Dembavoje planuota pastatyti estradą

1980 m. užtvenkus Nevėžį, tarp „Ekrano“ marių ir Pajuosčio plento planuota įrengti poilsio zoną, o pakrantėje prie Dembavos pušyno pastatyti masinių renginių estradą. Pagal parengtą šios teritorijos detalaus išplanavimo projektą čia turėjo būti kuriamas aktyvaus poilsio parkas. Numatyta įrengti 2 pliažus, 50 valčių elingą, dviračių ir pėsčiųjų takus, pastatyti sporto kompleksą su sporto žaidimų aikštelėmis, […]

Panevėžio apskrities savivaldybės pastatas

Panevėžio apskritis ilgai neturėjo savo veiklai pritaikyto pastato. Iš pradžių Panevėžio miesto ir apskrities viršininkas dirbo pastate Vasario 16-osios gatvėje. Viršininko butas buvo Marijos gatvėje. 1933 m. apskrities viršininkas ir administracija įsikėlė į naujas patalpas Respublikos gatvėje Nr. 34. Tuo metu tai buvo „Rambyno“ viešbučio patalpos. Apskrities viršininko butas buvo Ramygalos gatvėje. Pastato apskrities viršininkui […]

Dar prieš susikuriant Sąjūdžiui

Sąjūdžio Panevėžyje susikūrimo ištakos Panevėžio istoriografijoje aptartos tik bendrais bruožais. Prisiminkime 1988 m. pradžioje kilusį ir nemažai prie visuomenės išjudinimo prisidėjusį miesto inteligentijos protestą prieš Respublikos gatvės rekonstrukciją. Sovietmetyje pagal Panevėžio centrinės miesto dalies detalaus išplanavimo projektą buvo numatyta nutiesti naują Respublikos gatvės trasą, o jos senoje dalyje nuo Topolių al. iki Klaipėdos g. įrengti […]

Apie malūnus, sparnus ir žygius

Atkurtas autentiškas Panevėžio vėjo malūno, stovinčio prie J. Basanavičiaus gatvės, vaizdas. Tai, ko per daug metų negalėjo padaryti miesto valdžia ir buvę savininkai, 2014 m. atliko malūną įsigijusi bendrovė „Deliuvis“. Šis ir toliau prie „Žemynos“ progimnazijos stovintis vėjo malūnas sovietmetyje buvo uždaryti ir apleisti. 1988 m. juos rekonstruojant, autentiška malūnų išorė neatkurta. Abu palikti be […]

Panevėžio dailininkų protestas

Šis protestas kilo 1984 metais, kai Panevėžyje buvo pradėtas griauti skulptoriaus Juozo Zikaro namas. Tai bene pirmasis viešas panevėžiečių pasipriešinimas sovietinės valdžios savivalei. 1984 m. apie pertvarką ir viešumą dar nebuvo nė kalbos. Galimybių atvirai kritikuoti sovietinės valdžios sprendimus nebuvo jokių. Tokiomis sąlygomis kilęs Panevėžio dailininkų protestas yra unikalus reiškinys. Jis turi būti tinkamai ištirtas […]

Marijonų koplyčia sovietmetyje

Apie Panevėžio marijonų vienuolyno Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo koplyčią sovietmetyje žinoma labai nedaug: uždaryta 1949 metais, joje buvo archyvas, vėliau vaikų dailės mokyklos salė. Iš Panevėžio apskrities archyve saugomų dokumentų matyti, kad marijonų vienuolynas ir koplyčia Agronomijos (dab. Marijonų) gatvėje buvo nacionalizuota 1948 metais. Po metų koplyčia palikta be kunigo ir uždaryta. Jos inventorius […]

Lietuvos banko Panevėžio skyriaus pastatas

Bankų užuomazgos Panevėžio mieste atsirado XIX a. antroje pusėje. Apie 1880 m. buvo įsteigta Povilo Puzino skolinamoji kasa. Ją P. Puzinas įsteigė kartu su Černiausku. Ji veikė iki XX a. pradžios. 1881 m. Panevėžio mieste įsteigta Panevėžio tarpusavio kredito draugija. Jos steigėjai dvarininkai: Naujamiesčio – Butrimas, Raguvėlės – Komaras, Pajuosčio – Meištavičius. Vėliau prie jos prisidėjo ir […]

Apie Juozą Miltinį ir naujų teatro rūmų statybą

Dabartiniai teatro rūmai pastatyti 1967 metais. Architekto Algimanto Mikėno jie suprojektuoti atsižvelgiant į režisieriaus Juozo Miltinio reikalavimus. Šįkart pažvelkime, ką apie naujų teatro rūmų statybą byloja Panevėžio apskrities archyvo dokumentai. 1940 m. Panevėžyje įkurtam teatrui vienintelė tinkama patalpa buvo sovietinės valdžios nacionalizuoti šaulių namai su teatro sale. Pastatą pritaikant teatro reikmėms, pokaryje praplėsta scena ir […]

