125 metai, kai Bružiuose (Radviliškio r.) gimė (1899) karininkas, visuomenės veikėjas Juozas Narakas. Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. 1919 baigė Karo mokyklą, 1929 Prahos karo akademiją. Nuo 1919 Nepriklausomybės kovų savanoris Ketvirtajame pėstininkų pulke. 1929 Karo aviacijos štabo viršininkas, 1932 Generalinio štabo pulkininkas leitenantas. Nuo 1938 žurnalo „Lietuvos sparnai“ vyriausias redaktorius. 1941 Lietuvos laikinosios Vyriausybės Vidaus reikalų ministras, vėliau – viceministras. Po karo gyveno Švedijoje. Apdovanotas Vytauto Didžiojo 4-ojo laipsnio ordinu (1930). Mirė 1989 08 06 Geteborge (Švedija).

130 metų, kai Nemunėlio Radviliškyje (Biržų r.) gimė (1894) veterinarijos gydytojas, biomedicinos m. dr., prof. Juozas Žemaitis. 1916 baigė Panevėžio gimnaziją, 1923 Tartu veterinarijos institutą. Nepriklausomybės kovų savanoris, 1924–1925 Lietuvos kariuomenės trečiojo artilerijos pulko veterinarijos gydytojas. 1928–1938 Gruzdžių aukštesniosios gyvulininkystės mokyklos direktorius. 1938–1956 dėstė Veterinarijos akademijoje, 1944–1947 jos rektorius. 1952–1956 dar ir Gyvulininkystės ir veterinarijos instituto mokslo darbuotojas. Paskelbė darbų iš veterinarinės chirurgijos, parašė veterinarijos vadovėlį. Mirė 1956 07 29 Kaune.

100 metų, kai Ramygaloje (Panevėžio r.) gimė (1924) odontologė, vienuolė Julija Kuodytė (sesuo Ksavera). Mokėsi Panevėžio gimnazijoje. Nuo 1941 studijavo Vytauto Didžiojo universitete. Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos narė. Aktyviai bendradarbiavo rengiant ir platinant „Lietuvių katalikų bažnyčios kroniką“, „Aušrą“, kitus pogrindžio spaudos leidinius. Apdovanota Vyčio kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (1999). Mirė 2013 11 08 Kaune.

100 metų, kai Venslaviškiuose (Panevėžio r.) gimė (1924) muziejininkas Vytautas Stanikūnas. 1937–1944 mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1944–1945 dirbo Pajuostės ir Krekenavos mokyklose. 1946–1950 studijavo Vilniaus valstybiniame universitete, 1953–1956 Vilniaus pedagoginiame institute. 1966–2006 dirbo Lietuvos liaudies buities muziejuje; 1966–1989 šio muziejaus pirmasis direktorius. Parašė knygų, publikavo straipsnių apie liaudies buities muziejų, Lietuvos muziejininkus. Suteiktas Nusipelniusio kultūros darbuotojo vardas (1986), apdovanotas Lietuvos kariuomenės savanorio kūrėjo medaliu, DLK Gedimino ordino Riterio kryžiaus kavalierius (1996). Mirė 2022 08 15, palaidotas Panevėžyje.

160 metų, kai Pajuostyje (Panevėžio r.) gimė (1864) Lietuvos lenkų politinis veikėjas Aleksandras Meištovičius. Studijavo Krokuvos universitete. 1909–1917 Rusijos Valstybės Dūmos atstovas. 1926–1928 Antrosios Lenkijos Respublikos teisingumo ministras. Vadovavo konservatyviems lenkų sluoksniams, reikalavo prijungti Lietuvą prie Lenkijos. Mirė 1943 02 14 Romoje (Italija).

105 metai, kai Panevėžyje įsteigtas (1919) žydų liaudies bankas. Veikė iki sovietinės okupacijos, priklausė Lietuvos žydų liaudies bankų sąjungai. 1933 jam pastatytas naujas pastatas Respublikos g. 6.

130 metų, kai Vilkiškiuose (Pasvalio r.) gimė (1894) Lietuvos kariuomenės brigados generolas Kazimieras Navakas. 1912 baigė Panevėžio realinę mokyklą. Baigęs Vladimiro karo mokyklą, nuo 1917 tarnavo Sibiro lietuvių batalione Tomske. Nepriklausomybės kovų savanoris. 1923 dalyvavo Klaipėdos išvadavime. 1926 perkeltas į Kariuomenės intendantūrą. Bendradarbiavo žurnale „Kardas“. Apdovanotas Gedimino 3-iojo laipsnio (1928) ir Vytauto Didžiojo 3-iojo laipsnio (1931) ordinais, Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928), Šaulių žvaigždės ordinu (1937) ir ordino medaliu (1939). Mirė 1945 04 02 Lemborke (Lenkija).

55 metai, kai Panevėžyje gimė (1969) dailininkė tapytoja Diana Rudokienė. 1993 baigė Šiaulių pedagoginio instituto Dailės fakultetą. Panevėžio dailės mokyklos mokytoja metodininkė. Nuo 2011 Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Surengė personalinių parodų, dalyvavo daugiau kaip 40 grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Tarptautinių meno projektų, tapybos simpoziumų dalyvė. Tarptautinio tapybos plenero Panevėžyje kuratorė.

100 metų, kai Panevėžio miesto taryba įsteigė (1924) darbo biržą.

