Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai 1996-ųjų rugsėjis buvo ypatingas, paženklintas svarbiu kultūrinio gyvenimo įvykiu. Režisieriaus Juozo Miltinio testamentinis palikimas jo autentiškoje aplinkoje buvo atvertas ir pristatytas visuomenei. Kadangi ši kultūrinės atminties įstaiga, Juozo Miltinio palikimo studijų centras, įkurtas paskutinėje režisieriaus gyventoje vietoje, jo bute, tai suteikė galimybę iš esmės susipažinti ir su jo būties aplinka (autentiški kambariai, meno kūriniai, asmeniniai daiktai), ir su kūrybinio gyvenimo veiklos įrodymu (repeticijų įrašai, rankraščiai, asmeninė biblioteka). Vėliau, jau pradėjus veiklą, šiam bibliotekos skyriui patikėtas ir testamentu paliktas teatro metraštininko Kazimiero Vitkaus palikimas. Minėtas palikimas svariai pasitarnavo praplėstose ir suremontuotose patalpose įrengiant muziejinę ekspoziciją „Juozo Miltinio gyvenimas ir teatras“, o vėliau – sukuriant edukacinių veiklų erdvę.

Juozo Miltinio palikimo studijų centras, kaip kultūros paveldo objektas, matomas ir visuomenei pažįstamas per esamų erdvių pokyčius, ugdomąją-pažintinę funkciją ir santykį su bendruomene, todėl norint išryškinti šio kultūros paveldo objekto kaitą reikia atskleisti, kaip įprasminta atmintis funkcionuoja ir atliepia visuomenės poreikius.

Tuomet, kai 1996 m. rugsėjo 3 d. atnaujintas ir suremontuotas J. Miltinio butas pirmą kartą pakvietė visuomenę susipažinti su režisieriaus palikimu, jis veikė autentiškoje aplinkoje, kuri fragmentiškai atspindėjo šios teatro asmenybės gyvenimą ir kūrybą. Jau nuo pat atidarymo pradžios Juozo Miltinio palikimo studijų centras tapo panevėžiečių, kitų Lietuvos miestų ir užsienio šalių lankytojų traukos vieta. Jame 1997–1998 m. apsilankė Paryžiaus universiteto profesoriai, išeivijos lietuviai, ambasadoriai, užsienio šalių kultūros atašė Lietuvoje, Seimo nariai, Prezidentai, Lietuvos kultūros ir meno asmenybės – profesorius Claude’as Mouchard’as su žmona Hélène, išeivijos kultūrininkė Ina Bertulytė, Šveicarijos ambasados Baltijos šalims Lietuvoje ir Latvijoje pirmasis sekretorius Jurgas Schneebergeris, Seimo narys Antanas Račas, Prezidentas Valdas Adamkus, eseistas Tomas Sakalauskas. Kadangi ši gausiai lankoma atminties vieta tapo neatsiejama miesto kultūrinio gyvenimo dalimi, todėl esamas patalpas reikėjo praplėsti.