Reikšmingas Panevėžio istorijos paminklas

1614 m. Panevėžyje buvo pastatyti Upytės pavieto teismo namai ir mūrinis archyvas teismo byloms laikyti. Iki mūsų dienų išlikęs teismo archyvo pastatas yra reikšmingas Panevėžio istorijos paminklas. Jis įrašytas į valstybės saugomų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų sąrašą. Mena Upytės pavieto teisminio-administracinio centro perkėlimą į Panevėžį Geresnėje geografinėje vietoje įsikūręs Panevėžys Upytės pavieto centru tapo po 1564–1566 […]

Panevėžio ūkininkų smulkaus kredito banko pastatas

Bankų užuomazgos Panevėžio mieste atsirado XIX a. antroje pusėje. Apie 1880 m. Povilas Puzinas kartu su Černiausku įsteigė skolinamąją kasą, kuri veikė iki XX a. pradžios. 1881 m. Panevėžio mieste įsteigta Panevėžio tarpusavio kredito draugija. Ją įsteigė dvarininkai: Naujamiesčio – Butrimas, Raguvėlės – Komaras, Pajuosčio – Meištavičius. Vėliau prie jos prisidėjo ir turtingesni žydai. Panevėžio tarpusavio kredito draugija išdavinėjo […]

Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčia

Panevėžio miesto vykdomasis komitetas 1989 m. balandžio 24 d. priėmė sprendimą grąžinti Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčią tikintiesiems. Šis sprendimas priimtas reikalaujant kunigams ir tikintiesiems. Tuo metu laisvėjančioje Lietuvoje tai viena iš pirmųjų sugrąžintų bažnyčių tikintiesiems. Įstatymas dėl maldos namų ir kitų pastatų grąžinimo religinėms bendruomenėms buvo priimtas 1990 m. vasario 14 d. Remdamiesi Panevėžio apskrities […]

Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra

Leidimas Panevėžio katedros statybai buvo gautas 1904 m. kovo 22 d. Ji pradėta statyti 1908 m. kaip šv. Stanislovo bažnyčia, kuri turėjo tapti antra miesto parapijine bažnyčia. Iki Pirmojo pasaulinio karo sumūryti tik pamatai. Pastatyta klebonija (koplyčia), kurioje laikinai vyko pamaldos. Statybos komitetui vadovavo M. Chodoravičius, vėliau J. Stakauskas. Pasibaigus karui nebuvo poreikio tęsti statybą, nes […]

Panevėžio gatvių pavadinimai trimis kalbomis

1918 m. vasario 16 d. paskelbta, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė. Bet nepriklausomybę dar reikėjo apginti. Į Lietuvą įsiveržė raudonosios armijos daliniai. Prasidėjo kovos dėl Lietuvos nepriklausomybės. Panevėžys galutinai buvo išvaduotas 1919 m. gegužės 19 d. Tada ir susikūrė Panevėžio miesto valdžia. Išrinkta nauja miesto taryba. Trečdalį miesto tarybos sudarė žydų tautybės deputatai. Rugsėjo 8 […]

Iš Senvagės sutvarkymo projektinių pasiūlymų

Panevėžys be Nevėžio ir gražiai sutvarkytos Senvagės neįsivaizduojamas. Ji jau daug metų yra miesto puošmena ir mėgstamiausia panevėžiečių poilsio vieta. Tačiau iki šiol apie Senvagės sutvarkymą ir jos istoriją nėra parašyta net menkiausio straipsnio. O ten, kur ji aprašoma, randame vieną ir tą pačią iš Mariaus Glinsko knygelės „Panevėžys. Mažasis vadovas“ (1993) paimtą informaciją: „Ilgus […]

Panevėžio žydų medinė sinagoga

Panevėžio žydų sinagoga stovėjo teritorijoje tarp Elektros ir Ukmergės gatvių. Maždaug toje vietoje, kur dabar Juozo Miltinio dramos teatro ūkinis kiemas ir garažai. Iš čia buvusių rabino Hercelio ir Sinagogos gatvių šiandien telikę tik praėjimai į Elektros gatvę ir Laisvės aikštę. Sinagoga nugriauta Antrojo pasaulinio karo metais. Literatūroje duomenų apie Panevėžio žydų medinę sinagogą pateikiama […]

Užmiršto architektūros paveldo pėdsakais

Pagal žymaus architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio parengtus projektus praėjusio šimtmečio tarpukario metais Panevėžyje buvo pastatytas gyvenamasis namas (1928), mergaičių gimnazija (1932) ir apskrities ligoninės priestatas (1936). 1985 m. statant devynaukštį ligoninės korpusą, senasis ligoninės pastatas buvo nugriautas. Mergaičių gimnazijos pastate įsikūrusi architekto vardu pavadinta Vytauto Žemkalnio gimnazija. O apie gyvenamąjį namą išvis nieko nežinoma. Nors literatūroje […]

Nukastas Panevėžio piliakalnis

Duomenų apie Panevėžyje buvusį piliakalnį istorinėje literatūroje pateikiama nedaug. Žinoma tik, kad stovėjo Nevėžio ir Sirupio santakoje. Jo viršuje buvo lygi aikštelė, kurią juosė 1,5–2 m aukščio pylimas. Piliakalnis apardytas ir suniokotas XIX a. pirmoje pusėje. 1927 m. galutinai nukastas ir jo vietoje pastatyta žydų gimnazija. Dabar Panevėžio apygardos teismas (Elektros g. 9). Panevėžio priešistorę […]