45 metai, kai įsteigta (1978) Panevėžio žemės ūkio mokykla. Nuo 1990, prijungus Panevėžio hidromelioracijos technikumą, Panevėžio žemės ūkio ir hidromelioracijos mokykla. 2000 kartu su kitomis dviem profesinėmis technikos mokyklomis perorganizuota į Profesinio rengimo centrą.

55 metai, kai įkurta (1968) Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio sekcija, vėliau – Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio skyrius.

65 metai, kai Panevėžyje vietoje buvusios autotransporto kolonos įkurtas (1958) Panevėžio autobusų parkas. Nuo 1995 UAB „Panevėžio autobusų parkas“.

75 metai, kai Panevėžyje įkurta (1948) Septynmetė vaikų muzikos mokykla (dab. Panevėžio muzikos mokykla).

90 metų, kai Panevėžyje buvo leidžiamas (1933) tautinės krypties laikraštis „Aukštaitis“, šapirografu daugintas Panevėžio skautų laikraštis „Lapinas“, mėnesinis iliustruotas satyros ir humoro laikraštis „Vėžys“.

95 metai, kai Panevėžyje atidaryta (1928) žydų mergaičių gimnazija.

95 metai, kai Panevėžyje pradėtas leisti (1928) laikraštis „Skautų garsas“. Leistas iki 1929.

95 metai, kai Petro Būtėno ir Leono Kuodžio iniciatyva Panevėžyje organizuoti (1928) lietuvių kalbos kursai.

100 metų, kai įsteigtas (1923) Lietuvos banko Panevėžio skyrius.

105 metai, kai Lukoniuose (Kupiškio r.) gimė (apie 1918) pokario partizanas Antanas Šilas. Baigė Panevėžio gimnaziją. Vadovavo Žaliosios girios dviems partizanų būriams. Žuvo 1945 01 22.

105 metai, kai Panevėžyje buvo leidžiamas (1918) moksleivių ateitininkų leidinys „Mūsų idealas“.

110 metų, kai Panevėžyje pradėjo veikti (1913) M. Koto spaustuvė, spausdinusi blankus ir etiketes miesto įmonėms. 1941 01 27 nacionalizuota.

115 metų, kai Panevėžyje įsteigta (1908) berniukų ir mergaičių pradinė mokykla Nr. 2.

115 metų, kai Panevėžio realinės mokyklos mokiniai pradėjo leisti (1908) nelegalų laikraštėlį „Svobodnaja škola“.

120 metų, kai Panevėžyje įsteigta (1903) žydų berniukų dviklasė mokykla.

125 metai, kai Panevėžyje įkurta (1898) Z. Lurje spaustuvė. Veikė iki Pirmojo pasaulinio karo.

125 metai, kai nutiestas (1898) siaurasis geležinkelis Panevėžys–Pastovys (Baltarusija).

135 metai, kai Kelių valdyba iš Savivaldybės lėšų Panevėžio Bajorų gatvės gale pastatė (1888) naują tiltą, kuris jungė miestą su geležinkelio stotimi.

140 metų, kai Panevėžyje gimė (1883) lenkų politikas, žemės ūkio specialistas, prof. Zdislavas Liudkievičius. 1923–1924 Lenkijos žemės reformos ministras. Varšuvos aukštosios žemės ūkio mokyklos profesorius. Keletos knygų apie Lenkijos agrarinę politiką autorius. Mirė 1942.

145 metai, kai Naujamiestyje (Panevėžio r.) gimė (1878) visuomenininkas Tadas Šiurna. 1902 organizavo parašų rinkimą peticijai dėl lietuviškos spaudos grąžinimo. 1905 kaip Naujamiesčio atstovas dalyvavo Vilniaus Seime. Nuo 1907 gyveno JAV. Dalyvavo lietuvių išeivijos veikloje. Mirties data nežinoma.

150 metų, kai nutiestas (1873) Radviliškio–Panevėžio–Daugpilio (Latvija) geležinkelis.

150 metų, kai Panevėžio mokytojų seminarijoje pradėta dėstyti (1873) lietuvių kalba.

160 metų, kai Panevėžyje atidaryta (1863) žydų mergaičių dviklasė mokykla, išlaikoma p. Rubinšteinaitės.

165 metai, kai Gailioniuose (Šiaulių apskr.) gimė (1858) kunigas, teologijos magistras Juozas Genys. Nuo 1902 Ramygalos klebonas. Įsteigė parapijiečiams knygyną, vienas pirmųjų Lietuvoje organizavo lietuviškus vakarus su vaidinimais. Mirė 1907 10 22 Ramygaloje (Panevėžio r.).

