Panevėžio miesto vežikai 1918–1940 m.

Ilgą laiką Panevėžio mieste pagrindinė transporto priemonė buvo vežikai su arkliniu transportu. Vežikai buvo skirstomi į lengvuosius ir sunkiuosius. Sunkieji vežikai perveždavo įvairius krovinius. Jiems buvo nustatytos prievolės gaisro metu. Su savo transportu vežikai buvo įpareigoti vežioti vandenį į gaisro vietą. Už tai jiems mokėta papildomai. Už atvežtą statinę vandens į gaisrą buvo mokami 3 […]

Virtualioje parodoje – Panevėžio apskrities tiltai

Tęsdama virtualių parodų ciklą, skirtą paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka parengė virtualią parodą „Nepriklausomybės kelius jungiantys tiltai: 1918–1940 m. Panevėžio apskrityje statyti tiltai“. Paroda skelbiama pasitinkant Lietuvos Valstybės dieną – šventę, simbolizuojančią istorinį ir nacionalinį šalies vientisumą. Atkūrimo jubiliejų švenčianti valstybė tiesia tiltus tarp praeities ir ateities, tarp Lietuvos […]

Pieta „Atgimusiai tautai“

Pieta „Atgimusiai tautai“ – tai istoriniais 1990 m. prisikėlusios lietuvių tautos kančias simbolizuojantis paminklas. Stovi jis Panevėžyje, Nepriklausomybės aikštėje, prie tais pačiais 1990-aisiais tikinčiųjų atkurtos Švč. Trejybės bažnyčios. Kad ir kaip būtų keista, apie šio reikšmingo, istorinę ir meninę vertę turinčio paminklo pastatymą šiandien žinoma tiek, kiek parašyta kitoje jo pjedestalo pusėje. Paminklo fundatoriai yra Zenonas Lipnevičius, Vyturys […]

Filmas „Nei šis, nei tas“ ir kelias į pripažinimą

Panevėžio dramos teatro aktoriai, norėdami išbandyti savo jėgas kine, 1957 m. slapčiomis sukūrė begarsį vaidybinį filmą „Nei šis, nei tas“. Juozas Miltinis, sužinojęs apie tokią aktorių saviveiklą, filmo kūrėjus išbarė. Kino juosta buvo paslėpta toliau nuo jo akių ir laikui bėgant užmiršta. Sumanę sukurti filmą, grupelė teatro aktorių iš Juozo Miltinio nusipirko filmavimo kamerą „Kodak“. […]

Panevėžio „Maisto“ sporto klubas

1930 m. Panevėžyje pradėta akcinės bendrovės „Maistas“ Panevėžio fabriko statyba. 1931 m. balandžio mėnesį fabrikas pradėjo darbą. Greitai ši įmonė tapo viena iš sportinio judėjimo organizatorių Panevėžio mieste. 1933 m. gegužės 6 d. įregistruotas „Maisto“ sporto klubas („M.S.K.“). Jis turėjo mėlynos spalvos vėliavą, ženklą ir uniformą. Pirmasis klubo pirmininkas – Antanas Kubilius, vicepirmininkas – Erikas Landigas, […]

Žurnalas „Matininkas“ Panevėžyje

XX a. 3 dešimtmetyje Lietuvoje pradėta vykdyti žemės reforma. Jos vykdymui ypač buvo reikalingi kvalifikuoti matininkai. Dar 1925 m. vasarą planuota pradėti specializuoto laikraščio matininkams leidimą. Tos idėjos buvo populiariausios Kauno ir kitų miestų matininkų tarpe. Bet planai ir liko planais. 1926 m. Panevėžyje pradėtas leisti žurnalas „Matininkas“. Jis išspausdintas Kaune. Jau pirmame numeryje buvo […]

