Panevėžio istorijos puslapiai

Visi Panevėžio istorijos puslapiai

Smėlynės gatvė

Ši gatvė cariniais laikais vadinta Pieski arba Smėlio gatve. 1910 m. Smėlynės gatvė išgrįsta. Spaudoje rašyta: „Prieš pirmą pasaulinį karą „Ferma“ dabar Smėlynės gatvė buvo pagarsėjusi peštynėmis. Dabar jos persikėlė į Agronomijos ir Piniavos gatves.“ 1919 m. lapkritį Smėlynės gatve pradėta vadinti gatvė, prasidedanti nuo tilto. Vokiečiai Smėlynės gatvę priskyrė miestui Pirmojo pasaulinio karo metais. […]

Kada Laisvės aikštėje (buvusi Lenino) nebeliko transporto eismo?

Šiandien atrodo keista, kad prieš keletą dešimtmečių Panevėžyje, dabartine Laisvės aikšte (sovietmečiu – Lenino) važinėjo miesto autobusai, dūzgė sunkvežimiai ir kiti automobiliai. 1960 m. Lenino aikštėje buvo labai triukšminga, joje sustodavo beveik visi mieste kursuojantys autobusai. 1964 m. Panevėžio miesto centre imta formuoti pėsčiųjų zoną, kuri buvo išplėsta ir į Lenino aikštę. 1970 m. pagrindinis […]

Tarpukariu Panevėžio apskrities savivaldybės rūmus siūlyta statyti Smėlynės gatvėje

Tarpukariu Panevėžyje numačius statyti Apskrities savivaldybės namus (dabar čia, Jakšto gatvėje, veikia Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika), ilgai diskutuota, kurioje miesto dalyje jie galėtų būti – miesto centre ar Smėlynės gatvėje. 1936 m. sausio 19 d. „Panevėžio garso“ trečio numerio straipsnyje „Kur patogiau statyti Apskrities Savivaldybės namus?“ pateikta įvairių argumentų, aiškiai atspindinčių to meto gyventojų mąstyseną, […]

Margių gatvė

Nėra tiksliai žinoma, kada atsirado gatvė tokiu pavadinimu. Istorikė Ona Maksimaitienė rašė, kad ji cariniais laikais vadinta Kalėjimo skersgatviu. 1919 m. gatvių sąraše tokio pavadinimo nebuvo. Panevėžio spaudoje rašyta, kad 1926 m. iš rugsėjo 17-osios į 18-ąją piktadariai apiplėšė 4-ojo pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko amunicijos ir technikos sandėlį Margių gatvėje. Tuo metu to pėstininkų […]

Staniūnų gatvė

Staniūnų gatvė turi savitą istoriją. Ji labiausiai susijusi su muilo gamyba. 1932 m. lapkričio 12 d. Finansų ministerija patvirtino akcinės bendrovės „Lietuvos muilas“ įstatus. Panevėžio fabrikas pradėjo veiklą 1933 metais. Bendrovė įkurta sutelkus akcinių bendrovių „Lietūkis“, „Maistas“ ir „Pieno centras“ kapitalą. Iki Panevėžio fabriko įsteigimo muilą gamino fabrikų sindikatas. Seniausias muilo fabrikas veikė Klaipėdoje (nuo […]

Kęstučio gatvė

Kęstučio gatvė žinoma nuo 1919 m., carinių Panevėžio miesto gatvių sąraše jos dar nebuvo. 1919 m. daug gatvių Panevėžyje pavadinta žinomų istorinių asmenybių vardais, taip pat Lietuvos didžiųjų kunigaikščių. Gatvė ir aikštė pavadinta Vytauto vardu. Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis irgi buvo labai gerbiamas, jo vardas suteiktas gatvei. 1930 m. Kęstučio gatvė pratęsta ir pradėta žvyruoti. […]

Klaipėdos gatvė

Dabartinė Klaipėdos gatvė minima Šeduvos grafystės inventorinėse bylose kaip Vienuolyno gatvė. Gatvėje buvo 8 sklypai, 1807 m. ‒ 11 sklypų. 1871 m. plane ji pavadinta Vladimiro gatve. Pagal ne visai patvirtintus duomenis Pirmojo pasaulinio karo metais ji vadinta Bohemijos gatve. Nuo 1919 m. tai – Smilgių gatvė. 1924 m. sausio 13 d. Panevėžio šaulių rinktinės […]

Kai kurie Ramygalos gatvės bruožai

1554‒1950 m. Žemaičių žemės aprašyme minimas Panevėžio miestelis, kuriame vykdavo turgus ir buvo trys gatvės be pavadinimų. Vėliau iš jų išaugo tada didžiausia Ramygalos gatvė ‒ viena seniausių Panevėžio gatvių. 1764 m. duomenimis, Ramygalos gatvėje buvo 39 sodybos. 1788 m. aprašyme gatvė ne tik minima, bet ir išsamiai aprašyta. Ramygalos gatvėje yra Kristaus Karaliaus kapinės, […]

