Panevėžio jubiliejinių datų kalendoriai

25 metai, kai įsteigta (1995) Panevėžio miesto savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas Lietuvos centrinėje dalyje. Atstovaujamoji valdžia – Panevėžio miesto savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Panevėžio miesto savivaldybės administracija. Sovietmečiu savivaldybės pastate buvo įsikūręs Panevėžio miesto vykdomasis komitetas.

55 metai, kai įkurtas (1965) Panevėžio fotoklubas.

60 metų, kai Mykolo Karkos iniciatyva įkurtas (1960) Panevėžio operetės liaudies teatras. Veikė 1960–1993 Panevėžio kultūros namuose.

85 metai, kai Panevėžio gimnazijos moksleivių literatų būrelis „Meno kuopa“ leido (1935) šapirografu daugintą laikraštį „Dobilo žiedas“. Laikraštis ėjo iki 1937.

85 metai, kai Panevėžyje, Bataliono g. 5 įsteigta (1935) „Vilnies“ spaustuvė. Savininkas – Chaimas Sudelskis. Sovietų nacionalizuota 1941.

90 metų, kai pastatytas (1930) Lietuvos banko Panevėžio skyriaus pastatas. Architektas Mykolas Songaila.

90 metų, kai baigtas kasti (1930) Sanžilės kanalas, sujungęs Lėvenį su Nevėžiu.

90 metų, kai Panevėžyje, Kranto g. pastatytas (1930) pastatas Panevėžio lenkų gimnazijai. Dabar šiame pastate įsikūręs Panevėžio „Šviesos“ specialiojo ugdymo centras.

195 metai, kai Panevėžyje, barono Ferdinando Franko miesto gyventojų vokiečių bendruomenei dovanotame žemės sklype prie Ukmergės g. pastatyta (1825) evangelikų liuteronų bažnyčia.

425 metai, kai flamandų kartografo Gerardo Merkatoriaus sudarytame ir jo sūnaus Rumolo išleistame (1595) Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje pažymėtas Panevėžys.

375 metai, kai Naujamiestyje (Panevėžio r.) gimė (apie 1645) Biblijos vertėjas Jonas Božimovskis (jaunesnysis). Mokėsi Kėdainiuose. Nuo 1667 Kėdainių katechetas, 1668 evangelikų reformatų kunigas Liubčioje, 1670–1680 Slucko gimnazijos direktorius, nuo 1681 pamokslininkas Vilniuje, nuo 1685 Vilniaus konsenjoras. Tėvui J. Božimovskiui mirus, kartu su S. Bitneriu, S. Monkevičium ir S. Lipskiu 1674–1681 tęsė jo pradėtą Naujojo Testamento vertimą, tačiau beveik užbaigtas rankraštis 1681 sudegė Biržų klebonijoje. S. Bitneriui pradėjus Bibliją versti iš naujo, buvo vienas jo padėjėjų. Jų išverstas Naujasis Testamentas išspausdintas 1701 Karaliaučiuje. Mirė 1687 07 24 Vilniuje.

210 metų, kai Panevėžio apskrityje gimė (1810) 1863 sukilimo dalyvis Jonas Daraškevičius. Po sukilimo emigravo į Prancūziją. Mirė 1877 12 30.

220 metų, kai, carinės Rusijos valdžiai vykdant administracinius pertvarkymus, Panevėžyje įsteigta (1800) savivaldos institucija – miesto rotušė.

210 metų, kai Panevėžio apylinkėse gimė (1810) kunigas Juozapas Markevičius. Krekenavos klebonas. 1863 sukilimo rėmėjas. Ištremtas į Sibirą. Mirė 1867 03 27 Sibire.

200 metų, kai Panevėžio apylinkėse gimė (1820) kunigas Jurgis Navickas. Mokėsi Panevėžio pijorų (apskrities) mokykloje. Už 1863 sukilimo rėmimą ištremtas į Rusiją.

