AB „Panevėžio keliai“
2020 01 01

55 metai, kai Panevėžyje įkurta Panevėžio kelių statybos valdyba Nr. 5. 1993 04 22 valstybinė įmonė reorganizuota į AB „Panevėžio keliai“.

Panevėžio infekcinė ligoninė
2020 01 01

60 metų, kai įkurta (1960) Panevėžio infekcinė ligoninė.

Rimantas Petras Kareckas
2020 01 01

70 metų, kai Panevėžyje gimė (1950) knygų leidėjas, istorikas Rimantas Petras Kareckas. 1967 baigė Panevėžio 5-ąją vidurinę mokyklą (dab. Panevėžio 5-oji gimnazija), 1972 – Vilniaus pedagoginį institutą. 1991–1999 LR Švietimo ir mokslo ministerijos Leidybos centro direktorius, nuo 1999 Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto direktorius. Nuo 1999 „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ Mokslinės redakcinės tarybos narys. Apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi (2015).

Liudas Jakučionis
2020 01 01

80 metų, kai Plungėje gimė (1940) inžinierius, gamtos m. dr., doc. Liudas Jakučionis. Nuo 1999 Kauno technologijos universiteto Panevėžio instituto Technologijų fakulteto katedros vedėjas. 2004–2010 VšĮ „Panevėžio mechatronikos centras“ direktorius. Paskelbė mokslinių darbų.

Irena Aleknienė
2020 01 01

105 metai, kai Trumbatiškyje (Anykščių r.) gimė (1915) poetė, farmacininkė Irena Aleknienė. 1934 baigė Panevėžio mergaičių gimnaziją. 1934–1939 dirbo Panevėžyje, privačioje Zaborskio ir Laurinaičio vaistinėje mokine. 1939 baigė kursus prie Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto, įgijo provizoriaus padėjėjos kvalifikaciją. Nuo 1939 dirbo Panevėžio vaistinėse. 1954–1974 Panevėžio vaistų sandėlio vedėja. Apie 1974–1984 dirbo laikraščio „Panevėžio tiesa“ redakcijoje. Kūrė eilėraščius vaikams, išleido jų rinkinį. Mirė 2001 05 09 Panevėžyje.

Juozas Andrius
2020 01 01

120 metų, kai Panevėžyje gimė (1900) kartografas, topografas, karininkas Juozas Andrius (Andžejauskas). 1919 baigė Karo mokyklą. Tarnavo Panevėžio batalione. 1926–1940 dirbo Lietuvos kariuomenės štabo Karo topografijos skyriuje. 1930–1934 dėstė Karo mokykloje. 1931 baigė Aukštųjų karininkų kursų Topografijos skyrių. Iki 1940 dirbo trianguliacijos darbus ir ruošė Lietuvos žemėlapius. Nuo 1953 dirbo Bostone (JAV), „Lietuvių enciklopedijos“ Kartografijos ir geodezijos skyriaus redaktorius. 1968 žurnalo „Lietuvių dienos“ Los Andžele redaktorius. Sudarė daug Lietuvos istorinių, etninių ir religinių žemėlapių. Mirė 1988 07 07 Los Andžele (JAV).

2020 01 01

220 metų, kai Raguvoje (Panevėžio r.) gimė (1800) rašytojas, tapytojas Juozapas Straševičius. 1817–1821 Vilniaus universitete studijavo tapybą. 1826–1829 Upytės apskrities žemės teisėjas. 1831 sukilimo Lietuvoje veikėjas. 1831 06 Laikinosios Lietuvos sukilėlių vyriausybės užsienio reikalų tvarkytojas. Emigravęs Paryžiuje priklausė Lietuvos draugijai. Parašė ir išleido sukilimo dalyvių biografijų. Nutapė paveikslų Raguvos bažnyčiai. Mirė 1883 05 05 Paryžiuje (Prancūzija).

