Kunigas, lietuviškos spaudos bendradarbis, knygnešys, daraktorius Felicijonas Lelis. XX a. 3 deš. pab. – 4 deš. pr. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Elenos Gabulaitės rankraščių fondas F9-1431

Pirmajam „Tėvynės sargo“ redaktoriui, kunigui Felicijonui Leliui – 150

Prisiminkime kunigą Felicijoną Lelį – iškilų kovotoją dėl lietuviškos spaudos, kurio vardas įrašytas Knygnešių sienelėje Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Kaune tarp šimto labiausiai nusipelniusių Lietuvai knygnešių.  

Kunigas, spaudos darbuotojas, redaktorius, lietuviškos spaudos platinimo organizatorius, knygnešys Felicijonas Lelis gimė 1870 m. sausio 13 d. (pagal seno stiliaus kalendorių sausio 1 d.) Pumpėnuose (Pasvalio r.). 1883–1888 m. mokėsi Minsko (Baltarusija) gimnazijoje, 1888–1892 m. – Žemaičių vyskupijos kunigų seminarijoje Kaune. Seminarijoje įsitraukė slaptos klierikų organizacijos „Lietuvos mylėtojai“, kuriai vadovavo Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933) veiklą, vėliau priklausė Šv. Kazimiero draugijai. 1892 m. įšventintas į kunigus, F. Lelis ėjo Kauno Švč. Trejybės parapijos bažnyčios vikaro, nuo 1894 m. – Kauno įgulos karo kapeliono pareigas. F. Lelis dvejiems metams buvo uždarytas į Kretingos bernardinų vienuolyną už tai, kad „pakurstė“ katalikus kareivius dalyvauti Kunigų seminarijos inspektoriaus kunigo Edvardo Barausko (1835–1894) laidotuvių procesijoje. Į vienuolyną siųsdavo caro valdžiai nusikaltusius kunigus bei uždaromų vienuolynų žmones. Vienuolyne F. Lelis kartu su mokslo draugu kunigu Kazimieru Kazlausku (1865–1950) ėmė organizuoti laikraščio „Tėvynės sargas“ leidimą. Straipsnius rašė J. Tumas-Vaižgantas, A. Dambrauskas-Jakštas (1860–1938) ir kt. Pirmasis numeris buvo išspausdintas 1896 m. Tilžėje, Martyno Jankaus (1858–1946), kiti – Johano Šenkės spaustuvėse. F. Lelis buvo faktiškas „Tėvynės sargo“ 1896 m. 1–6 numerių redaktorius, korektorius, administratorius. Leidėjai turėjo pagalbininkų, rėmėjų ir talkininkų, kurie iš Mažosios Lietuvos atgabendavo visą tiražą, organizavo laikraščio platinimą. Atgabentiems lietuviškiems spaudiniams vienuolyne buvo įrengta slėptuvė. 1896 m. baigiantis skirtam terminui, F. Lelis slaptai nuvyko į Palangą pas kunigą Joną Vizbarą (1869–1919) tartis dėl „Tėvynės sargo“ redagavimo perdavimo. Žandarai susekė ir F. Lelio buvimą vienuolyne pratęsė metams – iki 1897 m. Paleistas iš vienuolyno, „Tėvynės sargo“ redagavimą ir leidybą jis perdavė J. Tumui-Vaižgantui. F. Lelis paskirtas vikaru į Kupiškio parapiją. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės (1861–1943) liudijimu, F. Lelis Kupiškyje suorganizavo platų knygnešių tinklą, mokė jaunimą rašto, rengė lietuviškus vaidinimus (Vaižganto „Nepadėjus nėr ko kasti“, Keturakio „Amerika pirtyje“). 1901 m. F. Lelis perkeltas į Saudininkų (dabar – Maironiai, Kelmės r.) filiją. Nuo 1904 m. vėl Kupiškio krašte – kunigavo Antašavos, Budrių, Alizavos filijose, nuo 1925 m. – kitose Aukštaitijos parapijose – Papilyje (Biržų r.), Velykiuose (Panevėžio r.), altarista Krekenavoje (Panevėžio r.). F. Lelis rūpinosi bažnyčių, kuriose kunigavo, ūkiniais reikalais, statybomis, remontu. Kunigas F. Lelis buvo išrinktas Panevėžio apskrities tarybos ir apskrities Žemės reformos komisijos nariu.

