Gegužės 4 dieną ugniagesiai švęs savo profesinę šventę. Sveikindami šią, didžiausią Lietuvos gyventojų pasitikėjimą turinčią tarnybą, žvilgtelkime kaip priešgaisrinė apsauga atrodė praėjusio amžiaus pradžios Panevėžyje.

„Lietuvos aidas“ (1938 02 15) išspausdino straipsnį „Panevėžio miesto pažanga per 20 metų“. Jame apžvelgti miesto savivaldybės nuveikti darbai ir pasiekimai miesto tvarkymo, švietimo, sveikatos, socialinių reikalų srityse. Pasidžiaugta ir geru priešgaisrinės apsaugos aprūpinimu: „Gal nė viename Lietuvos mieste nepastatyta taip aukštai apsauga nuo gaisrų, kaip Panevėžyje. Yra penkios modernios auto mašinos, 3 motoriniai siurbliai, mechaninės kopėčios ir t.t. Viso ugniagesybos inventoriaus kaina siekia 100.000 litų. Visa tai įrengta ir padaryta po karo. Tinkama apsauga sumažino gaisrus ligi minimumo. Jos išlaikymas miestui kainuoja apie 80.000 litų kasmet. Miesto ugniagesiams vadovauja brandmeisteris Paulauskas.“

Deja, bet per visą tarpukario laikotarpį gaisrų būta nemažai, degė ne tik gyvenamieji namai, bet ir fabrikai, ligoninės, įvairios kitos įstaigos. Apie vieną tokių – gaisrą Lietuvos banko Panevėžio skyriaus pastate, sukeltą ten dirbusio nelaimėlio dekoratoriaus, „Lietuvos žinios“ (1931 10 15) rašė: „13. X. naujuose banko rūmuose kilo gaisras; užsidegė elektros laidai nuo sekančios priežasties: direktoriaus bute dirbo dekoratorius, kuris, kaldamas skylę, kaltu permušė elektros vielas. Ugnis sugadino apie 200 mtr. ir apie 50 vnt. vamzdelių. Be to, nuo dūmų nukentėjo direktoriaus kabineto sienos. Tas pats dekoratorius, dirbdamas praėjusią savaitę, permušė kaltu vandentiekio vamzdį. Pasruvusį vandenį vos pavyko sulaikyti.“

Nuotraukoje – savanorių ugniagesių būrys. Panevėžys, 1924. Iš: Žvilgsnis į praeitį. Panevėžys, 2021. P. 211