Ona Pranckūnaitė
2020 01 02

85 metai, kai Kirdonyse (Pasvalio r.) gimė (1935) vienuolė, disidentė, politinė kalinė Ona Pranckūnaitė. Nelegalios spaudos daugintoja ir platintoja sovietinėje Lietuvoje, 1977–1983 už tai nuteista. Dirbo Panevėžio pramonės įmonėse. Panevėžio „Caritas“ narė. „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ bendradarbė.

Radijo stotis „Pulsas“
2020 01 04

20 metų, kai pradėjo veikti (2000) Panevėžio radijo stotis „Pulsas“. Įkūrėjas – Skirmantas Pabedinskas.

2020 01 04

80 metų, kai Panevėžyje gimė (1940) poetas, prozininkas Algirdas Alionis. Studijavo Vilniaus pedagoginiame institute ir Maskvos M. Gorkio literatūros institute. Dirbo laikraščių redakcijose, Televizijos ir radijo komitete, Lietuvos rašytojų sąjungos literatūros fonde. Išleido eilėraščių rinkinį, paskelbė apysakų, apybraižų, parašė kino scenarijų, išvertė rusų poezijos.

2020 01 05

90 metų, kai Panevėžyje pradėjo kursuoti (1930) maršrutiniai autobusai.

Anastazija Kanoverskytė-Sučylienė
2020 01 05

95 metai, kai Žvirgždžiūnų vienkiemyje (Pasvalio r.) gimė (1925) poetė Anastazija Kanoverskytė-Sučylienė. Studijavo Vilniaus universitete. 1956 grįžo iš Sibiro tremties į Lietuvą ir iki 1994 gyveno Panevėžyje. Dirbo buhalterijos srityje, kultūrinį darbą. 1995 persikėlė į Kauną, 2006 – į Klaipėdą. Išleido poezijos rinkinių, memuarų. Apdovanota LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2005). Mirė 2020 01 14 Klaipėdoje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jos rankraščių fondas.

Vytautas Petrauskas
2020 01 05

110 metų, kai Burveliuose (Panevėžio r.) gimė (1910) vertėjas, tekstologas Vytautas Petrauskas. 1921 mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1928–1931 Lietuvos universitete Kaune studijavo literatūrą. Dirbo žurnalų „Kūno kultūra ir sveikata“, „Žiburėlis“ redakcijose, naujienų agentūroje „Elta“. 1944–1982 įvairių leidyklų redaktorius. Vertė iš rusų ir vokiečių kalbų. Redagavo rusų, vokiečių, lenkų klasikų kūrinius. Mirė 1982 02 15 Vilniuje.

2020 01 06

140 metų, kai Gudeliuose (Panevėžio r.) gimė (1880) vienuolė, šv. Kazimiero seserų kongregacijos steigėja Kazimiera Marija Kaupaitė. 1902–1905 mokėsi Šv. Kryžiaus vienuolyne Ingenbohlyje (Šveicarija). 1905 Scrantone įstojo į Nekalčiausiosios Marijos Širdies seserų vienuolyną, 1907 – į Šv. Kazimiero seserų kongregaciją Mount Carmelyje. 1911 persikėlė į Čikagą, 1913 išrinkta kongregacijos generaline vyresniąja. 1920–1934 gyveno Pažaislyje, čia 1920 įkūrė vienuolyną. Lietuvoje įsteigė pradžios ir aukštesniųjų mokyklų, ligoninių, bendradarbiavo laikraštyje „Šaltinis“ ir kitoje spaudoje. Apdovanota DLK Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu (1933). Mirė 1940 04 17 Čikagoje (JAV).

Julius Kaupas
2020 01 07

130 metų, kai Gudeliuose (Panevėžio r.) gimė (1890) finansininkas, visuomenės veikėjas Julius Kaupas. 1911 išvyko į JAV. 1911–1914 Valparaiso universitete studijavo chemiją ir gamtos mokslus. 1914–1919 studijavo sociologijos mokslus Vašingtono katalikiškajame universitete ir Fordhamo universitete Niujorke. Tuo pat metu redagavo lietuviškus leidinius „Moksleivis“, „Draugas“, „Garsas“. 1919 grįžo į Lietuvą. 1920–1922 Steigiamojo Seimo narys. Nuo 1922 kurį laiką dirbo Lietuvos banko direktoriumi. Bendradarbiavo spaudoje. Mirė 1945 05 27 Kaune.

