60 metų, kai Žiežmariuose (Kaišiadorių r.) gimė (1964) fotomenininkas Kęstutis Čepėnas. 1988 baigė Lietuvos veterinarijos akademiją. Gyvena Paliūniškyje (Panevėžio r.). Ilgametis Lietuvos ornitologų draugijos narys, 2005–2011 šios draugijos prezidentas. Nuo 2007 Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, surengęs personalinių fotografijos parodų gyvosios gamtos temomis Lietuvoje, Rusijoje, Olandijoje, Belgijoje. Išleido fotoalbumų, su kitais autoriais iliustravo daugiau nei 20 knygų ir albumų, bendradarbiauja su gamtos žurnalais ir leidyklomis.

65 metai, kai Vilkaviškyje gimė (1959) architektas Valdas Klimavičius. 1982 baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą. 1982–1990 dirbo Komunalinio ūkio projektavimo instituto Panevėžio skyriuje. 1990–1996 kūrybos centro „Perspektyva“, bendrovės „Trio“ architektas. 1990 įkūrė bendrovę „V. Klimavičiaus įmonė“. 1994–1998 Architektų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas. Pagal jo projektus Panevėžyje pastatyti biurų pastatai Klaipėdos ir Vilniaus gatvėse, viešbutis „Romantic“, atlikta Laisvės aikštės rekonstrukcija ir kt. Apdovanotas Lietuvos architektų sąjungos garbės ženklu (2014). Mirė 2021 09 03 Panevėžyje.

65 metai, kai Panevėžyje pradėjo nuolat veikti (1959) televizinė retransliacinė stotis.

100 metų, kai Beržytės vnk. (Anykščių r.) gimė (1924) gydytojas chirurgas Zenonas Gailiušis. 1944 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją. 1944 Vietinės rinktinės savanoris. 1948–1959 politinis kalinys, tremtinys. 1958 baigė Leningrado medicinos institutą. Nuo 1963 gyveno Panevėžyje. 1963 – apie 2000 dirbo Respublikinėje Panevėžio ligoninėje. Apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu (1999), Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2000), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos medaliu „Buvome, esame, būsime“ (2005), Lietuvos vietinės rinktinės Garbės kryžiumi (2007). Labiausiai nusipelnęs panevėžietis medicinos srityje (1997). Mirė 2013 02 27 Panevėžyje.

70 metų, kai Gilbonyse (Panevėžio r.) gimė (1954) rašytoja, pedagogė Vida Miknevičienė (slap. Gilbonė). 1978 baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas Vilniaus pedagoginiame institute. Gyveno ir dirbo Panevėžyje. Išleido dvi savo kūrybos knygas. Mirė 2019 01 06 Panevėžyje.

105 metai, kai Viliotėje (Mažeikių r.) gimė (1919) kraštotyrininkė Juzefa Balienė. Nuo 1960 gyveno Panevėžyje, dirbo Autokompresorių gamykloje. Rinko kraštotyrinę medžiagą, bendradarbiavo esperantininkų spaudoje. Mirė 2001 06 17 Panevėžyje. Panevėžio kraštotyros muziejuje saugoma jos sukurtų medžio darbų kolekcija, o Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje – jos rankraščių fondas.

85 metai, kai Raguvoje (Panevėžio r.) gimė (1939) dailininkas animatorius, animacinių filmų režisierius Zenonas Mindaugas Tarakevičius. Pieštos animacijos pradininkas Lietuvoje. 1951–1958 mokėsi Kauno vidurinėje dailės mokykloje, 1987–1988 studijavo LSSR kultūros darbuotojų tobulinimosi institute, 1989–1990 SSSR visasąjunginiame kvalifikacijos kėlimo institute. 1962–1966 Kauno radijo gamyklos mėgėjiškos kino studijos „Banga“ animatorius, režisierius. 1964 nupiešė pirmąjį Lietuvoje animacinį filmą „Vilkas ir siuvėjas“. 1988–1991 Lietuvos kino studijos Animacijos sk. dailininkas animatorius, režisierius. 1991–2005 Vilniaus animacinių filmų studijos „Vilanima“ dailininkas animatorius, nuo 2005 studijos „Vilniaus animacija“ animatorius. Lietuvos kinematografininkų sąjungos narys. Mirė 2022 06 05 Kaune.

