2020 10 01

105 metai, kai Panevėžyje „Saulės“ švietimo draugijos narių iniciatyva pradėjo veikti (1915) pirmoji Lietuvos istorijoje lietuviška vidurinė mokykla – Panevėžio gimnazija su atskiromis berniukų ir mergaičių klasėmis. Direktore paskirta Marija Geigaitė-Putramentienė-Giedraitienė.

Smiltynės mokykla
2020 10 01

105 metai, kai Smiltynės kaime (Panevėžio r.) pradėjo veikti (1915) mokykla. Dabar – Berčiūnų pagrindinė mokykla.

Panevėžio apskrities turizmo informacijos centras
2020 10 04

20 metų, kai atidarytas (2000) Panevėžio apskrities turizmo informacijos centras. Nuo 2020 01 27 – Panevėžio plėtros agentūra.

2020 10 04

95 metai, kai įkurtas (1925) muzikos ir teatro draugijos „Daina“ Panevėžio skyrius. Vadovas – Mykolas Karka. Veikė iki 1940.

Alfredas Žalys
2020 10 05

65 metai, kai Panevėžyje gimė (1955) architektas Alfredas Žalys. 1978 baigė Lietuvos dailės institutą. 1978–1989 dirbo Miestų statybos projektavimo institute Vilniuje. Vilniuje įkūrė individualias architektūrines bendroves „AZ architektai“, „Archikadas“, buvo jų projektų vadovas. Suprojektavo gyvenamųjų, visuomeninių, prekybinių ir biurų pastatų.

Romantė Kryževičienė
2020 10 05

90 metų, kai Vilniuje gimė (1930) lengvaatletė, pedagogė Romantė Kryževičienė. 1954 baigusi Kauno kūno kultūros institutą, dirbo Telšiuose. Nuo 1967 gimnastikos trenerė Panevėžio sporto mokykloje-internate. Ilgametė kūno kultūros mokytoja Panevėžio J. Balčikonio gimnazijoje ir „Žemynos“ vidurinėje mokykloje. Lietuvos, SSRS, taip pat tarptautinių gimnastikos varžybų teisėja. Lietuvos rekordininkė. Mirė 2007 09 02 Panevėžyje.

Jonas Karutis
2020 10 05

120 metų, kai Jovaišuose (Panevėžio r.) gimė (1900) Lietuvos savanoris, politinis veikėjas, žurnalistas Jonas Karutis. 1919 Lietuvos kariuomenės savanoris. Tarnaudamas Panevėžio atskirajame batalione kovojo su bermontininkais, bolševikais ir lenkais. 1919 rudenį paleistas į atsargą, nuo 1922 dirbo Karo muziejuje. 1923 Klaipėdos sukilimo dalyvis. 1929 ir 1934 už dalyvavimą voldemarininkų veikloje ištremtas į Panevėžio apskritį, gyveno Ramygaloje. 1935 baigė Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą ir tapo diplomuotu literatu-žurnalistu. 1932–1934 faktinis laikraščio „Tautos balsas“ redaktorius ir leidėjas. Rašė laikraščiuose „Tautos kelias“, „Bendrasis žygis“, „Tėvų žemė“ vidaus politikos ir kitais klausimais.  Aktyviai dalyvavo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, Lietuvos laisvės kovų dalyvių invalidų sąjungos veikloje, buvo Lietuvos karo invalidams šelpti komiteto pirmininkas. Apdovanotas 1-ojo (1919) ir 2-ojo (1921) laipsnio Vyčio kryžiais. Mirė 1943 04 11 Kaune, palaidotas Ramygalos kapinėse.

Osvaldas Daugelis
2020 10 06

65 metai, kai Naujamiestyje (Panevėžio r.) gimė (1955) Lietuvos dailės istorikas, muziejininkas Osvaldas Daugelis. 1979 baigė Lietuvos dailės institutą. Nuo 1979 dirbo M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (dab. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus), 1992–2019 jo direktorius. Paskelbė straipsnių apie M. K. Čiurlionio kūrybą, Lietuvos kultūros paveldą, užsienio dailę. Parengė parodų ekspozicijų, sudarė katalogų. Visuotinės lietuvių enciklopedijos bendradarbis. Apdovanotas LR Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ (2015).

