Apie pokario vaikus

XX a. viduryje, pirmaisiais dešimtmečiais po Antrojo pasaulinio karo, sovietinė valdžia Lietuvoje skatino daugiavaikes sunkiai besiverčiančias šeimas atiduoti savo vaikus į globos namus ar internatus. Švietimo sistema siekė apsaugoti jaunimą nuo galimos „politiškai kenksmingos“ įtakos, uoliai ugdė būsimos komunistinės visuomenės piliečius. Šiame straipsnyje aptarsime, kur ir kokios kūdikių bei vaikų auklėjimo įstaigos veikė Panevėžyje pirmaisiais […]

Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU

Pristatoma Panevėžio pokario švietimo istorija

Pokario metais švietimą Lietuvoje imtasi pertvarkyti pagal Sovietų Sąjungos švietimo sistemos modelį – svetimą ir nepriimtiną. Nepaisant to, šalies pedagogai tęsė savo kilnią misiją – ugdyti ir šviesti pokario metų jaunąją kartą. Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo pristatytoje parodoje „Iš Panevėžio švietimo istorijos“ pateikiama 1944–1990 m. Panevėžio švietimo panorama, didžiausią dėmesį skiriant sunkiausiam ir […]

Panevėžio kelių priežiūros organizavimo darbai pokariu

Pirmosios kelius prižiūrinčios organizacijos dabartinėje Panevėžio apskrityje įsteigtos 1944 m. Tuomet reikėjo skubiai atstatyti karo nuniokotus kelius, sugriautus tiltus bei pasirūpinti tolesne jų priežiūra. Panevėžyje ėmė veikti Vyriausiajai kelių valdybai prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos pavaldus Panevėžio kelių eksploatacijos ruožas. 1948 m. Panevėžio kelių eksploatacijos ruožo sudarytame „administratyvinio-vadovaujančio“ personalo etatų sąraše* minimos šios pareigybės bei […]

Pokario areštinė – trijų miesto gatvių apsuptyje

Panevėžio miesto centre yra ypatingas, turtingas savo praeitimi bei patirtimi trikampio formos žemės lopinėlis. Jį apriboja trys tarpusavyje susikertančios gatvės: Smetonos, Vasario 16-osios bei trumpa, nei 200 žingsnių nesiekianti T. Moigio gatvelė. Įvairiais laiko periodais čia vyko skirtingi, krašto istorijai reikšmingi įvykiai: Cariniais laikais ir tarpukariu (1879–1940 m.) namų kompleksą pasistatė ir gyveno bajorai Moigiai; […]

Panevėžio pramonė nacių okupacijos ir pirmaisiais pokario metais

1941–1944 m. nacių okupacijos metais Panevėžio pramonė vystėsi gana lėtai. Stambiausia įmonė buvo akcinės bendrovės „Maistas“ Panevėžio fabrikas. 1941 m. spalio 18 d. Reicho komisaras Rytų kraštui Adrianas Teodoras von Rentelnas pasirašė įsakymą ūkininkams gyvulius parduoti tik šiai akcinei bendrovei. Čia buvo apdirbama aviena, jautiena ir kiauliena, gaminami rūkyti mėsos gaminiai, sūdyti ir rūkyti lašiniai, […]

Lietuvos partizanų Vyčio apygardos vadas Danielius Vaitelis-Briedis

Būsimasis Vyčio apygardos vadas Danielius Vaitelis gimė 1913 m. rugpjūčio 5 d. Panevėžio apskrities Vadoklių valsčiaus Geležių kaime. Tėvai vertėsi žemės ūkiu ir valdė apie 30 ha žemės. 1925 m. pastarieji turėtą sklypą pardavė ir nusipirko žemės Ukmergės apskrities Pagirių valsčiaus Aneliavos kaime. Danielius mokėsi Šėtoje, Ramygaloje, Kėdainiuose, 1933–1935 m. lankė suaugusiųjų gimnaziją Kaune, buvo […]

Pogrindinės antisovietinės organizacijos Panevėžio mieste 1944–1952 m.

Rezistencinis judėjimas Panevėžio mieste ir jo apskrityje vyko nuo pat 1944 metų. Pagrindinės judėjimo formos buvo dvi: partizaninė kova ir įvairios pogrindinės organizacijos. Partizaninė kova vyko Panevėžio apskrityje, o įvairios pogrindinės organizacijos aktyviai veikė Panevėžio mieste. Keletas pogrindinių organizacijų palaikė glaudžius ryšius su partizanais, dažniausiai kovojusiais miškingose kaimo teritorijose. Pirmoji žinoma organizacija – 1944 m. spalio mėnesį susikūręs „Gedimino […]