Simonas Šultė
2020 01 08

145 metai, kai Krakiuose (Mažeikių r.) gimė (1875) kunigas, sociologas, filosofijos ir teologijos m. dr. Simonas Šultė. 1907–1909 studijavo Leuveno (Belgija), 1905–1907 ir 1909–1911 – Fribūro (Šveicarija) universitetuose. 1915 mokytojavo Panevėžio mokyklose. Nuo 1919 iki mirties kunigavo Palėvenėlėje. Parašė ir išleido filosofijos, sociologijos darbų. Mirė 1920 09 29 Palėvenėlėje (Kupiškio r.).

2020 01 12

95 metai, kai Panevėžyje įkurtas (1925) draugijos „Kovai su tuberkulioze“ Panevėžio skyrius.

Liubomiras Laucevičius
2020 01 12

115 metų, kai Švobiškyje (Pasvalio r.) gimė (1905) gydytojas, biomedicinos m. habil. dr., prof. Liubomiras Laucevičius. 1924 baigė Panevėžio lenkų gimnaziją. 1933 baigęs Vienos universitetą iki 1945 dirbo Kazlų Rūdoje. 1945–1987 Vilniaus universiteto dėstytojas. 1964–1971 dar ir Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto direktorius. Parašė knygų apie širdies ir kraujagyslių ligas. Mirė 1993 06 25 Vilniuje.

Artūras Stančikas
2020 01 13

60 metų, kai Panevėžyje gimė (1960) dailininkas grafikas ir tapytojas Artūras Stančikas. 1983 baigė Šiaulių pedagoginį institutą. Nuo 1997 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1983 dalyvauja parodose. Yra surengęs 15 personalinių parodų, dalyvavo daugiau nei 90 grupinių parodų. Gyvena ir dirba Panevėžyje.

Felicijonas Lelis
2020 01 13

150 metų, kai Pumpėnuose (Pasvalio r.) gimė (1870) kunigas, knygnešys, spaudos darbuotojas, lietuvių tautinio judėjimo dalyvis Felicijonas Lelis (Lelys). 1892 baigė Kauno kunigų seminariją. 1892–1894 Kauno Šv. Trejybės bažnyčios vikaras. 1896 įsteigė žurnalą „Tėvynės sargas“ ir jį redagavo, bendradarbiavo kitoje lietuviškoje spaudoje. Nuo 1904 kunigavo Antašavos, Alizavos filijose, nuo 1925 Papilio, Velykių klebonas, vėliau – Krekenavos altaristas. Dirbdamas Kupiškio parapijoje suorganizavo platų knygnešių tinklą, mokė jaunimą rašto, rengė lietuviškus vaidinimus. Mirė 1949 07 07 Velžyje (Panevėžio r.), palaidotas Panevėžyje.

Irena Giedraitienė
2020 01 14

85 metai, kai Panevėžyje gimė (1935) fotomenininkė Irena Giedraitienė. 1954 baigė Panevėžio mergaičių gimnaziją. 1954–1959 studijavo Kauno politechnikos institute. 1959–1992 dirbo Kauno projektavimo institute „Žemprojektas“. Nuo 1992 laisva fotomenininkė. Gyvena ir dirba Panevėžyje. Nuo 1966 dalyvauja parodose. Nuo 1970 Lietuvos fotomenininkų sąjungos narė. Surengė apie 60 personalinių parodų, dalyvavo apie 100 grupinių parodų visame pasaulyje ir yra pelniusi 40 įvairių apdovanojimų. Vienintelė lietuvė moteris laimėjusi prestižinį pasaulinio spaudos fotografijų konkurso „World Press Photo“ prizą „Aukso akis“ (1975). „Metų panevėžietė“ (2019).