Fromo-Gužučio gatvė

Fromo-Gužučio gatvė turi net dvi atsiradimo versijas. Viena jų iškyla gyventojų prisiminimuose – cariniais laikais miesto centre buvusi Aleksandro gatvė, kuri tęsėsi iki dabartinės Savanorių aikštės. Pagal kitą versiją nauja gatvė atsirado 1922 m. gruodžio mėnesį minint dramaturgo Fromo Gužučio jubiliejų. Iš tiesų tai ta pati gatvė, tik pratęsta. Aleksandras Fromas-Gužutis laikomas lietuvių dramaturgijos pradininku. […]

Iš Laisvės aikštės praeities

Panevėžio miesto centrinę – Laisvės aikštę supa įvairių laikotarpių ir stilių pastatai. Sovietmečiu rekonstruojant šią aikštę (buv. Lenino) nugriauta nemažai XIX a. pabaigoje statytų savitos architektūros namų. Aikštės kampe, nugriovus senuosius pastatus, 1972 m. pastatytas daugiaaukštis 300 vietų viešbutis „Nevėžis“, kuriame veikė 120 vietų restoranas, kavinė, ryšių skyrius ir kirpykla. Siekiant atlaisvinti vietą viešbučio statybai, […]

Nemuno gatvės tilto statyba

XX a. 7–8 deš. Panevėžio miesto valdžia nemažai dėmesio skyrė miesto tvarkymui. 1960 m. šiems darbams išleista 650 tūkst., 1970 m. – 1,9 mln., 1974 m. – 2,2 mln. rublių. Didėjant automobilių srautui mieste, ypač didelis rūpestis buvo senų gatvių rekonstrukcija bei naujų statyba. Pirmiausia buvo tvarkomos pagrindinės miesto gatvės. Rekonstruotos Gogolio (dab. Smėlynės), Basanavičiaus, […]

Pušaloto gatvė: vienos šeimos istorija

Pušaloto gatvė Panevėžyje tarpukariu sudarė nedidelę dalį šiandieninės gatvės. Dabar Pušaloto gatvė prasideda nuo Stoties gatvės, kerta Nemuno–Pušaloto–S. Kerbedžio ir Janonio gatvių žiedinę sankryžą, driekiasi šalia Panevėžio automobilių turgaus ir krypsta Bernatonių kaimo link. Tarpukariu Pušaloto gatvelėje veikė vėjo malūnas, svarstyklių dirbtuvės, duonos kepykla, Antano Hokušo mechaninės dirbtuvės ir liejykla, buvo įsikūrusi pradžios mokykla, gyveno […]

Vaižganto gatvė

Jurgio gatvės, dabartiniu metu Vaižganto, pavadinimas pirmąkart paminėtas 1871 m. Panevėžio miesto plane. Tiksliau – ji buvo vadinama Georgijaus gatve ar skersgatviu. Pagal minėtą planą mieste atsirado 20 naujų gatvių, minimos ir dvi aikštės. Gatvė buvo gana apleista, nors faktiškai buvo miesto centre. Panevėžio miesto gatvėms pavadinti komisijos 1919 m. lapkričio 3 d. posėdyje siūlyta […]

Panevėžio gatvės 1940–1944 m.

1940 m. birželį Lietuvą okupavo sovietai. 1940 m. liepos 21 d. Lietuva paskelbta sovietine respublika, o 1940 m. rugpjūtį ji įjungta į SSRS sudėtį. Panevėžyje, kaip ir visoje šalyje, buvo formuojamas sovietinis valdžios aparatas. Šiuo laikotarpiu Panevėžyje pakeistas Prez. Smetonos gatvės pavadinimas. Ji pavadinta Liaudies gatve. Sovietinė okupacija, o vėliau ir aneksija, tęsėsi vienerius metus. […]

Berčiūnų gatvė

1919 m. ši gatvė dar buvo vadinama Januškevičiaus vardu. Cariniais laikais Januškevičius buvo miesto vadovas. Gatvė buvo gana trumpa ir prastos būklės. 1929 m. spaudoje rašyta, kad ji negrįsta, joje pilna mėšlo krūvų. Gatvė buvo ir labai siaura. 1929 m. miesto valdyba svarstė šios gatvės praplatinimo ir išlūžusios tvoros klausimus. 1930 m. Januškevičiaus gatvėje siūlyta […]

Katedros gatvė

Istorikė Ona Maksimaitienė teigė, kad cariniais laikais ši gatvė buvo vadinama Sofijos, nors yra ir kitokių nuomonių. Istorijos bėgyje gatvės pavadinimas keitėsi kelis kartus. Lietuvos Respublikos laikais ši gatvė ilgą laiką vadinta Gegužės 15-osios gatve. 1925 m. gegužės 9 d. Lietuvos Prezidento Aleksandro Stulginskio dekretu gegužės 15-oji Lietuvoje paskelbta švenčių ir poilsio diena. Tai buvo […]