195 metai, kai gimė (apie 1825) 1863 sukilimo dalyvis Juozas Mažeika. Iki sukilimo dirbo Panevėžio girininkijos eiguliu. Dalyvavo kovose Žaliojoje girioje. Žuvus Eliziejui Liutkevičiui, sudarė sukilėlių būrį ir jam vadovavo.

170 metų, kai Staniūnuose (Panevėžio r.) gimė (1850) knygnešys Benediktas Galinevičius. Knygas ėmė iš vyskupo Motiejaus Valančiaus, parsigabendavo iš Mažosios Lietuvos ir platino jas Panevėžio apylinkėse.

175 metai, kai Dičiūnuose (Pasvalio r.) gimė (1845) kunigas, literatas, liaudies švietėjas Feliksas Sereika. Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. Baigė Kauno kunigų seminariją. Kunigavo Kaltinėnuose, Dotnuvoje, Dusetose ir kitose Lietuvos parapijose. Mokė jaunimą lietuviškai skaityti, rašyti, platino draudžiamą lietuvišką spaudą. Parašė ir išleido pradžiamokslį vaikams. Mirė 1913 06 27 Radviliškyje.

170 metų, kai Panevėžyje, Tilto g. įsteigtas (1850) Š. Baso lajinių žvakių fabrikas.

160 metų, kai Rajūnuose (Pasvalio r.) gimė (1860) teisininkas Teodoras Liudkevičius. Nuo 1889 gyveno Panevėžyje, dirbo advokatu. 1919 Panevėžio burmistras. Mirė 1944 Panevėžyje.

155 metai, kai Panevėžyje gimė (1865) gydytojas Šachnelis Abraomas Meras. Studijavo mediciną Maskvos universitete. Nuo 1891 dirbo Lietuvoje: iš pradžių Pasvalyje, nuo 1914 – Panevėžyje. 1919 jo iniciatyva Panevėžyje atidaryta žydų ligoninė. Jam aktyviai prisidedant buvo įsteigtos Panevėžio gydytojų draugija, žydų sveikatos apsaugos draugija „Oze“, draugijos kovai su tuberkulioze Panevėžio skyrius. Mirė 1930 03 26 Panevėžyje.

160 metų, kai Panevėžyje įsteigta (1860) pirmoji mergaičių mokykla su bendrabučiu. Uždaryta po 1863.

155 metai, kai Užvalkiuose (Kėdainių r.) gimė (1865) knygnešys Adomas Gustas (Gustaitis). Gyveno Ravelių kaime (Panevėžio r.), knygas platino Panevėžio apskrityje. Tarpukaryje Lietuvos Prezidento dekretu apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 2-ojo laipsnio medaliu.

155 metai, kai Panevėžyje (Smėlynėje) įkurta (1865) Panevėžio-Piniavos pradinė mokykla.

150 metų, kai Čiornaja Padinos kaime (Rusija) gimė (1870) agronomas, bankininkas, visuomenininkas Jonas Masiulis. 1884–1889 mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. Lietuvos Steigiamojo Seimo narys (1920). Aktyviai dalyvavo steigiant įvairias ekonomines ir žemės ūkio organizacijas. Apdovanotas LDK Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu (1928) ir Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečio medaliu (1928). Nužudytas 1941 05 Panevėžio kalėjime (kt. duomenimis mirė 1942 lageryje Karagandos sr. (Kazachija).

140 metų, kai Naftalis Feigenzonas Panevėžyje įkūrė (1880) pirmąją spaustuvę. Joje buvo spausdinamos etiketės, blankai ir kiti smulkūs spaudiniai. Spaustuvė veikė iki 1935.

140 metų, kai Zubiškių kaime (dabar Ragaudžių, Panevėžio r.) įkurta (1880) Upytės valstybinė pradžios mokykla. Dabar Upytėje veikia Antano Belazaro pagrindinė mokykla.