95 metai, kai Joniškėlyje (Pasvalio r.) gimė (1929) dailininkas grafikas, tapytojas, scenografas Vytautas Kalinauskas. 1947–1950 lankė J. Miltinio vaidybos studiją  Panevėžio dramos teatre. Nuo 1958 dalyvavo parodose, sukūrė scenografijų daugiau kaip 30 spektaklių (taip pat ir Panevėžio dramos teatro), 11 kino filmų. Apdovanotas Gedimino ordino Karininko kryžiumi (1999). Mirė 2001 06 14 Vilniuje.

110 metų, kai Smaliečiuose (Biržų r.) gimė (1914) pedagogas, poetas Petras Zablockas (slap. Širvėnas). Panevėžyje baigė iš Klaipėdos perkeltą Pedagoginį institutą. Iki tremties mokytojavo Pasvalio r. Po karo, grįžęs iš Sibiro tremties, apsigyveno Panevėžyje. Išleido poezijos rinkinių, atsiminimų knygą. Mirė 2008 07 13 Panevėžyje, palaidotas Biržuose. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas.

55 metai, kai Pagiriuose (Kėdainių r.) gimė (1969) fotomenininkas Evaldas Ivanauskas. Gyvena Panevėžyje, dirba dizaineriu reklamos ir leidybos UAB „Amalkeros leidyba“. Nuo 2000 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 2004 Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Apipavidalino ir parengė spaudai fotoalbumų, parodų katalogų. Kuria plakatus teatrui. Metų panevėžietis (2006).

35 metai, kai įkurtas (1989) Panevėžio tremtinių mišrus choras „Likimai“. Pirmieji vadovai – Margarita ir Rimantas Vaičekoniai. Nuo 2008 chorui vadovauja Giedrė Baltuškienė.

70 metų, kai Panevėžyje gimė (1954) chemikas, chemijos m. dr. Algimantas Timinskas. Baigė Panevėžio 2-ąją vidurinę mokyklą, 1977 Vilniaus universiteto Chemijos fakultetą. Nuo 1975 Chemijos ir cheminės technologijos instituto darbuotojas. Tiria procesus, vykstančius apdorojant aliuminį ir jo lydinius imersiniuose tirpaluose, aliuminio ir jo lydinių dengimą.

90 metų, kai Tauragėje gimė (1934) rašytojas, pedagogas Kazys Paulauskas. 1952 įstojo į Vilniaus pedagoginį institutą. Nuo 1956 gyveno Panevėžyje. 1956–1990 dėstė anglų kalbą ir astronomiją Panevėžio vidurinėse mokyklose, nuo 1990 filosofiją Kauno politechnikos instituto Panevėžio vakariniame fakultete, vėliau Kauno technologijos universiteto Panevėžio fakulteto vyr. asistentas, lektorius. 1975–1981 Panevėžio 5-osios vidurinės mokyklos direktorius. Panevėžio krašto jaunųjų rašytojų sekcijos primininkas. Lietuvos rašytojų sąjungos narys (1987). Išleido 17 futurologinės fantastikos apysakų, mokslo populiarinimo literatūros kūrinių, romanų. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas K. Paulausko rankraščių fondas. Mirė 2013 06 02 Panevėžyje.

150 metų, kai Rygoje gimė (1874) Lietuvos kariuomenės karininkas, pedagogas Pranas Giedravičius. 1898 baigė Vilniaus karo mokyklą. Nepriklausomybės kovų savanoris. 1920–1921 Rokiškio karo komendantas. 1921 paleistas į atsargą, gyveno Panevėžyje. Mokytojavo Panevėžio berniukų gimnazijoje ir Mokytojų seminarijoje. Išleido piešimo vadovėlį (1925).

100 metų, kai Giedraitinėje (Panevėžio r.) gimė (1924) tekstilininkas, tautinių drabužių kūrėjas, prof. Juozas Balčikonis. 1950 baigė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą. Nuo 1949 dėstė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. 1951–1989 Lietuvos dailės instituto Tekstilės katedros vedėjas, nuo 1972 profesorius. Nuo 1952 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. LSSR valstybinės premijos laureatas (1967), apdovanotas Gedimino ordino Karininko kryžiumi (2001). Išleido knygų apie lietuvių liaudies drabužius, audinius. Sukūrė gobelenų, rištinių kilimų, mišrios technikos kompozicijų, dekoratyvinių audinių projektų. Mirė 2010 12 21 Vilniuje.