Antanas Biliūnas
2020 01 15

115 metų, kai Andrioniškyje (Anykščių r.) gimė (1905) prozininkas, poetas, pedagogas, bibliografas Antanas Biliūnas. 1925–1930 studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universitete. 1926–1941 dirbo pedagoginį darbą Ukmergėje. 1941–1944 Panevėžio miesto bibliotekos vedėjas. 1947–1965 dirbo Lietuvos knygų rūmuose bibliografu. Rengė bibliografijos ir bibliotekininkystės terminų žodyną, parengė metodinių ir instrukcinių leidinių bibliotekoms. Išleido poezijos rinkinį, dvi apsakymų knygas. Mirė 1970 01 16 Vilniuje.

Jonas Paltarokas
2020 01 15

125 metai, kai Dovyduose (Pasvalio r.) gimė (1895) agronomas, prof. Jonas Paltarokas. 1916 baigė Panevėžio realinę mokyklą. 1916–1918 studijavo Kijevo politechnikos institute. 1922 baigė Hallės‑Wittenbergo universitetą. 1924–1944 dėstė Žemės ūkio akademijoje. 1949 persikėlęs į JAV dirbo pienininkystės laboratorijos vedėju Čikagoje. Pienininkystės Lietuvoje pradininkas. Išleido keletą knygų, „Lietuvių enciklopedijos“ bendradarbis. Mirė 1987 02 06 Čikagoje (JAV).

Leonas Katkevičius
2020 01 16

85 metai, kai Butrimoniuose (Panevėžio r.) gimė (1935) inžinierius hidrotechnikas, technologijos m. dr., prof. Leonas Katkevičius. 1960 baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją. 1962–2008 dėstė Lietuvos žemės ūkio universitete. Išleido knygų, parašė straipsnių vandens ūkio ekonomikos ir organizavimo temomis. Mirė 2019 01 05 Kaune.

2020 01 16

105 metai, kai Natiškiuose (Biržų r.) gimė (1915) dailininkas tapytojas, garbės prof. Algirdas Petrulis. 1933 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją. 1933–1934 studijavo Kauno universitete, 1934–1939 – Kauno meno mokykloje. 1962–1984 dėstė Vilniaus valstybiniame dailės institute. Nuo 1946 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1995). Apdovanotas DLK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (1996), Lietuvos dailininkų sąjungos auksiniu ženkliuku (2000). Nutapė peizažų, natiurmortų, sukūrė portretų, dekoratyvinių kompozicijų. Mirė 2010 01 25 Vilniuje.

2020 01 17

80 metų, kai Rokiškyje gimė (1940) dailininkas odininkas Eugenijus Kazimieras Jovaiša. Nuo 1947 gyveno Panevėžyje, lankė muzikos mokyklą. 1958 Miestų statybos projektavimo instituto Panevėžio filialo braižytojas. 1959–1965 studijavo Estijos dailės institute. 1965–2004 Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikumo (nuo 2001 Kauno kolegija) dėstytojas. Nuo 1967 dalyvavo dailės parodose. Nuo 1978 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Pirmasis Lietuvoje pradėjo kurti interjero pano, dekoratyvines plokštes, sieneles. Mirė 2012 01 30 Kaune.

Algimantas Ažusienis
2020 01 17

90 metų, kai Akmeniuose (Panevėžio r.) gimė (1930) astrofizikas, gamtos m. dr., doc. Algimantas Ažusienis. 1955 baigė Vilniaus universitetą. Nuo 1960 dėstė Vilniaus pedagoginiame institute. Paskelbė keliasdešimt straipsnių kintamųjų žvaigždžių, astrofotometrinių sistemų ir kt. temomis, kelis šimtus metodinių ir mokslo populiarinimo straipsnių.

Julius Vaupšas
2020 01 18

70 metų, kai Juodeikiuose (Joniškio r.) gimė (1950) fotografas, medžio drožėjas Julijus Vaupšas. Mokėsi fototechnikos Vilniaus technologijos technikume, Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Keletą metų dirbo Krekenavos kultūros centre, vėliau – Juozo Urbšio visuomeninės minties ir kultūros centre. Surengė kraštotyrinės fotografijos parodų, organizavo „Jaunojo skulptoriaus“ medžio skulptūrų plenerą. Gyvena Naujamiestyje (Panevėžio r.)

