Nuo rugpjūčio 23 d. jau galima pažiūrėti Lietuvos, Latvijos ir Estijos muziejų pasakojimą-virtualią parodą, skirtą Baltijos kelio 30-mečiui paminėti.

Nuo pasaulį sužavėjusios taikios trijų okupuotų valstybių žmonių solidarumo akcijos prabėgo 30 metų. Rankomis susikibę įvairių tautybių Lietuvos, Latvijos ir Estijos piliečiai ir juos palaikantys svečiai iš kitų šalių pademonstravo okupantui ir visam pasauliui, kad šių mažų valstybių žmonės tenori gyventi taikiai laisvoje savo tėvynėje. Rankose jie laikė ne ginklus, o degančias žvakutes okupacijos aukoms atminti, ne kalavijus, o gėles – kardelius, nes rugpjūčio pabaigoje pats jų žydėjimas.

Norėdami priminti šią gražią, vienijančią Baltijos kelio akciją, Latvijos nacionalinio muziejaus darbuotojai pakvietė visų trijų šalių muziejus, bendradarbiauti kuriant bendrą virtualią parodą. Į jų kvietimą atsiliepė Lietuvos ir Estijos nacionaliniai muziejai. Prisijungėme ir mes, Panevėžio kraštotyros muziejaus darbuotojai, nutarę, kad turime vertingų Baltijos kelią menančių eksponatų, kuriuos verta parodyti ne tik mūsų krašto žmonėms. Atrenkant eksponatus norėjosi, kad jie būtų kuo įvairesni, todėl neapsiribojome vien tais, kurie jau saugomi mūsų muziejaus fonduose. Taip rinkiniai pasipildė dviem dailininko Zigmanto Plėščio ekslibrisais ir Baltijos kelio negatyvais, Vitalijos Vasiliauskaitės Baltijos kelio skaidrėmis, itin vertingomis Jono Ambraškos po Baltijos kelio Laisvės (tuometinėje Lenino) aikštėje vykusio mitingo negatyvų skaitmeninėmis kopijomis.

Buvo atrinkti ir parodos organizatoriams pateikti 46 eksponatai: du Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Panevėžio miesto tarybos posėdžių protokolai apie pasirengimą rugpjūčio 23-iosios dienos minėjimui, du Povilo Šiaučiūno kurtų atvirukų projektai, atspausdintas Vyganto Kosmausko sukurtas atvirukas, ranka rašytas skelbimas ir spausdintas plakatas apie vyksiantį Baltijos kelią, šiai progai pasiūta vėliava, su kuria Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Panevėžio miesto tarybos narys, vėliau – Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras Julius Bienortas (1943–2019) stovėjo Panevėžyje, Smėlynės (tuometinėje N. Gogolio) gatvėje, du Z. Plėščio ekslibrisai – „1988–1999 Baltijos kelias – via Baltica. Prof. Vyt. Landsbergis“ ir „1989 Baltijos kelias 1999. In memoriam Algis Plitninkas“, Zigfrido Zoltnerio paveikslas „Baltijos kelias“ ir pluoštas Jono Ambraškos Baltijos kelio ir mitingo Panevėžio mieste, Arturo Milašausko Baltijos kelio prie Lietuvos–Latvijos sienos fotografijų.

Parodoje pateikiama medžiaga iš Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Estijos nacionalinio muziejaus, Panevėžio kraštotyros muziejaus, Estijos transliacijos muziejaus, Saremos muziejaus, Estijos tautos fronto muziejaus, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos valstybės naujojo archyvo ir iš privačių asmenų: Vidos Ambraškaitės, Aleksandro Macijausko, Romualdo Požerskio, Vytauto Suslavičiaus, Angonitos Rupšytės, Arūno Grumado, taip pat iš tinklalapio www.europeana.eu.

Parodoje publikuojami svarbesni dokumentai, galite pamatyti radijo imtuvus, kuriuos turėjo akcijos dalyviai ir tiesiogiai klausėsi informacijos apie Baltijos kelio eigą, džemperį, kuriuo vilkėjo Latvijos tautos fronto pirmininkas Dainis Yvanas, Terje Truskos Baltijos kelyje vilkėtą suknelę, stiklinę su trijų Baltijos valstybių simbolika, iš kurios Tiir Marnot Baltijos kelyje malšino troškulį. Didžiąją parodos dalį sudaro fotografijos iš įvairių Baltijos kelio atkarpų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Tarptautinę virtualią parodą galite peržiūrėti čia.

Informaciją parengė
Zita Pikelytė
Panevėžio kraštotyros muziejaus
Istorijos skyriaus vedėja