1936 m. penkmečio planas Panevėžyje

1936 m. Panevėžio miesto vadovai sukūrė miesto penkių metų vystymosi gaires. Pirmoje vietoje iškeltas naujų pradinių mokyklų statybų klausimas. Tik 50 proc. pradinių mokyklų turėjo tinkamas patalpas. Planuota pastatyti 5 naujas mokyklas ir išleisti 700 000 litų. Kita svarbi problema – gera pirtis. Senoji, žydų valdoma, buvo pastatyta prieš 100 metų. Ji neatitiko higienos reikalavimų. […]

Advokato Česlovo Petraškevičiaus vila

Česlovas Petraškevičius gimė 1886 m. kovo 15 d. Biržų apskrities Saločių valsčiaus Mitrišiūnų kaime. Aukso medaliu baigęs Rygos gimnaziją studijavo teisę Petrapilyje. Mokslus baigė pirmo laipsnio diplomu. 1912 m. vedė. 1917 m. bolševikai jį buvo suėmę ir 5 mėnesius laikė kalėjime. Atkūrus Lietuvos valstybės atstovybę, dirbo joje advokatu. Grįžęs į Lietuvą apsigyveno Panevėžyje. 1921 m. išrinktas […]

Pogrindinės antisovietinės organizacijos Panevėžio mieste 1944–1952 m.

Rezistencinis judėjimas Panevėžio mieste ir apskrityje vyko nuo pat 1944 metų. Buvo dvi pagrindinės rezistencinio judėjimo formos: partizaninė kova ir įvairios pogrindinės organizacijos. Partizaninė kova vyko Panevėžio apskrityje, o įvairios pogrindinės organizacijos aktyviai veikė Panevėžio mieste. Keletas pogrindinių organizacijų buvo glaudžiai susiję su partizanais. Jų kovos daugiau vyko kaimo miškingose teritorijoje. Pirmoji žinoma organizacija – „Gedimino […]

Panevėžio statybos sovietmetyje

Šiandieninis Panevėžys su jį supančiais pramonės įmonių rajonais ir stambiais gyvenamųjų namų kvartalais išaugo sovietmetyje. Buvo rekonstruota ir centrinė miesto dalis. Trumpai apžvelkime ano meto Panevėžio statybas. Pagal 1947 m. sudarytą Panevėžio miesto generalinį planą (architektas Kazys Šešelgis) buvo atkuriama per karą sugriauta pramonė, remontuojami ir statomi gyvenamieji namai. Šį generalinį planą pakoregavus ir 1951 […]

Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyrius

1921 m. Lietuvoje sudarytas medžių sodinimo komitetas, vadovaujamas profesoriaus Tado Ivanausko. 1921 m. balandžio 23 d. Juozo Tumo-Vaižganto ir Stasio Šilingo iniciatyva įkurta Lietuvai pagražinti draugija. Jos tikslas – saugoti ir globoti gamtos, istorijos ir meno paminklus. 1923 m. ši draugija perėmė medelių sodinimo Lietuvoje programą. 1926 m. įsteigtas Lietuvai pagražinti draugijos ponių komitetas, kuris […]

Panevėžio vyskupija 1940–1941 m.

1940 m. birželio mėn. į Lietuvą įžengė Raudonoji armija. Jos atskiri daliniai pasirodė ir Panevėžio mieste. Vienas po kito rengiami mitingai Panevėžyje ir jo apylinkėse, kuriuose visaip buvo įrodinėjami sovietinio gyvenimo būdo pranašumai. Gyventojų sąmonėje stengiamasi įtvirtinti komunistinę ideologiją. Skelbiama visų lygybė. Iš kalėjimų paleidžiami komunistai. Sovietinė propaganda vykdė savo politiką, bet tai buvo tik […]

Panevėžio miesto savivaldybė 1918–1940 m.