Panevėžio kraštotyros muziejus
2020 01 18

95 metai, kai Kranto gatvėje atidarytas (1925) Panevėžio muziejus. Jo įkūrėja – Panevėžio draugija gimtajam kraštui tirti. Nuo 1947 vadinasi Panevėžio kraštotyros muziejumi.

Merkelis Račkauskas
2020 01 18

135 metai, kai Šiaudinėje (Akmenės r.) gimė (1885) antikinės literatūros tyrinėtojas, vertėjas, pedagogas, prof. Merkelis Račkauskas. 1910 baigė studijas Odesos universitete. Po studijų dirbo įvairiose Ukrainos mokyklose. 1921–1923 mokytojavo Panevėžio berniukų gimnazijoje ir Mokytojų seminarijoje. 1923–1927 Mažeikių gimnazijos direktorius ir Lietuvos universiteto dėstytojas. 1927–1940 Švietimo ministerijos vidurinių mokyklų inspektorius-vizitatorius. 1940–1941 Kauno 3-osios gimnazijos direktorius. 1941–1944 Kauno suaugusiųjų gimnazijos mokytojas. 1944–1949 Kauno universiteto, 1949–1967 Vilniaus universiteto klasikinės filologijos profesorius. Paskelbė darbų antikinės literatūros klausimais, išvertė antikos rašytojų kūrinių. Apdovanotas DLK Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu (1930), LSSR nusipelnęs mokslo veikėjas (1965). Mirė 1968 01 07 Kaune.

Arūnas Astramskas
2020 01 19

55 metai, kai Vainoriuose (Panevėžio r.) gimė (1965) istorikas, istorijos m. dr. Arūnas Astramskas. 1983 baigė Panevėžio 2-ąją vidurinę mokyklą (dab. Panevėžio V. Žemkalnio gimnazija), 1990 – Vilniaus pedagoginį institutą. Nuo 1997 Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius.

Edmundas Rinkevičius
2020 01 20

70 metų, kai Traineliškio vienkiemyje (Anykščių r.) gimė (1950) kunigas Edmundas Rinkevičius. 1974–1979 mokėsi Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Vikaro pareigas ėjo Panevėžio Katedros parapijoje, Pasvalyje, Biržuose. Klebonavo Kriaunų, Jūžintų ir Ragelių, Pabiržės, Užpalių ir Ramygalos parapijose. 2017 perkeltas į Vabalninko parapiją. Nuo 2003 ėjo Panevėžio vyskupijos egzorcisto tarnystę, buvo Nacionalinės egzorcistų asociacijos viceprezidentas. 2007 jam suteiktas Panevėžio vyskupijos katedros kapitulos garbės kanauninko titulas. Priklausė Lietuvos tautodailininkų sąjungai. Rašė eiles, drožinėjo. Surengė kelias parodas, išleido poezijos knygelių. Panevėžio rajono garbės pilietis (2016). Mirė 2019 08 06 Biržuose.

Jonas Aukštuolis
2020 01 20

135 metai, kai Kalnagaliuose (Kupiškio r.) gimė (1885) diplomatas, teisininkas, publicistas Jonas Aukštuolis. 1908–1912 mokėsi Sankt Peterburgo universitete, 1912 baigė Tomsko universitetą. 1919–1922 Lietuvos atstovas Švedijoje, Norvegijoje, Olandijoje, 1923–1934 nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Čekoslovakijoje, 1934–1939 Argentinoje, Brazilijoje, Urugvajuje. 1940–1941 dirbo rusų kalbos mokytoju Panevėžio berniukų gimnazijoje. Bendradarbiavo spaudoje. Mirė 1949 10 28 Dubravlage (Mordovija).

2020 01 22

100 metų, kai įregistruota (1920) Panevėžio darbininkų profesinė sąjunga.