105 metai, kai Ėriškiuose (Panevėžio r.) gimė (1919) antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, partizanas Vladas Drąsutis (slap. Vytenis). 1940 Karo mokyklos XV laidos absolventas. Antrosios sovietinės okupacijos pradžioje įsitraukė į partizaninį pasipriešinimą. Vyčio apygardos būrio vadas. Žuvo 1947 11 02 Dvariškiuose (Kėdainių r.).

120 metų, kai Bagaslaviškyje (Širvintų r.) gimė (1904) choro dirigentas, pedagogas Antanas Makačinas. 1929 baigė Klaipėdos muzikos mokyklą-konservatoriją, 1949 Vilniaus muzikos mokyklą. 1930–1935 dainavo Valstybės teatro operos chore, vadovavo Kauno miesto mėgėjų chorams. 1937–1938 leido žurnalą „Mūsų menas“, aktyviai dalyvavo Lietuvos muzikų draugijos veikloje. 1941–1942 Valstybinės filharmonijos chormeisterio padėjėjas. 1946–1950 Panevėžio Marijonų bažnyčios vargonininkas, 2-osios vidurinės mokyklos ir Mokytojų seminarijos muzikos mokytojas. Mirė 1954 01 14 Vilniuje.

50 metų, kai Panevėžyje gimė (1974) kompozitorė Diana Čemerytė-Skardinskienė. Baigė Panevėžio muzikos mokyklą, studijavo muzikos teoriją ir kompoziciją Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Johanno Wolfgango Goethės universitete (Vokietija) – muzikologiją. Nuo 1993 dalyvauja įvairiuose šiuolaikinės muzikos festivaliuose bei koncertuose. Kūryba įvertinta prestižiniais apdovanojimais. 2019 išleista kompozitorės autorinė kompaktinė plokštelė.

180 metų, kai Virikauskuose (Radviliškio r.) gimė (1844) kunigas, literatas, vertėjas Petras Legeckas. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje. Baigęs Kauno dvasinę seminariją, kunigavo Krinčine, Šeduvoje, Kavarske ir kt. Rašė ir vertė religinę literatūrą, parengė poezijos leidinį „Tėvyniškos giesmės“. Mirė 1934 11 16 Pienionių dvare (Anykščių r.).

90 metų, kai Panevėžyje gimė (1934) gydytoja kardiochirurgė Ona Barisaitė. 1940–1944 mokėsi Panevėžio I pradinėje mokykloje. 1952 sidabro medaliu baigė Panevėžio mergaičių gimnaziją, įstojo į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. 1958 baigusi studijas dirbo chirurge Vilniuje. 1984 jai suteikta aukščiausia chirurgo kategorija. 2008 perėjo dirbti į profesoriaus Algimanto Marcinkevičiaus vadovaujamą kardiochirurgijos kliniką. 1991 01 13 kartu su kitais gydytojais prie Seimo organizavo Raudonojo Kryžiaus medicinos punktą ir teikė pagalbą nukentėjusiesiems. Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje įkūrė Lietuvos chirurgų draugijos muziejų. Iliustravo knygas „Klinikinė chirurgija“, V. Sirvydžio „Širdies operacijos“. Mirė 2011 06 26 Vilniuje.

65 metai, kai Bernatoniuose (Panevėžio r.) gimė (1959) bibliotekininkė Rūta Bagdonienė. 1988 baigė Vilniaus universitetą. Nuo 1992 Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė. G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatė (2012). Suteiktas Lietuvos bibliotekininkų draugijos Garbės nario vardas (2023).

70 metų, kai Panevėžyje gimė (1954) dailininkė tapytoja Lidija Dailidėnienė. Baigė Panevėžio dailės mokyklą, 1978 Maskvos liaudies universitetą. Gyvena ir dirba Panevėžyje. Nuo 1974 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 1985 Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Kūrybos žanras – akvarelė.

70 metų, kai Pajiešmeniuose (Pasvalio r.) gimė (1954) dailės ir Bažnyčios istorikė, diplomatė, humanitarinių m. dr., doc. Irena Vaišvilaitė. 1974 baigė Panevėžio J. Balčikonio vidurinę mokyklą. 1973–1978 ir 1981–1984 studijavo Maskvos universitete, 1998 baigė Grigaliaus universitetą Romoje. 1986–1991 dirbo Lietuvos filosofijos ir sociologijos institute. 1978–1986 dėstė Lietuvos dailės institute, 1998–2012 Vilniaus universitete. 1991–1998 Vatikano radijo laidų Lietuvai, 2001–2004 Laisvosios Europos radijo Prahoje redaktorė. 2008–2012 Europos humanitarinio universiteto Vilniuje prorektorė. Nuo 2012 Lietuvos Respublikos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė prie Šventojo Sosto, nuo 2013 ir ambasadorė prie Maltos ordino. 2017–2019 Lietuvos Respublikos ambasadorė prie UNESCO. Išleido knygų, paskelbė straipsnių dailės, architektūros, kultūros ir Katalikų Bažnyčios istorijos temomis. Apdovanota Pijaus IX ordino Didžiuoju kryžiumi (2015), ordino Pro merito Melitensi Didžiuoju kryžiumi (2016), ordino Už nuopelnus Italijos Respublikai Didžiuoju kryžiumi (2017).