1997 m. gavus Lietuvos Vyriausybės paramą, memorialinė režisieriaus aplinka buvo praplėsta, įrengiant ekspozicijos ir kamerinių renginių salę. Nauja įrengta ekspozicija „Juozo Miltinio gyvenimas ir teatras“ su parodų sale suteikė galimybes keisti ir išplėsti vykdomų kultūrinių veiklų pobūdį ir mastą. Naujos veiklos kryptys skirtos ir Juozo Miltinio palikimo studijų centro integravimui į miesto kultūrinį-švietėjišką gyvenimą, ir krašto bei regiono kultūrinių tradicijų palaikymui. Pradėta kultūrinė veikla tęsiama ir plėtojama, vykdomos su Juozu Miltiniu ir jo aplinkos žmonėmis susijusios programos. Rengiamos dailininkų mėgėjų – Audriaus Zutkio, Antano Belazaro, Romualdo Urvinio, Algimanto Bareikio ir profesionaliojo meno – Antano Gudaičio, Petro Kiaulėno, Bronės Mingilaitės-Uogintienės, Algimanto Mikėno, Jono Švažo, Leono Striogos, Algimanto Vytėno, Romualdo Čarnos, Valentino Antanavičiaus, Saulės Kisarauskienės, Juozo Šlivinsko ir kitų žinomų Lietuvos dailininkų darbų parodos, organizuojami susitikimai – su Prancūzijos ambasados Lietuvoje kultūros atašė Corinne Michaelle, Prancūzijos instituto Lietuvoje kalbos atašė Lucu Aubry, prezidentu Algirdu Brazausku, knygų pristatymai – Miltinio biografijos tyrinėtojo Tomo Sakalausko knygos „Miltinio apologija“, kino ir teatro aktoriaus Algimanto Masiulio „Tema: visada yra galimybė …“, mokslo istoriko ir filosofo Algimanto Juozapo Krikštopaičio „Nepakartojamos akimirkos: susitikimai su kultūros kūrėjais“, paminėjimai – surengiamas Valstybinės komisijos paremtas dramaturgo ir rašytojo Juozo Grušo 100-mečio paminėjimas, Eleonoros Matulaitės literatūrinė kompozicija „Vilties Žibintas“ (pagal J. Baltrušaičio kūrybą), konferencijos – „Juozas Miltinis ir Paryžius“, kurioje dalyvavo Prancūzijos ambasados Lietuvoje ir Kultūros ministerijos įgaliotieji asmenys Patrickas Donabédianas ir Ina Marčiulionytė, kūrybos vakarai, skirti dalininkų, teatrologų, aktorių – Vyganto Kosmausko, Giedrimundo Gabrėno, Gedimino Karkos, Eugenijos Šulgaitės, Reginos Zdanavičiūtės, Kazimiero Vitkaus, Vaclovo Blėdžio, Jono Aleknos, Broniaus Babkausko, Liudvikos Marijos Adomavičiūtės, Algirdo Paulavičiaus, Gražinos Urbonavičiūtės, Dalios Melėnaitės ir kitų kūrėjų – jubiliejinėms sukaktims paminėti.

2006 m. Juozo Miltinio fondas pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis” Lietuvos nacionalinį registrą.

Svarbus vaidmuo Juozo Miltinio palikimo studijų centro veikoje tenka kultūrinei ir švietėjiškai veiklai, kuri atsiskleidžia, palaikant ryšius su gimnazijomis, mokyklomis, kitomis švietimo ir kultūros įstaigomis. Tęstiniai ilgalaikiai bendradarbiavimo ryšiai palaikomi su Juozo Miltinio gimnazija. Įgyvendinami bendri projektai su gimnazijos Teatro studijos mokiniais – „Kaip užsiauginti laimę“ (Jurgos Ivanauskaitės 50-mečiui), „Kai matuoju nueitą kelią“, konferencija „Gimnazistai apie Juozą Miltinį: aktorius, režisierius, mokytojas“. Visuomenei pristatyti įdomūs, turiningi ir kūrybingi projektai su Vytauto Mikalausko menų gimnazija, Minties gimnazija ir Mykolo Karkos pagrindine mokykla. Pažymėtina, kad švietėjiški bendradarbiavimo projektai su gimnazijomis ir mokyklomis peržengė miesto ribas ir tapo regioniniais. Išskirtinas projektas „Žodis saviraiškos pasaulyje“, kuriame išradingas scenines improvizacijas sukūrė ir pateikė Panevėžio Juozo Miltinio, Kazimiero Paltaroko, 5-tosios ir Pasvalio Petro Vileišio gimnazijų moksleiviai.