165 metai, kai Limeikiuose (Panevėžio r.) gimė (1858) knygnešys Matas Imbrasas. Lietuvišką spaudą platino ir slapta mokė vaikus Troškūnų apylinkėse (Anykščių r.). Mirė 1931 12 31.

165 metai, kai Bernatoniuose (Panevėžio r.) gimė (1858) knygnešys Gasparas Meškauskas. Panevėžio Šv. Petro ir Povilo bažnyčios zakristijonas. Turėjo įsirengęs knygų sandėlius šventoriaus koplytėlėje ir klebonijos malkinėje. Platino knygas tarp pažįstamų, aprūpindavo spauda kitus platintojus, palaikė ryšius su knygnešiais J. Milašiūnu, J. Masiuliu ir kt. Mirė 1934 01 27 Panevėžyje. Palaidotas senosiose miesto kapinėse.

180 metų, kai gimė (1843) 1863 sukilimo dalyvis, sukilėlių būrio vadas Vaclovas Ibianskis. Su savo būriu kovėsi Panevėžio, Raseinių, Kauno apskrityse. Mirė 1893.

185 metai, kai Kurėnuose (Ukmergės r.) gimė (apie 1838) 1863 sukilimo dalyvis Stanislovas Kozakovskis. Suorganizavęs sukilėlių būrį prisijungė prie Zigmo Sierakausko rinktinės. Kovėsi ir Panevėžio apskrityje prie Karsakiškio. Nuteistas mirties bausme, kuri įvykdyta 1863 07 20.

220 metų, kai pastatyta (1803) akmeninė pijorų (dab. Švč. Trejybės) bažnyčia. Po 1831 sukilimo bažnyčia ir pijorų vienuolynas uždaryti.

225 metai, kai Panevėžys (buvusi S. Poniatovskio nuosavybė) parduotas (1798) baronui Teodorui Ropui.

450 metų, kai Panevėžys pirmą kartą kartografo J. Portancijaus pavaizduotas (1573) žemėlapyje.

455 metai, kai apskričių teismai iš Krekenavos perkelti (1568) į Panevėžį.

475 metai, kai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždo įgaliotinio P. Oranskio akte patvirtintas (1548) Naujojo Panevėžio buvimas.

110 metų, kai kompozitorius Vladas Paulauskas Panevėžyje pastatė (1913) pirmąją operetę M. Petrausko „Kaminkrėtys ir malūnininkas“. Ją atliko draugijos „Aidas“ nariai.

140 metų, kai Paįstryje (Panevėžio r.) gimė (1883) mokytoja, visuomenininkė Jadvyga Stanelytė. Mokėsi Kauno „Saulės“ draugijos mokytojų kursuose. Vėliau kurį laiką dirbo šių kursų vedėja. Aktyviai dalyvavo kuriant Lietuvių katalikių moterų draugiją, 1908 tapo jos pirmininke. Dalyvavo Lietuvos katalikų mokytojų sąjungos veikloje, dirbo laikraščio „Pavasaris“ redakcijoje, rašė „Lietuvaitėje“. Pirmojo pasaulinio karo metais pasitraukė į Rusiją, Sankt Peterburge kurį laiką buvo vaikų prieglaudos vedėja. Smolensko archeologijos institute baigė literatūros kursą ir gavo mokytojos diplomą. Po karo grįžo į Lietuvą, dirbo Karmėlavos mergaičių žemės ūkio mokykloje. Mirė 1919 02 26 Kaune.

160 metų, kai Juodžiuose (Kražių vls., Raseinių apskr.) gimė (1863) Lietuvos žydų politikas, teisininkas Naftalis Fridmanas. 1887 baigė Sankt Peterburgo universitetą. 1888–1907 dirbo advokatu Panevėžyje. Aktyviai dalyvavo Panevėžio miesto dūmos bei žydų draugijų veikloje. Iki 1904 Panevėžio miesto valdybos narys. 1907–1917 III ir IV Rusijos valstybės dūmų deputatas. Pirmojo pasaulinio karo metais tapo Ypatingosios tarybos tremtinių reikalams tvarkyti bei Nukentėjusiųjų nuo karo žydų šalpos centro Rusijoje komiteto nariu. Po Rusijos Vasario revoliucijos (1917) dirbo Sankt Peterburge Teisingumo ministerijoje, Sankt Peterburgo komiteto Lietuvai valdyti pirmininko padėjėju. 1918 grįžo į Lietuvą. 1920–1921 Steigiamojo Seimo ir Mažojo Seimo narys, Steigiamojo Seimo sekretorius, Žydų frakcijos narys. Mirė 1921 08 24 Bad Kisingene (Vokietija), palaidotas Panevėžyje.