1918 m. Panevėžio mieste šeimininkavo vokiečių valdžios atstovai. Miesto burmistru buvo vokietis Hesse. 1918 m. lapkričio 27 d. Ramygalos gatvėje susirinko virš 25 buvusios Panevėžio miesto dūmos narių ir visuomenės veikėjų. Burmistro pareigas patikėta eiti buvusiam burmistrui Aleksandrui Vitartui. Jam padėti išrinkti keli specialistai, o reikalų vedėju – Vladas Kličmanas. Kitą dieną Aleksandras Vitartas, Pranas […]

Ligonių kasų pastatas

Ligoninių tinklas Panevėžio mieste buvo vystomas gana sėkmingai. Panevėžio apskrities ligoninė buvo viena moderniausių Lietuvoje. Gerą vardą turėjo ir žydų ligoninė. Sėkmingai veikė dar kelios nedidelės ligoninės. Rūpinantis ligonių reikalais daug nuveikė Panevėžio ligonių kasa. Pirmoji Ligonių kasų taryba veikė 1928–1932 metais. 1928 m. rugsėjo 23 d. įvyko pirmieji Ligonių kasų tarybos rinkimai ir pirmasis […]

100-tūkstantasis Panevėžio gyventojas

Tai buvo svarbus įvykis Panevėžio miesto vystymosi istorijoje. Išaugęs į stambų regiono centrą, Panevėžys tapo penktuoju Lietuvos miestu, turinčiu daugiau nei 100 000 gyventojų. Apžvelkime ano ir šio meto Panevėžio demografinės raidos tendencijas. Sparčiai gyventojų skaičius Panevėžyje pradėjo didėti nuo 1959 metų. Tam įtakos turėjo anuomet sovietmetyje prasidėjusi ūkio industrializacija. Patvirtinus statomų pramonės įmonių išdėstymo […]

Karinis rengimas XII šaulių Panevėžio rinktinėje

Nepriklausomybės kovų metu gimusi Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) kėlė sau uždavinį apjungti visus pasiryžusius ginti Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę. Vieno iš Šaulių sąjungos įkūrėjų Vlado Putvinskio pirmasis priesakas skelbė: „Visur ir visados gink Lietuvos Nepriklausomybę“. Tarpukario Lietuvos visuomenėje buvo formuojama nuomonė, kad Lietuvos kariuomenę sudaro dvi susijusios dalys: reguliarioji kariuomenė ir savanoriškoji kariuomenė – šauliai, […]

Skulptoriaus Juozo Zikaro sukurtas Nepriklausomybės paminklo Panevėžyje maketas

Panevėžio kraštas buvo garsus savo savanoriais. Norint įamžinti Nepriklausomybės kovas visoje Lietuvoje buvo planuojama statyti jas menančius paminklus. Vieni pirmųjų tokias idėjas bandė įgyvendinti kauniečiai. Idėjos įgyvendinimui buvo pasirinktas iš Panevėžio krašto kilęs skulptorius  Juozas Zikaras. Jis buvo vienas pirmųjų profesionalių lietuvių skulptorių, Lietuvos dailės klasikas, itin produktyvus kūrėjas. J. Zikaras gimė 1881 m. lapkričio 18 […]

Aštuntasis pėstininkų Kauno kunigaikščio Vaidoto pulkas

Vykstant kovoms dėl Lietuvos Nepriklausomybės, 1919 m. gegužės 12 d. karininkas Jurgis Kubilius Ukmergėje pradėjo organizuoti savanorių dalinį, kuris netrukus buvo pavadintas Ukmergės batalionu. Nuo 1919 m. liepos batalionas dalyvavo kovose su Raudonąja armija Zarasų apylinkėse. Nuo spalio 14 d. batalionui vadovavo karininkas Julius Čaplikas, vėliau tapęs vidaus reikalų ministru. Gruodžio 10 d. batalionas pertvarkytas […]

