2024 m. minime iškilaus biržiečio Antano Macijausko 150-ąsias gimimo metines ir Spaudos atgavimo 120-metį. A. Macijauskas (Maciejauskas, 1874–1950) – inžinierius, publicistas, žurnalistas, vertėjas, rašytojas, visuomenės veikėjas bei mokslininkas. Nesiekęs karjeros, visada dirbęs tą darbą, kuris tuo metu lietuvių tautai buvo reikalingiausias. Jį bene labiausiai išgarsino „Macijausko žemėlapio byla“. Taigi civilinis procesas, 1901–1902 m. vykęs Sankt […]
Žyma: Kraštiečiai
Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU
Onai Konkulevičiūtei-Banionienei – 100
Šiais metais minime Panevėžio dramos teatro aktorės, režisieriaus asistentės Onos Konkulevičiūtės-Banionienės (1924–2008) 100-ąsias gimimo metines. Ona Konkulevičiūtė gimė 1924 m. vasario 24 d. Naujamiestyje, Panevėžio r. Dar būdama gimnazistė ėmė lankyti Juozo Miltinio dramos studiją. 1943 m. buvo priimta aktore į Panevėžio dramos teatrą. Vaidino ne tik režisieriaus Juozo Miltinio spektakliuose, bet ir kitų režisierių […]
Mokęs gyventi pagal sąžinę. Jono Jurašo būties kaina
Vasario 1 d. 17.15 val. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje atidaroma Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus parengta paroda „Jonas Jurašas. Būties kaina“. Ekspoziciją pristatys, į kelionę po kūrėjo gyvenimą ir kūrybą pakvies parodos sumanytoja bei kuratorė Liucija Armonaitė. „Jonas Jurašas. Būties kaina“ jau rodyta Kaune, Merkinėje, Vilniuje. Stabtelėjimas Panevėžyje ypatingas. Nes tai gimtasis […]
Kas jis – Stanislovas Kerbedis, kurio vardu pavadinta gatvė Panevėžyje?
Žymus inžinierius, tiltų ir hidrotechninių įrenginių projektuotojas S. Kerbedis gimė 1810 m. kovo 9 d. Naudvario dvare (tuomet – Naujamiesčio valsčius, Panevėžio apskritis). Šiandien Naudvario dvaro sodyba yra įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą ir saugoma valstybės, o viena iš Panevėžio miesto gatvių 1989 m. vasario 13 d. pavadinta Stanislovo Kerbedžio vardu. Gatvė garsaus tiltų […]
Virtuali paroda 2023 m. Laisvės premijos laureatui pagerbti
Lietuvos Respublikos Seimas 2023 m. Laisvės premiją už nuopelnus kovoje dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės paskyrė rokiškėnui neginkluoto pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyviui, pogrindinės spaudos leidėjui ir publicistui, politiniam kaliniui, Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos bendradarbiui Petrui Plumpai (g. 1939 m. Ratkūnų k., Rokiškio r.). Laisvės premija jam įteikta iškilmingo LR Seimo minėjimo metu 2024 m. […]
Kas jis – Stanislovas Kerbedis, kurio vardu pavadinta gatvė Panevėžyje?
Žymus inžinierius, tiltų ir hidrotechninių įrenginių projektuotojas S. Kerbedis gimė 1810 m. kovo 9 d. Naudvario dvare (tuomet – Naujamiesčio valsčius, Panevėžio apskritis). Šiandien Naudvario dvaro sodyba yra įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą ir saugoma valstybės, o viena iš Panevėžio miesto gatvių 1989 m. vasario 13 d. pavadinta Stanislovo Kerbedžio vardu. Gatvė garsaus tiltų […]
Kas jis – Stanislovas Kerbedis, kurio vardu pavadinta gatvė Panevėžyje?