130 metų, kai Smilgeliuose (Pasvalio r.) gimė (1894) Lietuvos kariuomenės pulkininkas Jonas Laurynaitis (Laurinaitis). Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. 1915 baigė Maskvos 4 praporščikų mokyklą. Nepriklausomybės kovų savanoris. 1930 08 01 išėjo į atsargą, gyveno Panevėžyje, nuo 1944 Vokietijoje. Redagavo žurnalus „Karys“, „Kariškių žodis“. Apdovanotas Vyčio kryžiaus 4-ojo laipsnio (1919) ir 5-ojo laipsnio (1919), Gedimino 3-ojo laipsnio (1930) ir Šaulių žvaigždės (1938) ordinais, Savanorių (1928) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais. Mirė 1947 10 22 Štutgarte (Vokietija).

35 metai, kai Panevėžio miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu įsteigta (1989) Panevėžio miesto centrinė biblioteka. Nuo 2020 09 01 Panevėžio Elenos Mezginaitės viešoji biblioteka.

125 metai, kai Grąžčiuose (Panevėžio r.) gimė (1899) Lietuvos karo aviacijos štabo viršininkas, pulkininkas Juozas Rapšys (Rapševičius). Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. 1916 baigė mokytojų kursus, iki 1918 mokytojavo Barklainių pradinėje mokykloje. Mokėsi Karo mokykloje, Aukštuosiuose karininkų kursuose, Vokietijos gen. štabo akademijoje. 1919–1922 tarnavo Ketvirtajame pėstininkų Karaliaus Mindaugo pulke. Nepriklausomybės kovų savanoris. Nuo 1949 gyveno JAV. Apdovanotas Gedimino 4 laipsnio ordinu (1933), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių (1929) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais. Parengė leidinį „Lauko pratimai“ (1934). Mirė 1972 07 24, palaidotas Čikagoje (JAV).

25 metai, kai įkurtas (1999) Lietuvos žurnalistų sąjungos Panevėžio skyrius.

80 metų, kai Panevėžyje gimė (1944)  gydytojas odontologas ortopedas, biomedicinos m. habil dr., prof. Algimantas Antanas Šurna. 1966 baigė Kauno medicinos institutą. Nuo 1970 dėstė Lietuvos sveikatos mokslų universitete. 1999–2009 Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikos vadovas. 1996–1999 Lietuvos stomatologų ortopedų, ortodontų draugijos pirmininkas. Paskelbė apie 90 mokslinių straipsnių.

115 metų, kai Daniūnuose (Panevėžio r.) gimė (1909) agronomas zootechnikas, biomedicinos m. dr. Juozas Kunskas. 1935 baigė Žemės ūkio akademiją. 1935–1948 Žemės ūkio akademijos dėstytojas. Nuo 1952 iki mirties dirbo Gyvulininkystės mokslinio tyrimo institute. Paskelbė darbų iš gyvulių šėrimo, pašarų gamybos technologijų. Mirė 1980 01 17 Baisogaloje (Radviliškio r.).

35 metai, kai atkurtas (1989) Ateitininkų federacijos Panevėžio skyrius.

120 metų, kai Palangoje gimė (1904) pedagogė, literatė Aleksandra Šilgalytė. 1920 atvyko į Panevėžį. 1925 baigė Panevėžio mokytojų seminariją. Mokytojavo Panemunėje, Obeliuose, Joniškėlyje, nuo 1944 Panevėžyje. Aktyviai bendradarbiavo pedagoginėje spaudoje. Parašė novelių, po mirties išleistos dvi jos atsiminimų knygos. Mirė 1997 12 03 Panevėžyje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jos rankraščių fondas.

95 metai, kai Parokiškyje (Rokiškio r.) gimė (1929) kalbininkas, kraštotyrininkas, humanitarinių m. dr. Kazimieras Eigminas. 1953 baigė Vilniaus universitetą. Nuo 1956 dirbo Lietuvių kalbos institute. Nuo 1975 aktyvus Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvos narys, ekspedicijose rinko vietovardžius ir kitą kalbos medžiagą. Su kitais rašė akademinį „Lietuvių kalbos žodyną“, iš lotynų kalbos išvertė senųjų lietuvių kalbos gramatikų. Paskelbė straipsnių lietuvių kalbos istorijos, tarmių, vietovardžių, kalbos kultūros klausimais. Mirė 1996 04 22, palaidotas Panevėžyje.

