Valstybės spaustuvė Kaune, K. Donelaičio g. 20/Gedimino g. 50 (dabar – Vytauto Didžiojo universiteto centriniai rūmai)

Iš Lietuvos spaustuvių istorijos: Lietuvos spaustuvei – 100

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos I a. ekspozicijų erdvėje veikia paroda skirta Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečiui. Kviečiame atversti vieną puslapį iš Lietuvos spaustuvių istorijos.

1918 metais Kaune įkurta Valstybės spaustuvė – Lietuvos Valstybės vienmetė. Tuo metu spaustuvė buvo didžiausia ir moderniausia šalyje. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos retų knygų fonde saugoma per 150 leidinių, kurie išspausdinti Valstybės spaustuvėje.

1918 m. atkūrus Lietuvos valstybingumą, Kaune telkėsi politinis, ūkinis ir kultūrinis gyvenimas. Per keletą metų Kaunas tapo knygų leidybos ir spausdinimo centru. 1843 m. veiklą pradėjo Kauno gubernijos valdybos spaustuvė, kaizerinės okupacijos metais ji pavadinta Ober Osto spaustuve (veikė 1915–1918 m.). 1918 m. Lietuvos vyriausybė nupirko šią spaustuvę ir pavadino Valstybine spaustuve. Plečiant darbų apimtį, spaustuvės patalpos darėsi per ankštos, įrengimai vis labiau susidėvėjo. Valstybinė spaustuvė toli gražu neįstengė patenkinti poreikių knygoms ir periodiniams leidiniams.

Lietuvos vyriausybė, norėdama išplėsti poligrafinę bazę, numatė pastatyti spaustuvei naujus rūmus K. Donelaičio ir Gedimino gatvių kampe. Finansų ministerija 1923 m. paskelbė tarptautinį konkursą spaustuvės projektui. Kadangi skelbimą išplatino daugelio Europos šalių spauda, tai varžėsi įvairių šalių architektai. Pirmąją vietą ir 1000 litų premiją laimėjo vokiečių architektas Henrik Fischer iš Brandenburgo. Jis geriausiai išsprendė spaustuvės techninio įrengimo klausimus, racionaliai paskirstė patalpas bei suprojektavo taip, kad jo projektą esant reikalui būtų galima lengvai tobulinti, keisti, pritaikyti kitoms paskirtims.

1925 m. į naujas patalpas perkelta Valstybinė spaustuvė, kurią imta vadinti Valstybės spaustuve. Ji buvo papildyta moderniais įrengimais, imtas spausdinti valdžios oficiozas „Lietuvos aidas“, laikraštis „Ūkininko patarėjas“, kiti periodiniai leidiniai, knygos, pašto ženklai. 1925 m. vasarą į pabaigtą statyti spaustuvės pastatą persikėlė ir laikraščio „Lietuva“ redakcija.

Pirmuoju Valstybės spaustuvės vedėju buvo lietuvis iš Mažosios Lietuvos Jurgis Paulaitis. Vėliau keturis metus jai vadovavo Antanas Kondrotas, o nuo 1926 m. gruodžio mėnesio vedėju tapo Antanas Rucevičius.

Lietuvos valstybė skatino privatų kapitalą, todėl buvo nuspręsta Valstybės spaustuvę atiduoti į akcininkų rankas. 1928 m. Valstybės spaustuvė sujungta su bankrutavusia „Švyturio“ bendrove ir perkelta į jos patalpas. Įmonė pavadinta – akcinė bendrovė „Spindulys“.

1928 m. architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis (1893–1993) pertvarkė ir pritaikė spaustuvės pastatą Vytauto Didžiojo universiteto centriniams rūmams.

Parodą parengė Ilona Mažylytė, apipavidalino Milda Lašaitė.

Maloniai kviečiame aplankyti parodą. Ji veiks iki lapkričio 30 d.

Iliustracijoje – Valstybės spaustuvė Kaune, K. Donelaičio g. 20/Gedimino g. 50 (dabar – Vytauto Didžiojo universiteto centriniai rūmai). Iš: Iliustruotoji Lietuva. 1927, nr. 47, p. 395.

Informaciją parengė
Ilona Mažylytė
Krašto kultūros paveldo sklaidos skyriaus vyr. bibliotekininkė
ilona.mazylyte@pavb.lt