Panevėžio jubiliejinių datų kalendoriai

60 metų, kai Troškūnuose (Anykščių r.) gimė (1959) chemikas, fizinių m. habil. dr., doc. Zenonas Jusys. 1966–1969 mokėsi Panevėžio 1-oje aštuonmetėje mokykloje, 1971 baigė Panevėžio J. Balčikonio vidurinę mokyklą. 1982 baigė Vilniaus universitetą. 1982–2001 Chemijos ir cheminės technologijos instituto (nuo 1992 Chemijos institutas) mokslo darbuotojas. 1995–2001 Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytojas. Nuo 2001 dirba Ulmo (Vokietija) universitete. Lietuvos mokslo premijos laureatas (2000).

75 metai, kai Pajuostėje (Panevėžio r.) gimė (1944) geologas, fizinių m. dr. Alfredas Radzevičius. 1963 baigė Panevėžio 2-ąją vidurinę mokyklą. 1963–1971 studijavo Vilniaus universitete. 2003–2009 Geologijos ir geografijos instituto Aplinkos geochemijos skyriaus vadovas. Nuo 2009 Gamtos tyrimų centro Geoaplinkos skyriaus Geochemijos sektoriaus vadovas. Su bendraautoriais sudarė „Panevėžio miesto geocheminį atlasą“ (1997), „Panevėžio apskrities geocheminį atlasą“ (2004) ir kt. Paskelbė per 80 mokslinių darbų.

20 metų, kai Panevėžyje įvyko (1999) pirmasis akmens skulptūrų simpoziumas, vėliau išaugęs į tarptautinį ir tapęs tradiciniu. Simpoziumo iniciatorius – skulptorius Alfridas Pajuodis.

75 metai, kai Buivydžiuose (Rokiškio r.) gimė (1944) atsiminimų užrašinėtojas ir rengėjas Romas Kaunietis. 1965 baigė Panevėžio politechnikumą ir dirbo miesto gamyklose. Už antisovietinę veiklą nuteistas ir 1969–1970 kalintas. 1991–2006 dirbo Valstybės tarnyboje. Išleido atsiminimų knygų apie 1944–1953 ginkluotą antisovietinį pasipriešinimą. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiaus kavalierius (2005), G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatas (2018). Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas.

90 metų, kai Panevėžyje gimė (1929) kino dailininkas Algirdas Ničius. 1947 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją. 1948–1954 studijavo Vilniaus dailės institute. Nuo 1956 Lietuvos kino studijos dailininkas, 1982–1991 – vyriausiasis dailininkas. Lietuvos kinematografininkų sąjungos ir Lietuvos dailininkų sąjungos narys. LTSR nusipelnęs meno veikėjas (1979), LTSR valstybinės premijos laureatas (1983), už gyvenimo nuopelnus apdovanotas „Auksine gerve“ (2015). Sukūrė scenovaizdžių daugiau kaip 30-čiai vaidybinių filmų.

60 metų, kai Švenčionėliuose (Švenčionių r.) gimė (1959) dailininkė tekstilininkė Rita Astrauskienė. 1980 baigė Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikumą, 1988 – Vilniaus dailės akademiją. Nuo 1960 gyvena Panevėžyje. Nuo 1981 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje.

165 metai, kai Valiliškiuose (Panevėžio r.) gimė (1854) knygnešys Antanas Bataitis. Knygas platino Smilgių apylinkėse. 1896–1904 tvarkė slaptą Smilgių lietuviškų knygų biblioteką. Mirė 1932 03 12 Valiliškiuose.

50 metų, kai Panevėžyje gimė (1969) ekonomistė vadybininkė, ekonomikos m. dr., prof. Vilma Atkočiūnienė. 1993 baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją, nuo 1994 joje dėsto (dab. Aleksandro Stulginskio universitetas). Parašė knygų, paskelbė apie 50 mokslinių ir 10 mokslo populiarinamųjų straipsnių.

65 metai, kai Uralske (dab. Oralas, Kazachija) gimė (1954) Lietuvos dviračių sporto treneris Valerijus Konovalovas. 1975 baigė Uralsko pedagoginį institutą. 1976–1980 Lietuvos dviračių sporto treneris Vilniuje, nuo 1980 – Panevėžyje. Nuo 1989 merginų dviračių sporto klubo „Fortūna“ treneris ir pirmininkas. Lietuvos moterų dviračių rinktinės vyriausiasis treneris. Apdovanotas DLK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (1995).