Antrojo pasaulinio karo metų požeminės slėptuvės Panevėžyje

Panevėžiečiai prabilo apie požeminius tunelius Bene pirmąkart apie požeminius tunelius Panevėžyje viešai prabilta 2005 m., kai miesto spaudoje užvirė diskusija, kas tai galėtų būti. Žmonės tvirtino, kad tuneliai tikrai egzistavo, pasakojo apie vaikystėje patirtus įspūdžius juose landžiojant, rodė buvusių angų vietas, per kurias į juos patekdavo. Pasakotojai nurodo regėję ir buvę tuneliuose įvairiose miesto vietose, […]

Naujos vietos Dramos teatrui paieškos Respublikos gatvės prieigose

Kai Panevėžio dramos teatrui tapo ankšta senosiose patalpose (buv. Šaulių namai, Respublikos g. 77), kur jis veikė nuo 1941 m., miesto valdžia ėmė ieškoti, kur statyti naują teatro pastatą. 1953 m. buvo svarstomos dvi galimybės išspręsti šią problemą. Ryšių kontoros teritorijoje Naująjį teatrą numatyta statyti Ryšių kontoros teritorijoje – Respublikos gatvėje, priešais miesto sodą. Tačiau […]

Donelaičio gatvė

1919 m. lapkričio 22  d. miesto gatvių protokole tarp 66 kitų gatvių Donelaičio gatvė neminima. 1923 m. lapkričio 4 d. miesto valdybai buvo pateiktas 10 Donelaičio gatvės gyventojų prašymas gatvę pratęsti iki Plukių gatvės. Prašyme pažymėta, kad gatvės būklė prasta, gatvė siaura, nepraeinama ir nepravažiuojama, nėra šaligatvių. Gyventojai prašė gatvę praplatinti. 1929 m. plane gatvė […]

Gatvių grindimas Panevėžyje 1918‒1940 metais

Lietuvai esant carinės Rusijos sudėtyje šalies ekonomika buvo silpna, vystėsi tik kai kurios pramonės šakos. Miestai augo menkai. Prasta buvo gatvių būklė. Panevėžys – ne išimtis. Nuo 1820 m. vykdami į turgų valstiečiai privalėjo atvežti akmenų gatvių tvarkymui. 1926 m. gatvės pradėtos grįsti. 1857 m. Panevėžyje buvo tik 10 grįstų gatvių. Bloga buvo ir šaligatvių […]

Stoties gatvė

Stoties gatvė cariniais laikais vadinta Vokzalnaja. 1909 m. šioje gatvėje gyveno žymus filosofas, rašytojas Aleksandras Dambrauskas-Jakštas, dirbęs kapelionu tuometinėje Panevėžio realinėje mokykloje. Pirmojo pasaulinio karo metais Stoties gatvę vokiečiai vadino Bajorų gatvę. 1919 m. lapkričio 22 d. Panevėžio miesto savivaldybės  projekte buvo numatyta, kad Stoties gatvė tęsis nuo geležinkelio stoties iki tilto. Tada gatvė buvo […]

Aldonos gatvė

Ne visai aišku, kada Panevėžyje atsirado Aldonos gatvė. Panevėžio miesto savivaldybės dokumentuose rašoma, kad cariniais laikais ši gatvė vadinta Georgijaus skersgatviu. Minima ir kita gatvė tokiu vardu. 1919 m. sudarytame gatvių sąraše jos nebuvo, o 1929 m. Panevėžio miesto gatvių sąraše ji jau užfiksuota. 1930 m. lapkritį spaudoje rašyta, kad arklių ir karvių turgus dėl […]

Pirmosios Panevėžio miesto gatvės

Panevėžio miestui jau daugiau kaip 500 metų. Padavimuose pasakojama, kad kadais čia ošė plačios girios, kairiajame Nevėžio krante buvo žinyčia ir gyveno krivis. Įsigalint krikščionybei, krivis pasitraukė į Truskavos miškus ir mirė Okainių sodžiuje (dab. Kėdainių raj.). XIV a. dešinėje Nevėžio pusėje kūrėsi Senasis Panevėžys. Vilniaus vyskupas Vaitiekus Taboras lankydamas vyskupiją, aptikęs, kad Ramygalos parapijoje […]

Pušaloto gatvė

Šios gatvės pavadinimas nesikeitė, cariniais laikais ji taip pat vadinta. 1919 m. gatvė tęsėsi nuo Kazio Motiekos namų iki Plukių sodžiaus. 1923 m. rugpjūčio 4 d. Panevėžio miesto savivaldybės sprendimu Pušaloto gatvė pratęsta. 1949 m. rugpjūčio 2 d. Pušaloto kelio dalis pavadinta Pušaloto gatve. 1928 m. Pušaloto gatvėje atidaryta V. Želvio smulkių prekių parduotuvė. 1939 […]

Visi Panevėžio istorijos puslapiai