Kultūrinės ir švietėjiškos veiklos kontekste Juozo Miltinio palikimo studijų centras atlieka ir mokslo tiriamąjį darbą, vykdo intelektualinio palikimo sklaidą. Jo rezultatai – Juozo Miltinio palikimo studijų centro fondų skaitmeninė duomenų bazė, „Režisieriaus Juozo Miltinio dailės rinkinio katalogas: tapyba, grafika, skulptūra“ (2004), „Juozo Miltinio asmeninė biblioteka. Katalogas“ (D. I (2008), D. II (2009), „Juozas Miltinis. Teatras kaip ugnies žemė“ (2015). Tęsiamas J. Miltinio asmeninės bibliotekos ir rankraštinio palikimo tyrinėjimas. Lietuvos mokslų akademijos, Vilniaus universiteto, Apskričių viešųjų bibliotekų organizuojamose mokslinėse konferencijose, seminaruose ir forumuose pristatomi tyrinėjimų rezultatai. Parengtos publikacijos skelbiamos mokslo darbų tęstiniuose leidiniuose „Knygotyra“, „Bibliotheca Lithuana“, parengti straipsniai publikuojami monografijose, konferencijų medžiagos leidiniuose. Skelbiamos apžvalginės publikacijos profesiniuose ir kultūriniuose žurnaluose „Tarp knygų“, „Prie Nemunėlio“, „Senvagė“. Saugomo paveldo tyrinėjimų rezultatai pristatyti ir dviejose tarptautinėse IFLA lydinčiose konferencijose: Klaipėdoje – Bibliotekos tinkluose: kuriančios, dalyvaujančios, bendradarbiaujančios (Libraries in Networks: Creating, Participating and Co-operating) ir Vilniuje – Daugybinių tapatybių iššūkis (The Challenge of Multiple Identities).

Nors Juozo Miltinio palikimo studijų centras nuosekliai vykdo kultūros paveldui priskiriamą funkciją, tačiau kartu ir ieško būdų, kaip sparčiai kintančioje šiuolaikinėje aplinkoje visuomenei pristatyti saugomas vertybes, kūrybiškai ir moderniai apjungiant paveldą ir šiuolaikines technologijas. Toks pavyzdys – lankytojams prieš porą metų pristatyta nauja ekspozicija: 2018 m. įgyvendinus projektą „Režisieriaus palikimas – modernios visuomenės poreikiams“ Juozo Miltinio palikimo studijų centre įrengta inovatyvi ir šiuolaikiška ekspozicija – sukurtos transformuojamos erdvės įvairaus pobūdžio renginiams, patraukli edukacinė bei kurti ir improvizuoti skatinanti zona miesto bendruomenei ir miesto svečiams. Naujai suprojektuota ekspozicija kviečia prisiminti teatro istoriją, naudojant informacines technologijas pažvelgti į J. Miltinio asmenybę, gyvenimą, dramos studiją, veikusią teatre, pamatyti, kaip gimsta režisieriaus ir aktoriaus bendras kūrinys – spektaklis, ir netgi pačiam išgyventi aktoriaus emocinę būseną. Moderniai atnaujintos ekspozicijos chronologinėje laiko juostoje pateikiamas režisieriaus Juozo Miltinio gyvenimas nuo gimimo iki jo atminimo įamžinimo. Modernios vitrinos atkuria režisieriaus Juozo Miltinio kūrybinę veiklą – jo pagrindinį teatro repertuarą. Atnaujintą ekspoziciją papildo 2019 m. sukurtas ir į ekspozicinę erdvę įkomponuotas edukacinis pažintinis žaidimas „Miltinis ir jo teatro ženklai Panevėžyje virtualiai“.

Paminėtos veiklos saugomas kultūros paveldo vertybes priartina ir paverčia prasmingomis visuomenei, nes pateikia jas atsižvelgiant į visuomenės dabarties aktualijas, kuriose turinio naratyvas ir simboliai įgauna vientisą, nuoseklią, žmogaus suvokimui suprantamą struktūrą ir pavidalą. Todėl ši vieta mėgstama miesto bendruomenės, lankytojų iš kitų Lietuvos vietų, užsienio turistų, reikalinga žmonėms.

Informaciją parengė
Angelė Mikelinskaitė
Regina Grigaliūnienė
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
Juozo Miltinio palikimo studijų centras
miltinis@pavb.lt