Vlado Paulausko ir Stasio Balčo sukurtas „Savanorių maršas“

1926 m. rugsėjo 26 d. Šaulių teatro salėje įvyko pirmasis Panevėžio apskrities Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) suvažiavimas. Jame dalyvavo 458 savanoriai, išrinktas organizacinis komitetas, kurio pirmininku tapo Jurgis Elisonas. Pirmoji LKKSS Panevėžio skyriaus valdyba išrinkta 1926 m. gruodžio mėnesį. Valdybos pirmininku tapo Antanas Žemaitis. Panevėžio skyriaus oficialia steigimo data laikoma 1927 m. balandžio […]

Nepriklausomybės aikštė Panevėžyje

Panevėžio Nepriklausomybės aikštė minima jau XVIII amžiuje. Jos istorija susijusi su vienuolių pijorų atvykimu 1727 metais. Tai buvo viena iš dviejų Panevėžio aikščių. Tuo metu ji buvo vadinama Cerkvės aikšte. Aikštėje vykdavo carinės Rusijos armijos paradai, vietinių karinių dalinių pratybos. Dalis aikštės cariniais laikais buvo skiriama turgui, kuriame vyko prekyba arkliais. Kaizerinės Vokietijos okupacijos metais čia […]

Lietuvos Nepriklausomybės paminklui statyti komiteto veikla Panevėžyje

Lietuvos nepriklausomybės paminklui statyti komitetas pirmąkart Panevėžyje įsteigtas 1924 metais. Jo tikslas – pastatyti Nepriklausomybės paminklą Panevėžyje. Šią idėją įgyvendinti patikėta skulptoriui Juozui Zikarui. Sukurtas gipsinis paminklo modelis, kuris buvo eksponuojamas miesto muziejuje. Paminklo statybai buvo renkamos aukos. Ypač tuo reikalu rūpinosi vienas veikliausių Panevėžio kunigų Jonas Karbauskas. 1929 m. kunigui J. Karbauskui mirus, būta […]

Lietuvos kariuomenės savanoris, lietuviško cirko pradininkas Petras Tarutis

Būsimasis savanoris ir talentingas cirko artistas Petras Tarutis gimė 1902 m. rugpjūčio 6 d. Panevėžio apskrities Vadoklių valsčiaus Kieliugalos kaime, mažažemių ūkininkų šeimoje. Joje augo keturi vaikai. 1909–1913 m. lankė Šilų miestelio pradžios mokyklą. Ją baigęs išvyko į Klaipėdos kraštą tarnauti pas ūkininkus. 1914 m. į Klaipėdą atvykęs cirkas iš Latvijos nulėmė P. Taručio likimą. […]

Žydų karių, dalyvavusių Nepriklausomybės kovose, sąjungos Panevėžio skyrius

1918–1920 m. Lietuvos nepriklausomybės kovose dalyvavo ir Panevėžyje gyvenę žydai. Dauguma jų turėjo eilinio laipsnį, bet buvo karininkų ir puskarininkių. Pirklius ir prekybininkus atleido nuo karinės tarnybos. Panevėžio žydų kapinėse buvo palaidoti 6 Nepriklausomybės kovose žuvę savanoriai: Michaelis Goldbergas, Bonis Borisas Goldmanas, Šmuila Samuelis Itkinas, Izraelis Levakas, Solomonas Rolas, Elijas Šternas. Kituose šaltiniuose pateikiami duomenys, kad […]

Nepriklausomybės kovų karo invalidas, savanoris Antanas Sereika

1918 m. vasario 16 d. Lietuva atkūrė savo Nepriklausomybę. Šalyje dar šeimininkavo kaizerinės Vokietijos okupacinė valdžia ir jos kariniai daliniai. Lietuvių tautos laukė ilgas Nepriklausomybės įtvirtinimo kelias. Jame didelį vaidmenį suvaidino Panevėžio krašto savanoriai. Savanorius mūsų krašte telkė karininkas Jonas Variakojis. 1918 m. gruodžio pabaigoje jis paskelbė pirmuosius įsakymus apie kuriamą Panevėžio srities apsaugos būrį. […]