Žymus inžinierius, tiltų ir hidrotechninių įrenginių projektuotojas S. Kerbedis gimė 1810 m. kovo 9 d. Naudvario dvare (tuomet – Naujamiesčio valsčius, Panevėžio apskritis). Šiandien Naudvario dvaro sodyba yra įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą ir saugoma valstybės, o viena iš Panevėžio miesto gatvių 1989 m. vasario 13 d. pavadinta Stanislovo Kerbedžio vardu. Gatvė garsaus tiltų […]
Kas jis – Stanislovas Kerbedis, kurio vardu pavadinta gatvė Panevėžyje?
Žymus inžinierius, tiltų ir hidrotechninių įrenginių projektuotojas S. Kerbedis gimė 1810 m. kovo 9 d. Naudvario dvare (tuomet – Naujamiesčio valsčius, Panevėžio apskritis). Šiandien Naudvario dvaro sodyba yra įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą ir saugoma valstybės, o viena iš Panevėžio miesto gatvių 1989 m. vasario 13 d. pavadinta Stanislovo Kerbedžio vardu. Gatvė garsaus tiltų […]
Kas jis – Stanislovas Kerbedis, kurio vardu pavadinta gatvė Panevėžyje?
Žymus inžinierius, tiltų ir hidrotechninių įrenginių projektuotojas S. Kerbedis gimė 1810 m. kovo 9 d. Naudvario dvare (tuomet – Naujamiesčio valsčius, Panevėžio apskritis). Šiandien Naudvario dvaro sodyba yra įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą ir saugoma valstybės, o viena iš Panevėžio miesto gatvių 1989 m. vasario 13 d. pavadinta Stanislovo Kerbedžio vardu. Gatvė garsaus tiltų […]
Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU
Vabalninkiečiui kunigui, poetui, pedagogui Vincui Stoniui – 130
Šiemet gruodžio 30 d. sukanka 130 metų, kai Vabalninke gimė poetas, kunigas, pedagogas Kazimieras Žitkevičius-Žitkus (literatūrinis slapyvardis Vincas Stonis). V. Stonis mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje, baigė Kauno kunigų seminariją, dėstė tikybą Kauno gimnazijose, kunigavo Kaune, 1953–1959 m. buvo Kauno kunigų seminarijos rektoriumi. V. Stonio poezija melodinga, sentimentali, būdingas tėviškės motyvas, atskleidžiantis poeto vidinį pasaulį. Neretai […]
Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU
„Dabarties reikėtų ieškoti praeityje“: Lietuvos kariuomenės savanoriui, inžinieriui, pedagogui, visuomenininkui Juozui Barisui – 120
Šiais metais minime šviesaus atminimo Juozo Bariso 120-ąsias gimimo metines. Juozas Barisas gimė 1903 m. gruodžio 22 d. Pazūkų kaime (Maldučionių vlsč., Panevėžio apskr.) Jurgio Barisevičiaus (1870–1944) ir Barboros Rutkauskaitės (1879–1945) šeimoje. 1913–1915 m. J. Barisas mokėsi Pušaloto kaimo mokykloje, 1915–1916 m. skaityti ir rašyti mokė dėdė Jurgis Barisas. 1918 m. pradėjo mokytis Panevėžio gimnazijoje, […]
Įteiktos 2023 m. Kultūros ministerijos premijos
Gruodžio 13 d. LR kultūros ministras Simonas Kairys Nacionalinėje dailės galerijoje įteikė šių metų Kultūros ministerijos premijas. Apdovanojimus pelnė per 20 įvairioms sritims atstovaujančių kūrėjų, kultūros ir meno darbuotojų iš visos Lietuvos. Panevėžietis dirigentas, pedagogas Remigijus Vilys už svarų indėlį puoselėjant pučiamųjų instrumentų muzikos kultūrą ir tradicijas Lietuvoje, jų garsinimą svetur pelnė aukščiausią LR Kultūros ministerijos […]
Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija – kraštietei
