Jakšto prospekte. 1940 m. parengtas pastato projektas, tačiau sumanymus įgyvendinti sutrukdė tragiški 1940 m. įvykiai.

Panevėžio kraštotyros muziejaus darbuotojai jau devynis dešimtmečius akylai saugo J. Zikaro sukurtą gipsinį „Laisvės“ skulptūros maketą. Ilgus dešimtmečius jis stovėjo spintoje ir tik po sudėtingų 50 sovietinės okupacijos metų buvo parodytas lankytojams.

Šaltiniai:
1. Pirmąją nepriklausomybę menantys muziejaus eksponatai / Donatas Pilkauskas, Jūratė Gaidelienė. Iliustr. // Sekundė. 2015, vas. 13, p. 7.
2. Skulptoriaus Juozo Zikaro kūrinys – Nepriklausomybės dešimtmečio medalis / Donatas Pilkauskas. Iliustr. // Aina.lt [interaktyvus]. 2017, bal. 29 [žiūrėta 2018 m. sausio 29 d.]. Prieiga internete: https://aina.lt/skulptoriaus-juozo-zikaro-kurinys-nepriklausomybes-desimtmecio-medalis/
3.
Valstybės šimtmečio ženklai muziejuje / Jūratė Gaidelienė. Iliustr. // Sekundė. 2018, saus. 26, p. 6–7.