Nuo 1934 m. liepos 1 d. F. Leliui paskirta 150 litų visuomenės veikėjo, knygnešio pensija.

Kunigas F. Lelis mirė 1949 m. liepos 17 d., palaidotas Panevėžyje, Kristaus Karaliaus katedros kapinėse. Gimtosios sodybos Pumpėnuose vietoje pastatytas kryžius, pasodintas ąžuolas.

Įvairiuose šaltiniuose galima rasti kelias F. Lelio pavardės formas: Lelys, Lialis, Lialys. Straipsnius pasirašinėjo slapyvardžiais: kunigas Istraitis, P. P-tis, Paistr., Paistrietis, Paistrietis K., Paystrietis P., Petras P-tis, Sodietis.

Pateikiame Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje retų knygų fonde saugomų leidinių sąrašą, kuriuose publikuojami straipsniai apie kunigą Felicijoną Lelį, jo gyvenimą, darbą, veiklą. Leidinius kviečiame užsisakyti Bibliotekos elektroniniame kataloge. Kai kuriuos straipsnius galima skaityti ir portale epaveldas.lt.

Kasperavičius, Julijonas. Mano ir kunigo F. Lialio darbų žiupsnelis // Knygnešys. [T.] 2. Kaunas, 1928, p. 185–188.

Lelis, Felicijonas. Kun. F. Lialis – komandiras ir „Tėvynės sargo“ pradžia // Mūsų senovė, 1922, t. 1, kn. 4–5, p. 627–643.
Skaityti leidinį: https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C10000016083

[Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos aktas (1934 m. rugpjūčio 25 d. Nr. 643) dėl pensijos skyrimo kun. Felicijonui Leliui] // Vyriausybės žinios, 1934, rugs. 7, p. 3, eil. nr. 3168.
Skaityti leidinį: https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C10000143886

Madeikis, Juozas. 1905 m. sąjūdžio atsiminimai // Lietuvos žinios, 1931, saus. 17, p. 3; saus. 19, p. 3–4.
Skaityti leidinį: https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003192409

Merkelis, Aleksandras. „Tėvynės sargui“ paminėti // Vairas, 1936, nr. 1, p. 31–39.
Skaityti leidinį: https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/LNB00AD1C8E

Milukas, Antanas. Kretingos vienuolyno kalinių darbuotė: [minimas kun. F. Lelis] // Spaudos laisvės ir Amer. liet. organizuotės sukaktuvės. 2-asis leid. Philadelphia, [1929], p. 241–253.

Vaižgantas. Kunigų vargai draudžiamuoju laiku: [apie kunigą Felicijoną Lelį] // Tiesos kelias, 1929, nr. 5, p. 297.
Skaityti leidinį: https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C10000015482

Rengiant informaciją naudotasi Vidmanto Jankausko straipsniu „Knygnešių kariuomenės generolas – kunigas Felicijonas Lialis“, publikuotu 2-ajame almanacho „Kupiškis“ numeryje (Vilnius, 2005), Sauliaus Jučio straipsniu „Pirmasis „Tėvynės sargo“ redaktorius Felicijonas Lelis“, publikuotu žurnalo „Tėvynės sargas“ 1999 m. Nr. 3–4, Benjamino Kaluškevičiaus ir Kazio Misiaus žinynu „Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904“ (Vilnius, 2004), Tomo Petreikio straipsniu ­„Ištikimas Tėvynės sargas“, publikuotu http://lituanistusamburis.lt/tomas-petreikis-istikimas-tevynes-sargas/.

Galerijoje – leidinių viršelių vaizdai ir fotografijos iš Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomų Elenos Gabulaitės rankraščių fondo F9 ir Pavienių rankraščių fondo F8.

Kviečiame domėtis!

Informaciją parengė
Ilona Mažylytė
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
Krašto kultūros paveldo sklaidos skyrius