Petras Budriūnas
2020 01 23

85 metai, kai Gulbinuose (Biržų r.) gimė (1935) kunigas kanauninkas Petras Budriūnas. 1960–1965 studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. 1983–2011 Krekenavos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas. Taip pat administravo Vadaktėlių Šv. Jono Nepomuko parapiją, prižiūrėjo Žibartonių ir Rodų koplyčias. 2011–2014 Krekenavos parapijos altarista, nuo 2014 rudens iki gyvenimo pabaigos Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros altarista. Jo rūpesčiu 2011 Krekenavos bažnyčiai – pirmajai Lietuvoje – buvo suteiktas mažosios bazilikos titulas. Mirė 2015 12 18 Panevėžyje.

2020 01 23

110 metų, kai Broktone (JAV) gimė (1910) teisininkas, žurnalistas, visuomenininkas Juozas Bronius Laučka. 1928 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją. Bendradarbiavo laikraštyje „Panevėžio balsas“. 1930  išvyko į JAV. Iki 1933 redagavo laikraštį „Darbininkas“. 1937–1938 studijavo teisę Kolumbijos universitete. 1936–1945 Brukline leistos „Lietuvos“, savaitraščio „Amerika“, žurnalo „Studentų žodis“ redaktorius. 1951–1952 „Amerikos balso“ lietuvių tarnybos redaktorius, 1952–1958 – tarnybos Europoje vedėjas. 1958 perkeltas į JAV informacijos agentūrą Vašingtone. 1974–1978 Laisvosios Europos radijo lietuvių tarnybos vadovas. Mirė 1993 09 09 Vašingtone (JAV).

Pranas Mažylis
2020 01 24

135 metai, kai Šileikiškyje (Kupiškio r.) gimė (1885) gydytojas akušeris ginekologas, prof. Pranas Mažylis. 1908–1913 studijavo Krokuvos Jogailos universitete. 1918–1920 Panevėžio apskrities ligoninės vyr. gydytojas ir skyriaus vedėjas. 1919–1920 Panevėžio Raudonojo Kryžiaus ligoninės vyr. gydytojas. 1922–1941 ir 1944–1966 Akušerijos ir ginekologijos klinikos ir katedros vedėjas Kauno universitete, vėliau Kauno medicinos institute. 1946 LSSR Mokslų akademijos tikrasis narys. Vienas iš kraujo perpylimo pradininkų Lietuvoje. Skaitė pranešimus, skelbė savo straipsnius spaudoje. Už Antrojo pasaulinio karo metais gelbėtus žydus 2006 suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas. Mirė 1966 02 28 Kaune.

Vytautas Baliūnas
2020 01 26

90 metų, kai Vilkiškiuose (Pasvalio r.) gimė (1930) pedagogas, kraštotyrininkas Vytautas Baliūnas. 1949 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją, 1959 – Vilniaus pedagoginį institutą. Nuo 1954 dirbo Panevėžio r. Smiltynės ir Naujamiesčio mokyklose, Panevėžio mokykloje-internate. Nuo 1965 Panevėžio 1-os vidurinės mokyklos mokytojas, 1979–1990 direktorius, nuo 1990 gimnazijos Istorijos muziejaus vadovas. Parengė knygų apie Panevėžio J. Balčikonio gimnaziją, rengė pranešimus įvairių organizacijų rengiamose konferencijose, publikacijas švietimo ir kultūros leidiniuose. Suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokytojo vardas (1972). „Nusipelnęs panevėžietis“ (1996 ir 1999). Apdovanotas DLK Gedimino ordino 2-ojo laipsnio medaliu (1994) ir G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ (2016). Mirė 2017 10 01 Panevėžyje.

Gražina Ručytė-Landsbergienė
2020 01 28

90 metų, kai Anykščiuose gimė (1930) pianistė, pedagogė, prof. Gražina Ručytė-Landsbergienė. 1945–1948 mokėsi Panevėžio mergaičių gimnazijoje. 1959 baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. 1958–1985 Lietuvos operos ir baleto teatro koncertmeisterė. 1962–1966 Vilniaus pedagoginio instituto dėstytoja. Nuo 1991 Vytauto Landsbergio fondo valdybos pirmininkė. 1980 suteiktas nusipelniusio artisto vardas. Apdovanota DLK Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu (1999). Koncertavo Lietuvoje ir užsienyje, įrašė plokštelių. Mirė 2020 03 10 Vilniuje.