80 metų, kai Panevėžyje gimė (1939) dailininkė scenografė Sofija Kanaverskytė. Mokėsi Panevėžio 4-oje vidurinėje mokykloje. 1955 baigė Panevėžio pedagoginę mokyklą. 1958–1964 studijavo Lietuvos valstybiniame dailės institute. Nuo 1964 dirbo dailininke-statytoja Panevėžio dramos teatre. Nuo 1975 dėstė Klaipėdos universitete. Nuo 1996 Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Surengė apie 30 personalinių parodų. Sukūrė scenografiją ir kostiumus daugiau kaip 80-čiai pastatymų įvairiuose Lietuvos teatruose, tekstilės kompozicijų.

95 metai, kai Panevėžyje įvyko (1924) pirmoji miesto Dainų šventė. Koncerte dalyvavo 300 dainininkų ir simfoninis orkestras. Šventę organizavo chorvedžiai M. Karka, J. Rajeckas, V. Paulauskas.

90 metų, kai Ožkiniuose (Kupiškio r.) gimė (1929) inžinierius architektas, architektologas, humanitarinių m. dr., prof. Jonas Minkevičius. 1947 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją, 1947–1948 – Panevėžio suaugusių gimnaziją. 1948–1954 studijavo Kauno valstybiniame universitete ir Kauno politechnikos institute. 1960–1967 Lietuvos Statybos ir architektūros mokslinio tyrimo instituto mokslinis bendradarbis. 1967–1975 dėstė Lietuvos valstybinio dailės instituto Kauno skyriuje. 1978–2001 dirbo Lietuvos statybos ir architektūros mokslinio tyrimo institute (nuo 1991 Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos institutas). Knygų autorius, paskelbė per 600 mokslo populiarinimo straipsnių. Dalyvauja parodose su tapybos, grafikos, skulptūros ir knygų iliustravimo darbais. Apdovanotas Architektūros riterio ordinu (1999), LR kultūros ir meno premija (2010).

30 metų, kai Panevėžyje, Pramonės gatvėje atidengta (1989) paminklinė kompozicija stalinizmo represijų aukoms – 1941 sušaudytiems prie Panevėžio cukraus fabriko – atminti. Autorius – V. Nemanis.

110 metų, kai Liepojoje (Latvija) gimė (1909) inžinierius statybininkas, tautodailininkas Antanas Gabrėnas. 1923 atvyko į Panevėžį. Mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1936 baigė Kauno Vytauto didžiojo universitetą. 1942 grįžo į Panevėžį, dirbo Spirito kombinate, Autokompresorių gamykloje, lankė „Spektro“ dailės studiją. 1972 baigė vakarinę dailės mokyklą Panevėžyje. Tapė aliejumi, akvarele, pastele, kalė metalą, raižė grafikos darbus. Mirė 1988 08 13 Panevėžyje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas.

175 metai, kai Plaučiškiuose (Pakruojo r.) gimė (1844) teisininkas, visuomenės veikėjas Stanislovas Raila. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje. Baigė teisės mokslus Peterburgo universitete. 1875 grįžo į Lietuvą, buvo vienas pirmųjų lietuvių advokatų Kaune. Įvairių lietuviškų draugijų narys, „Aušros“ rėmėjas, vienas jos bendradarbių. Mirė 1918 Baltoje (Ukraina).

60 metų, kai Šiauliuose gimė (1959) kultūros darbuotojas Arnoldas Simėnas. 1981 baigė Šiaulių pedagoginį institutą. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Panevėžio iniciatyvinės grupės narys, tarybos pirmininkas (1990–1991). Laikraščio „Sąjūdžio žodis“, vėliau – laikraščio „Laisvas žodis“ redaktorius. Nuo 2009 Juozo Urbšio visuomeninės minties ir kultūros centro vadovas. Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės 10-mečio medaliu (2000), G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatas (2014), Metų jaunimo darbuotojas (2018).

180 metų, kai Sukniškio dvare (Panevėžio r.) gimė (1839) visuomenės veikėjas, pramoninkas Tadas Povilas Puzinas. 1859 studijavo Maskvos universitete. 1864 apsigyveno Didžiųjų Grūžių dvare (Pasvalio r.). 1879 Kauno gubernatoriaus paskirtas Panevėžio apskrities bajorų maršalka. 1880 įkūrė apskrities bajorų susirinkimą. Jo iniciatyva Panevėžyje 1882 atidaryta realinė mokykla. 1883–1884 Panevėžio realinės mokyklos rūmų statybos komisijos pirmininkas. Prisidėjo prie 1881 gaisro nuniokoto Panevėžio atstatymo. 1878–1889 ėjo Panevėžio apygardos garbės teisėjo pareigas. 1890 ištremtas į Sibirą. 1900–1911 gyveno Ukrainoje. Mirė 1911 12 23 Vinnycia (Ukraina).