70 metų, kai Varniuose (Telšių r.) gimė (1954) inžinierė matematikė Alina Dėmenienė. 1977 baigė Kauno politechnikos institutą. 1982–2018 dirbo Kauno politechnikos instituto Panevėžio vakariniame fakultete (nuo 2014 KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas), nuo 1999 Skaičiavimo centro direktorė, (nuo 2005 Informacinių technologijų centras). Kartu su bendraautoriais paskelbė mokslinių publikacijų, parengė ir išleido mokomųjų knygų. Jaunųjų kompiuterininkų mokyklos UAB „Minties vingiai“ įkūrėja.

65 metai, kai Troškūnuose (Anykščių r.) gimė (1959) chemikas, fizinių m. habil. dr., doc. Zenonas Jusys. 1966–1969 mokėsi Panevėžio 1-ojoje aštuonmetėje mokykloje, 1971 baigė Panevėžio J. Balčikonio vidurinę mokyklą. 1982 baigė Vilniaus universitetą. 1982–2001 Chemijos ir cheminės technologijos instituto (nuo 1992 Chemijos institutas) mokslo darbuotojas. 1995–2001 Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytojas. Nuo 2001 dirba Ulmo (Vokietija) universitete. Lietuvos mokslo premijos laureatas (2000).

80 metų, kai Pajuostyje (Panevėžio r.) gimė (1944) geologas, fizinių m. dr. Alfredas Radzevičius. 1963 baigė Panevėžio 2-ąją vidurinę mokyklą. 1963–1971 studijavo Vilniaus universitete. 2003–2009 Geologijos ir geografijos instituto Aplinkos geochemijos skyriaus vadovas. Nuo 2009 Gamtos tyrimų centro Geoaplinkos skyriaus Geochemijos sektoriaus vadovas. Su bendraautoriais sudarė „Panevėžio miesto geocheminį atlasą“ (1997), „Panevėžio apskrities geocheminį atlasą“ (2004) ir kt. Paskelbė per 80 mokslinių darbų.

80 metų, kai Buivydžiuose (Rokiškio r.) gimė (1944) atsiminimų knygų apie 1944–1953 ginkluotą antisovietinį pasipriešinimą sudarytojas ir leidėjas, antisovietinio pasipriešinimo dalyvis Romas Kaunietis. 1965 baigė Panevėžio politechnikumą, dirbo miesto gamyklose. Už antisovietinę veiklą nuteistas, 1969–1970 kalintas. 1991–2006 dirbo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centre, Kultūros paveldo inspekcijoje, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento Panevėžio skyriuje, Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdyboje. Išleido atsiminimų knygų apie 1944–1953 ginkluotą antisovietinį pasipriešinimą. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiaus kavalierius (2005), G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatas (2018). Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas.

50 metų, kai Panevėžyje gimė (1974) socialinių m. dr., prof. Daiva Žostautienė. 1998 baigė Kauno technologijos universitetą, įgijo vadybos magistro laipsnį. Nuo 1998 dirba Kauno technologijos universiteto Panevėžio institute, Vadybos mokslų katedros profesorė. Keliasdešimties mokslinių straipsnių autorė, išleido monografiją, kelių mokomųjų knygų autorė ir bendraautorė.

95 metai, kai Panevėžyje gimė (1929) kino dailininkas Algirdas Ničius. 1947 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją. 1948–1954 studijavo Vilniaus dailės institute. Nuo 1956 Lietuvos kino studijos dailininkas, 1982–1991 vyriausiasis dailininkas. Lietuvos kinematografininkų sąjungos, Lietuvos dailininkų sąjungos narys. LSSR nusipelnęs meno veikėjas (1979), LSSR valstybinės premijos laureatas (1983). Pelnė LR Vyriausybės kultūros ir meno premiją (2015), „Auksinę gervę“ už gyvenimo nuopelnus (2015). Sukūrė scenovaizdžių daugiau kaip 30-čiai vaidybinių filmų.

65 metai, kai Švenčionėliuose (Švenčionių r.) gimė (1959) dailininkė tekstilininkė Rita Astrauskienė. 1977 baigė Panevėžio J. Balčikonio vidurinę mokyklą. 1980 baigė Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikumą, 1988 Vilniaus dailės akademiją. Nuo 1960 gyvena Panevėžyje. Nuo 1981 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje.

170 metų, kai Valiliškiuose (Panevėžio r.) gimė (1854) knygnešys, daraktorius Antanas Bataitis. Knygas platino Smilgių apylinkėse. 1896–1904 tvarkė slaptą Smilgių lietuviškų knygų biblioteką. Bendradarbiavo su knygnešiais J. Bieliniu, K. Ūdru, pats veždavo knygas G. Petkevičaitei-Bitei. Mirė 1932 03 12 Valiliškiuose, palaidotas Smilgiuose.

55 metai, kai Panevėžyje gimė (1969) ekonomistė vadybininkė, ekonomikos m. dr., prof. Vilma Atkočiūnienė. 1993 baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją, nuo 1994 joje dėsto (nuo 2019 Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija). 5 knygų autorė ir bendraautorė, paskelbė mokslinių ir mokslo populiarinamųjų straipsnių.

70 metų, kai Uralske (dab. Oralas, Kazachija) gimė (1954) Lietuvos dviračių sporto treneris Valerijus Konovalovas. 1975 baigė Uralsko pedagoginį institutą. 1976–1980 Lietuvos dviračių sporto treneris Vilniuje, nuo 1980 Panevėžyje. Nuo 1989 dirbo merginų dviračių sporto klubo „Fortūna“ pirmininku ir treneriu. Nuo 1980 dirbo Lietuvos moterų dviračių rinktinės vyriausiuoju treneriu. Apdovanotas Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (1995).