115 metų, kai Rygoje gimė (1909) kunigas, literatas Alfonsas Sušinskas. 1929 baigęs Biržų gimnaziją, įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1934 įšventintas kunigu. 1935–1940 Panevėžio vyskupijos katalikiškojo jaunimo vadovas, 1941–1944 Panevėžio berniukų ir mergaičių gimnazijų kapelionas. Nuo 1949 gyveno JAV. Išleido knygelę „Jaunystės maršas“ (1937), išleistas jo straipsnių rinkinys (2011). Mirė 1966 06 18 Braddock (JAV).

230 metų, kai Varšuvoje gimė (1794) vienas iš 1831 sukilimo vadų Lietuvoje grafas Karolis Zaluskis. 1826–1831 Upytės apskrities bajorų maršalka. 1831 vadovavo Upytės, Ukmergės, Užnerio (Švenčionių) apskričių sukilėlių kariuomenei. Imperatorius Nikolajus I pažadėjo amnestiją tiems, kas paliks sukilėlių gretas. Atsakydamas į tai K. Zaluskis Panevėžio turgaus aikštėje viešai sudegino imperatoriaus manifestą. Sukilimui pralaimėjus apsigyveno Lenkijoje. Mirė 1845 11 28 Ivoničiuje (Lenkija).

45 metai, kai įkurta (1979) Panevėžio autoremonto gamykla. Nuo 1995 AB „Panevėžio automobilių remontas“. 1999 bendrovė likviduota.

120 metų, kai Masiokuose (Panevėžio r.) gimė (1904) pedagogas, rašytojas Adomas Čiplys. 1927 baigė Panevėžio mokytojų seminariją, mokytojavo. Kartu su S. Pupeikiu parengė elementorių „Saulutė“ (1945), išleido apysaką. Mirė 1975 01 19 Vilniuje.

85 metai, kai Panevėžyje gimė (1939) chemikas, chemijos m. dr. Arvydas Mykolas Juodviršis. 1956 baigė Panevėžio 4-ąją vidurinę mokyklą, 1961 Kauno politechnikos institutą. 1960–1995 dirbo Novosibirsko Organinės chemijos institute (Rusija). 1979 dirbo mokslinį darbą Miunsterio universiteto farmacinės chemijos institute (Vokietija), 1986 Osakos universitete (Japonija), 1989–1990 Mainco universiteto Organinės chemijos institute (Vokietija). Parašė per 90 mokslinių straipsnių, 7 išradimų autorius. Sukūrė naują tioglikozidų struktūros tyrimo metodiką.

95 metai, kai Panevėžyje gimė (1929) kino dailininkė, grafikė Nijolė Janina Klišiūtė. 1949–1955 studijavo Valstybiniame dailės institute. Nuo 1955 dirbo Lietuvos kino studijoje. Nuo 1961 bendradarbiavo su leidykla „Vaga“. Nuo 1970 Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Kūrė kostiumus kino filmams, iliustravo knygas.

80 metų, kai Dapšioniuose (Radviliškio r.) gimė (1944) ekonomistė, auditorė, politikė Danutė Marija Kažukauskienė. 1950–1961 mokėsi Panevėžio 5-ojoje vidurinėje mokykloje. 1967 baigė Vilniaus universitetą. 1997–2000 ir 2011–2015 Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narė, 2010–2011 mero patarėja. 2000–2009 Panevėžio miesto savivaldybės kontrolierė. 2011–2020 UAB „Audito sėkmė“ direktorė. Lietuvos savivaldybių kontrolierių asociacijos tarybos narė, Rotary klubo „Arta“ narė, Panevėžio politikių klubo „Veiklios moterys“ valdybos narė, Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyriaus narė, Lietuvos audito rūmų narė. Mirė 2023 07 11.

120 metų, kai Gaidžiuose (Utenos r.) gimė (1904) rašytojas, spaudos darbuotojas Teofilis Tilvytis. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje. 1924–1925 mokėsi Tautos teatro vaidybos studijoje. Nuo 1926 bendradarbiavo su keturvėjininkais. Dirbo savaitraščio „Kuntaplis“, žurnalų „Raštai“ ir „Pergalė“ redakcijose. 1944–1945 LSSR rašytojų sąjungos valdybos sekretorius. 1947–1963 LSSR AT deputatas. Išleido eilėraščių rinkinių, poemų, romanų, išvertė A. Puškino, I. Krylovo, A. Bloko, V. Majakovskio kūrinių. Mirė 1969 05 05 Vilniuje.