140 metų, kai Mučiūnuose (Panevėžio r.) gimė (1880) kanklininkas, kanklių meistras Stasys Rudys. Krekenavoje suorganizavęs kanklininkų ansamblį su juo koncertuodavo. Pagamino apie 1 000 kanklių. Mirė 1949 07 01 Krekenavoje (Panevėžio r.).

140 metų, kai Mogiliovo gub. (Baltarusija) gimė (1880) pedagogė, vertėja Virginija Ratomskaitė-Gailevičienė. 1925–1930 Panevėžio gimnazijoje dėstė prancūzų kalbą. Į lietuvių kalbą išvertė prancūzų rašytojų kūrinių.

135 metai, kai Jevgenija Gorbačevska-Verchoustinska Panevėžyje įsteigė (1885) dviejų klasių privačią mergaičių mokyklą.

135 metai, kai Miežiškiuose (Panevėžio r.) įsteigta (1885) mokykla. Dabar veikia Miežiškių pagrindinė mokykla.

135 metai, kai Švenčiuliškiuose (Panevėžio r.) gimė (1885) poetas Kazimieras Lukošius. Nuo 1905 gyveno JAV, ten mokytojavo, leido literatūrinį žurnalą „Aidas“. Išleido eilėraščių rinkinį. Mirė 1940 05 12.

135 metai, kai Vilniuje gimė (1885) žydų rašytojas, vertėjas, žurnalistas, leidėjas Urija Kacenelenbogenas. Kurį laiką gyveno Panevėžyje, redagavo laikraštį „Naš kraj“. Toronte (1930) ir Čikagoje (1935) išleido lietuvių ir latvių liaudies dainų rinkinį „The Daina, an Anthology of Lithuanian and Latvian Folk-Songs“. Mirė 1980.

125 metai, kai Panevėžyje įkurta (1895) A. Minskerio spaustuvė. Veikė iki 1912.

130 metų, kai Panevėžio mokytojų seminarijai pastatyti (1890) nauji rūmai (dab. Klaipėdos g. 3).

115 metų, kai Juozas Masiulis Panevėžyje įsteigė (1905) pirmąjį mieste lietuvišką knygyną. 1940 ir 1945 sovietų nacionalizuotas. Iki 1995 veikė kaip Panevėžio centrinis knygynas. Nuo 1995 – Juozo Masiulio knygynas.

120 metų, kai Panevėžyje įsteigtos (1900) dvi parapijinės pradinės mokyklos (berniukų ir mergaičių).

110 metų, kai Paįstryje (Panevėžio r.) įsteigta (1910) „Saulės“ draugijos pradinė mokykla. Dabar Paįstryje veikia Juozo Zikaro gimnazija.

110 metų, kai Panevėžyje pradėti steigti (1910) kino teatrai. Pirmieji tam leidimus gavo A. Sontagas ir Z. Rabinovičius.

105 metai, kai Panevėžyje pradėtas leisti (1915) nelegalus jaunimo rankraštinis laikraštis „Atgarsis“. Ėjo iki 1917.

105 metai, kai Panevėžyje išleistas (1915) paskutinis informacinio metraščio „Pamiatnaja knižka Kovenskoj guberniji“ numeris (1847–1914 buvo leidžiamas Kaune).

100 metų, kai Panevėžio aušrininkai leido (1920) šapirografu daugintą laikraštį „Laisvės takais“.

100 metų, kai prie Panevėžio meno ir kultūros draugijos „Aidas“ buvo įkurtas (1920) liaudies universitetas.

140 metų, kai Panevėžyje Ramygalos gatvėje (dab. Ramygalos g. 111A) pastatytas (1880) vėjo malūnas. 1988 rekonstruotas.

135 metai, kai Panevėžyje pastatyta (1885) Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia.

180 metų, kai Panevėžyje įsteigta (apie 1840) pirmoji ligoninė (dab. Smetonos g. 22).