Panevėžio žydų gimnazija Elektros gatvėje 1920–1940 m.

1923 m. surašymo duomenimis daugiau nei trečdalį Panevėžio miesto gyventojų sudarė žydai. Mieste gyveno 10 236 lietuviai (53,87 proc.), 6 895 žydai (36,03 proc.), 976 lenkai (5,14 proc.), 63 rusai (3,33 proc.), 110 karaimų (0,57 proc.), 109 vokiečiai (0,57 proc.), 50 latvių (0,26 proc.), 30 baltgudžių (0,16 proc.). Be to, Panevėžyje buvo įsikūrę 2 estai, […]

Panevėžio „Javnės“ mergaičių gimnazija

Panevėžio mieste gyveno nemaža žydų bendruomenė. Žydams itin svarbus buvo ugdymas. Jau Lietuvos Respublikos laikais daktaro Šachnelio Abraomo Mero pastangomis 1920 m. Panevėžyje pradėjo veikti žydų berniukų ir mergaičių gimnazija. Kol nebuvo žydų gimnazijos, daug žydų vaikų, kurių tėvai, pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui grįžo iš carinės Rusijos gilumos po priverstinės emigracijos, mokėsi Panevėžio gimnazijoje. Čia […]

Panevėžio miesto savivaldybė oficialiai tapo Žydų kultūros paveldo kelio asociacijos nare

Liepos 11 d. Panevėžio miesto savivaldybės taryba pritarė, kad Panevėžys oficialiai taptų Žydų kultūros paveldo kelio asociacijos nare. „Žydų istorija yra neatsiejama nuo Lietuvos ir žinoma nuo mūsų miesto istorijos. Panevėžyje žydų  bendruomenė atliko svarbų vaidmenį miesto gyvenime, jie buvo aktyvūs tiek visuomeniniai, tiek politiniai veikėjai. Panevėžys turtingas žydų kultūros paveldo objektų, tad dalyvavimas  Europos […]

Minima Lietuvos žydų genocido aukų diena

Rugsėjo 23 d. minima Lietuvos žydų genocido aukų atminties diena. Tą dieną, 1943 metais, likviduotas Vilniaus getas. 1941 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais Kupiškyje nužudyta apie 1 500 Kupiškio ir kaimyninių valsčių žydų. Tai liudija šiuo metu Kupiškio etnografijos muziejuje esanti žydų atminimo lenta. Kupiškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka kviečia pasitikrinti savo žinias apie Kupiškyje gyvenusius žydus viktorinoje „Žydai Kupiškyje“. Nuotraukoje […]

Panevėžys kartu su Europa mini Žydų kultūros dieną

Žydų kultūros dienos proga Panevėžyje vyks pažintiniai pasivaikščiojimai „Dialogai“: pašnekesiai apie pastatus ir žmones. Rugsėjo 5 d. (sekmadienį) 12–13.30 val. išgirsite trumpą Panevėžio žydų istorijos pasakojimą įvairiais kultūros aspektais: istorija, asmenybės, pastatai, bendruomenė. Pažintinį pasivaikščiojimą ves muziejininkė Jūratė Gaidelienė.   Pasivaikščiojimo metu aktualizuojami objektai: Chevra Tora sinagoga (Valančiaus g. 4), Berelio Rubinšteino motorinis malūnas (dabar viešbutis „Romantic“, Kranto g. 24), […]

Panevėžio žydai

Apie gausiai Panevėžyje gyvenusią žydų bendruomenę „Gerų naujienų“ televizijos laidoje „Pokytis“ pasakoja Panevėžio kraštotyros muziejaus direktoriaus pavaduotoja-vyriausioji fondų saugotoja Jūratė Gaidelienė ir vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas.   Kviečiame žiūrėti. Panevėžio kraštotyros muziejaus informacija

Europos žydų kultūros dienų proga – ekskursijos po Naftalio Feigenzono spaustuvę

Šių metų rugsėjo 2–8 dienomis Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje organizuojamos Europos žydų kultūros dienos, kurių tikslas – užtikrinti architektūrinio nekilnojamojo žydų kultūros paveldo Panevėžyje sklaidą. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka miestiečiams ir miesto svečiams pristatys Naftalio Feigenzono spaustuvės, pirmosios Panevėžio spaustuvės, pastatą. Ekskursija Naftalio Feigenzono spaustuvės pastate (1880 m.), kuriame šiuo metu įsikūrusi biblioteka, […]

Panevėžio žydų kapinės

Remiantis kai kuriais duomenimis Panevėžyje žydų bendruomenė gyvena nuo XVII amžiaus. Maždaug tuo metu šios tautos atstovų galėjo būti palaidota pirmą kartą. Kapinės kūrėsi Sietyno gatvėje, tiksli jų atsiradimo data nežinoma. Didesnė žydų bendruomenė Panevėžyje susikūrė tik XVIII amžiaus pabaigoje. Pavienių tyrinėtojų teigimu, kapinėse 1872–1940 m. palaidoti 6 934 asmenys. Buvo laidojama ir iš aplinkinių miestelių, kapinėse […]

Žydų karių, dalyvavusių Nepriklausomybės kovose, sąjungos Panevėžio skyrius

1918–1920 m. Lietuvos nepriklausomybės kovose dalyvavo ir Panevėžyje gyvenę žydai. Dauguma jų turėjo eilinio laipsnį, bet buvo karininkų ir puskarininkių. Pirklius ir prekybininkus atleido nuo karinės tarnybos. Panevėžio žydų kapinėse buvo palaidoti 6 Nepriklausomybės kovose žuvę savanoriai: Michaelis Goldbergas, Bonis Borisas Goldmanas, Šmuila Samuelis Itkinas, Izraelis Levakas, Solomonas Rolas, Elijas Šternas. Kituose šaltiniuose pateikiami duomenys, kad […]

Iš redaktoriaus išbraukytų Onos Sapiegienės prisiminimų

Ona Sapiegienė Antrojo pasaulinio karo metais Panevėžyje dirbo apskrities ligoninėje medicinos sesele. Sovietmetyje „Panevėžio tiesos“ laikraščio redaktoriui Alfonsui Dageliui paprašius, ji apie karo išgyvenimus parašė prisiminimus. Kaip matyti iš Panevėžio apskrities archyve saugomo šių prisiminimų rankraščio, jie laikraštyje buvo paskelbti smarkiai išbraukyti ir pataisyti. Sunku pasakyti dėl ko, bet 1977 m. į „Panevėžio tiesoje“ atspausdintus […]

„Makabi“ sporto klubas Panevėžyje (1921–1940 m.)

Tarpukariu Panevėžio miesto sportininkai buvo pakankamai aktyvūs. Veikė lietuvių, žydų, lenkų sporto klubai. Vienas aktyviausių buvo „Makabi“ sporto klubas. 1920 m. Kaune įkurta žydų sporto sąjunga „Makabi“. Pasaulinė sporto sąjunga „Makabi“ įkurta dar 1885 m. Turkijoje. Jachuda Makabi yra žydų nacionalinis didvyris. Panevėžyje draugijos skyrius įkurtas 1921 m. Klubo įstatai skelbė, kad jo uždavinys rūpintis […]