2020 01 28

185 metai, kai Glitėnuose (Panevėžio r.) gimė (1835) kryždirbys, liaudies menininkas Vincas Svirskis. Gyveno ir dirbo Vidurio Lietuvoje – Kėdainių, Surviliškio, Krekenavos, Krakių, Truskavos apylinkėse. Sukūrė apie 200 ąžuolinių koplytstulpių ir kryžių. Mirė 1916 03 07 Burveliuose (Panevėžio r.), palaidotas Surviliškių parapijos kapinėse.

Petras Motiekaitis
2020 01 29

100 metų, kai Maneituose (Radviliškio r.) gimė (1920) aviamodeliuotojas Petras Motiekaitis. 1941 baigė Kauno aukštesniąją technikos mokyklą. 1934 Maneituose įkūrė pirmąjį Dariaus ir Girėno vardo aviamodeliavimo būrelį. 1935 Maneituose suorganizavo pirmąsias Lietuvoje aviamodeliuotojų varžybas. Nuo 1946 aviamodeliavimo būrelio Panevėžyje vadovas. Vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo gaminti aviamodelius. Sukonstravo ir pastatė 3 sportinius sklandytuvus. Surinko unikalią Šiaulių apylinkių drugių kolekciją. Parašė knygą „Jaunasis aviamodelistas“ (1957). Mirė 1988 01 21 Šiauliuose.

Bronius Zaronskis
2020 01 30

70 metų, kai Mediniuose (Pasvalio r.) gimė (1950) aviatorius, karininkas Bronius Zaronskis. 1968–1969 mokėsi Maskvos aviacijos specialistų karinėje mokykloje. 1973 baigė Kauno politechnikumą. 1973 pradėjo skraidyti Panevėžio aeroklube. 1981 baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą. 1988–1993 ir nuo 2001 Panevėžio aeroklubo viršininkas. 1991–1993 Panevėžio aviacijos eskadrilės vadas.

Stasys Petrauskas
2020 01 31

70 metų, kai Panevėžyje gimė (1950) dailininkas Stasys Petrauskas. Mokėsi Panevėžio 6-oje vidurinėje mokykloje. Vienas ryškiausių Lietuvos savamokslių menininkų gyveno ir dirbo Panevėžyje. Kūrė grafiką, tapė. Surengė personalinių parodų. Jo kūriniai saugomi Lietuvos dailės muziejuje ir privačiose kolekcijose. Mirė 2010 05 28 Panevėžyje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas.

Donatas Stanikūnas
2020 01 31

75 metai, kai Perekšliuose (Panevėžio r.) gimė (1945) elektros inžinierius, ekonomistas, technologijos m. habil. dr., doc. Donatas Stanikūnas. 1955–1961 mokėsi Panevėžio 1-oje vidurinėje mokykloje (dab. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija). 1971 baigė Kauno politechnikos institutą. 1971–1996 dirbo Lietuvos žemės ūkio akademijoje. 1996–1998 Žemės ir miškų ūkio viceministras. 1998–2003 Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorius. Nuo 2004 VšĮ „Agroanalitinis centras“ direktorius. Išleido mokomųjų knygų, paskelbė mokslinių straipsnių.

Adelė Diržytė-Naginskienė
2020 01 31

135 metai, kai Palūšniuose (Rokiškio r.) gimė (1885) literatė, pedagogė Adelė Diržytė-Naginskienė. 1912 Maskvoje išlaikė mokytojos egzaminus. 1912–1915 mokytojavo Panevėžio Labdarių mokykloje, 1919–1922 Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje, 1922–1929 Rokiškio gimnazijoje. 1932 įsteigė Lietuvos vaiko draugijos skyrių Rokiškyje ir buvo ilgametė jo pirmininkė. Bendradarbiavo spaudoje. Išleido scenos vaizdelius „Pavasaris“, „Gyvenimo pasaka“ (1920). Mirė 1949 02 06 Rokiškyje.