100 metų, kai Panevėžyje įvyko (1924) pirmoji miesto Dainų šventė. Koncerte dalyvavo 300 dainininkų ir simfoninis orkestras. Šventę organizavo chorvedžiai M. Karka, J. Rajeckas, V. Paulauskas.

95 metai, kai Ožkiniuose (Kupiškio r.) gimė (1929) inžinierius architektas, architektūrologas, humanitarinių m. dr., prof. Jonas Minkevičius. 1947 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją, 1947–1948 Panevėžio suaugusiųjų gimnaziją. 1948–1954 studijavo Kauno valstybiniame universitete ir Kauno politechnikos institute. 1960–1967 Lietuvos Statybos ir architektūros mokslinio tyrimo instituto mokslinis bendradarbis. 1967–1975 dėstė Lietuvos valstybinio dailės instituto Kauno skyriuje. 1978–2001 dirbo Lietuvos statybos ir architektūros mokslinio tyrimo institute (nuo 1991 Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos institutas). Knygų autorius, paskelbė per 600 mokslo populiarinimo straipsnių. Dalyvavo parodose su tapybos, grafikos, skulptūros ir knygų iliustravimo darbais. Apdovanotas Architektūros riterio ordinu (1999), LR kultūros ir meno premija (2010).

35 metai, kai Panevėžyje, Pramonės gatvėje atidengta (1989) paminklinė kompozicija stalinizmo represijų aukoms – 1941 sušaudytiems prie Panevėžio cukraus fabriko – atminti. Autorius – V. Nemanis. Paminklas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.

85 metai, kai Rokiškyje gimė (1939) gydytoja terapeutė Gražina Šumskienė. 1962 baigė Vilniaus universitetą. 1966–2016 dirbo Panevėžio apskrities ligoninėje: nuo 1974 terapinio skyriaus vedėja, nuo 1978 Panevėžio apskrities vyr. terapeutė. 1990–1995 Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narė. Žurnalo „Internistas“ redakcinės kolegijos patariamosios valdybos narė, paskelbė straipsnių spaudoje, dalyvavo ruošiant ligų diagnostikos ir gydymo bendruosius ir specialiuosius reikalavimus bei gydymo ir diagnostikos metodikas. Europos respiratologų asociacijos narė, Lietuvos internistų draugijos valdybos narė, Lietuvos gydytojų sąjungos Panevėžio skyriaus narė. Suteiktas Sveikatos žymūno vardas (1985) ir Nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas (2007). Mirė 2022 02 26 Panevėžyje.

115 metų, kai Liepojoje (Latvija) gimė (1909) inžinierius statybininkas, tautodailininkas Antanas Gabrėnas. 1923 atvyko į Panevėžį, mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1936 baigė Kauno Vytauto didžiojo universitetą. Dirbo Kaune, Vilniuje, 1942 grįžo į Panevėžį. Dirbo Spirito kombinate, Autokompresorių gamykloje. Lankė „Spektro“ dailės studiją. 1972 baigė vakarinę dailės mokyklą Panevėžyje. Tapė aliejumi, akvarele, pastele, kalė metalą, raižė grafikos darbus. Mirė 1988 08 13 Panevėžyje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas.

180 metų, kai Plaučiškiuose (Pakruojo r.) gimė (1844) teisininkas, visuomenės veikėjas Stanislovas Raila. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje. Baigė teisės mokslus Peterburgo universitete. 1875 grįžo į Lietuvą, buvo vienas pirmųjų lietuvių advokatų Kaune. Įvairių lietuviškų draugijų narys, „Aušros“ rėmėjas, vienas jos bendradarbių. Mirė 1918 Baltoje (Ukraina).

65 metai, kai Šiauliuose gimė (1959) pedagogas, kultūros darbuotojas Arnoldas Simėnas. 1981 baigė Šiaulių pedagoginį institutą. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Panevėžio iniciatyvinės grupės narys, tarybos pirmininkas (1990–1991). Laikraščio „Sąjūdžio žodis“, vėliau – laikraščio „Laisvas žodis“ redaktorius. Nuo 2009 Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Juozo Urbšio visuomeninės minties ir kultūros centro vadovas. Nuo 2023 Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys. Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės 10-mečio medaliu (2000), G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatas (2014), Metų jaunimo darbuotojas (2018). Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas.

185 metai, kai Sukniškio dvare (Panevėžio r.) gimė (1839) visuomenės veikėjas, pramoninkas Tadas Povilas Puzinas. 1859 studijavo Maskvos universitete. 1864 apsigyveno Didžiųjų Grūžių dvare (Pasvalio r.). 1879 Kauno gubernatoriaus paskirtas Panevėžio apskrities bajorų maršalka. 1880 įkūrė apskrities bajorų susirinkimą. Jo iniciatyva Panevėžyje 1882 atidaryta realinė mokykla. 1883–1884 Panevėžio realinės mokyklos rūmų statybos komisijos pirmininkas. Prisidėjo prie 1881 gaisro nuniokoto Panevėžio atstatymo. 1878–1889 ėjo Panevėžio apygardos garbės teisėjo pareigas. 1890 ištremtas į Sibirą. 1900–1911 gyveno Ukrainoje. Mirė 1911 12 23 Vinicoje (Ukraina).