Gruodžio 11-ąją Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos pirmininkas, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius dr. Arūnas Gelūnas paskelbė 2023 metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatus. Panevėžietė Oskaro Koršunovo/Vilniaus miesto teatro, Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė Rasa Samuolytė (g. 1975 01 21 Panevėžyje) premiją pelnė už įspūdingą aktorystės diapazoną ir įtaigą teatre ir […]
Skulptoriui Bernardui Bučui – 120
Prieš 120 metų, 1903 m. lapkričio 18 d., Naurašiliuose (Panevėžio r.) gimė būsimasis skulptorius Bernardas Bučas. Talentingą jaunuolį pastebėjo, rėmė ir globojo Panevėžio krašto šviesuolės, visuomenės veikėjos, filantropės – rašytoja, švietėja, pedagogė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė ir bibliotekininkė, pirmosios Panevėžio viešosios bibliotekos įkūrėja bei vadovė Elžbieta Jodinskaitė. B. Bučas mokėsi Panevėžio valstybinėje gimnazijoje, studijavo Romos, Briuselio karališkosiose […]
Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija paskirta mitologei ir tautosakininkei Daivai Vaitkevičienei
Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos komisija 2023 metų premiją nusprendė skirti mūsų kraštietei mitologei, tautosakininkei, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus vyriausiajai mokslo darbuotojai dr. Daivai Vaitkevičienei (g. Vainoriuose, Panevėžio r.). Komisijos sprendimu premija mokslininkei paskirta už giluminius mitologinio pasaulėvaizdžio tyrimus, prigimtinės kultūros įprasminimą, puoselėjimą ir sklaidą. Dr. D. Vaitkevičienės kandidatūrą pateikė Lietuvių literatūros […]
Kviečiame susipažinti su kultūros paveldo apdovanojimų „Paveldo DNR“ laureatais kraštiečiais
Rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Prezidentūroje įvyko pirmieji Valstybinės kultūros paveldo komisijos apdovanojimai „Paveldo DNR“. Apdovanojimų ceremonijos metu paskelbti devyni nominantai trijose kategorijose – objektų, žmonių ir darbų. Trims laureatams buvo įteiktos panevėžiečio stiklo menininko Remigijaus Kriuko statulėlės. Dar septyniems kultūros paveldo bendruomenės nariams iš visos Lietuvos įteiktos specialios Paveldo komisijos padėkos. Asmenybių kategorijoje pristatyti […]
2024 metų Panevėžio krašto sukaktys
Kviečiame susipažinti su mūsų parengtu Panevėžio krašto jubiliejinių datų kalendoriumi 2024-iesiems. Didžioji kalendoriaus datų dalis – mūsų kraštiečių jubiliejinės sukaktys. Kitąmet 100 metų būtų sukakę dailininkui tekstilininkui Juozui Balčikoniui (1924–2010), aktoriui Donatui Banioniui (1924–2014). Minėsime ir filosofo Arvydo Šliogerio (1944–2019) 80-metį, su tokiu pat jubiliejumi sveikinsime atsiminimų knygų apie antisovietinį pasipriešinimą rengėją Romą Kaunietį, menininką […]
Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU
„Aš visada norėjau būti skulptore…“: Ievai Sakalauskaitei-Pocienei – 100
Prisiminkime įžymią Australijos skulptorę Ievą Sakalauskaitę-Pocienę, kilusią iš Panevėžio krašto, kurios 100-ąsias gimimo metines minime šių metų rugsėjo 14 dieną. 1923 m. rugsėjo 14 d. Aleksandro ir Eugenijos Sakalauskų šeimoje Piniavoje (Panevėžio r.) gimė būsimoji skulptūrų, modernių abstrakcijų ir paminklų kūrėja Ieva Sakalauskaitė-Pocienė. Mokėsi Panevėžio mergaičių gimnazijoje (dabar – Vytauto Žemkalnio gimnazija). Karo išvakarėse A. […]
Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU
„Ir mažame popieriaus lapelyje galima sėkmingai dėlioti mintis…“: grafikei Onai Šimaitytei-Račkauskienei – 80
Šiais metais minime Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos bičiulės grafikės Onos Šimaitytės-Račkauskienės 80-ąsias gimimo metines. O. Šimaitytė-Račkauskienė gimė 1943 m. rugsėjo 10 d. Vanagiškių kaime (Panevėžio r.). Mokėsi Šakiškių (Panevėžio r.) septynmetėje mokykloje (1951–1958), vėliau – Pumpėnų (Pasvalio r.) vidurinėje mokykloje (1958–1961). Netoli tėviškės, gretimame Paliukų kaime susipažino su skulptoriaus J. Zikaro dukra Alyte […]
Virtuali paroda „Felicijai Bortkevičienei – 150“
Rugsėjo 1-ąją sukanka 150 metų, kai Panevėžio rajono Linkavičių dvare gimė (1873) politikos ir visuomenės veikėja Felicija Bortkevičienė. Šiai sukakčiai paminėti Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka parengė virtualią parodą „Felicijai Bortkevičienei – 150“. XX a. pradžioje su tautiniu atgimimu prasidėjo Lietuvos moterų judėjimas. Viena pirmųjų, išsikovojusi vyrų pripažinimą lygiomis teisėmis dalyvauti šalies visuomeniniame ir […]
Paminklinės lentos atidengimas savanoriui Kaziui Taruškai
1918 m. vasario 16 d. atkurtą Lietuvos nepriklausomybę teko ginti ginklu. Nepriklausomybės kovose pasižymėjo Panevėžio krašto savanoriai. 1919 m. pradžioje, vokiečiams pasitraukus iš Panevėžio, į miestą veržėsi Raudonosios armijos daliniai. Į kovą su jais stojo Lietuvos kariuomenės savanoriai. Panevėžio mieste juos telkė karininkas Jonas Variakojis. Vieni garsiausių Panevėžio krašto savanorių yra broliai Ignas ir Kazimieras […]
Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU
Virtuali paroda „Aktorės unikalumas ir didybė. Eugenijai Šulgaitei – 100“
Šiais metais, birželio 1-ąją, minime aktorės Eugenijos Šulgaitės (1923–2014) 100-ąsias gimimo metines. Eugenija Šulgaitė – teatro ir kino aktorė, režisieriaus Juozo Miltinio mokinė, viena žymiausių Panevėžio dramos teatro (dabar Juozo Miltinio dramos teatras) pirmosios kartos aktorių. Eugenija Šulgaitė kūrybinį kelią teatre pradėjo dar būdama gimnazistė – 1942 m. vaidino Juozo Miltinio režisuotame spektaklyje „Lopšinė dainelė“. […]
Panevėžio ligoninėje pristatoma paroda apie pirmąjį jos vadovą prof. Praną Mažylį
Balandžio 7 d., penktadienį, 12.00 val. Respublikinėje Panevėžio ligoninėje (Smėlynės g. 25, Panevėžys), I a. fojė vyks parodos apie gydytoją prof. Praną Mažylį „Pranas Mažylis, 1885–1966“ atidarymas. Joje eksponuojamos archyvinės nuotraukos, dokumentai atspindi pirmojo Panevėžio ligoninės vadovo įvairialypę biografiją ir asmenybę. Parodą pristatys prof. Prano Mažylio anūkas, Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis. Parodos pristatymas […]
Pedagogui, lotynų kalbos ir istorijos vadovėlių autoriui Karoliui Kliuksinui – 140
Karolis Kliuksinas gimė 1883 m. kovo 13 d. Švobiškyje (Pasvalio r.) malūnininko Karlo Aleksandro ir Malvinos Kliuksinų šeimoje. Nėra žinoma, kur K. Kliuksinas baigė pradžios mokyklą. Mokslus tęsė Lietuvos evangelikų reformatų sinodo išlaikomoje, Rusijos valdžios represijų išvengusioje ir per visą XIX a. veikusioje Slucko (dab. Baltarusija) gimnazijoje, kuri garsėjo aukštu mokymo lygiu. Istorikės Aldonos Prašmantaitės […]