2020 10 10

80 metų, kai Panevėžyje gimė (1940) keramikė Elvyra Teresė Šeštakauskaitė-Petraitienė. 1960–1964 ir 1966–1967 studijavo keramiką Lietuvos dailės institute. 1967–1977 Vilniaus, 1977–1979 Kauno kombinato „Dailė“ dailininkė. Nuo 1980 Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Nuo 1970 dalyvauja parodose. Pagrindinė kūrybos sritis – architektūrinė keramika. Apipavidalino interjerų Lietuvoje ir užsienyje. Parengė leidinį „Pažadintas Merkinės molis“ (2011).

Stefanija Glemžaitė
2020 10 10

135 metai, kai Kupiškyje gimė (1885) medikė, kraštotyrininkė, kultūros veikėja Stefanija Glemžaitė. 1906 išvyko į Sankt Peterburgą, įsidarbino namų siuvėja. 1909 grįžo į Kupiškį, platino kupiškėnų studentų atvežtą nelegalią literatūrą. 1911–1919 vėl gyveno Sankt Peterburge, 1914 baigė imperatorienės M. Fiodorovnos akušerijos mokyklą. Grįžusi į Kupiškį dirbo akušere. 1924–1925 tėvų namuose savo lėšomis įrengė penkių lovų butą gimdyvėms. 1927–1932 dirbo Panevėžio apskrities ligoninėje. Nuo 1933 dirbo akušere Šimonyse, 1936–1957 – Kupiškyje. 1940 viename tėvų namų kambaryje įsteigė gimdymo. Nuo 1963 gyveno Kaune. Rinko etnografinius eksponatus, užrašinėjo liaudies medicinos papročius, dainas, kitą tautosaką. Įdainavo daugiau kaip 200 liaudies dainų. Išleido leidinių apie Kupiškio krašto etnografiją. Mirė 1974 08 26 Kaune, palaidota Kupiškyje.

2020 10 11

60 metų, kai įkurta (1960) teritorinė vandentiekio ir kanalizacijos valdyba. Pradėtas centralizuotas vandens tiekimas miestui.

Saulius Saladūnas
2020 10 11

70 metų, kai Kruopinėje (Pasvalio r.) gimė (1950) fotomenininkas Saulius Saladūnas. 1969 baigė Panevėžio hidromelioracijos technikumą. 1979–1991 Lietuvos fotografijos meno draugijos Panevėžio skyriaus atsakingasis sekretorius. Nuo 1989 Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Nuo 1978 dalyvauja respublikinėse ir tarptautinėse parodose. Jo darbai ne kartą spausdinti įvairiuose leidiniuose, fotografijų albumuose, išleisti atvirukais. Leidinio „Panevėžio albumas: 50 savaičių“ bendraautoris. „Metų panevėžietis“ (2015).

2020 10 11

410 metų, kai gimė (1610) religinių raštų rengėjas, Biblijos vertėjas Jonas Božimovskis (vyresnysis). Mokėsi Kėdainiuose, Slucke, 1632–1637 studijavo Utrechto, Leideno universitetuose. 1638–1652 Naujamiesčio evangelikų reformatų kunigas. Mirė 1673 01 08 Kėdainiuose.

Zigmuntas Laurinavičius
2020 10 14

95 metai, kai Panevėžyje gimė (1925) lenkų poetas, vertėjas Zigmuntas Laurinavičius (Zygmunt Lawrynovicz). Mokėsi Panevėžio lenkų, vėliau lietuvių gimnazijose. Po karo gyveno Didžiojoje Britanijoje. Išleido eilėraščių rinkinių, į lenkų kalbą išvertė Kristijono Donelaičio „Metus“. Mirė 1987 10.

Rolandas Kriščiūnas
2020 10 16

50 metų, kai Panevėžyje gimė (1970) ekonomistas, diplomatas Rolandas Kriščiūnas. 1978–1989 mokėsi Panevėžio 7-oje vidurinėje mokykloje (dab. Panevėžio J. Miltinio gimnazija). 1989–1993 studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakultete, 1994–1996 – Ohio (JAV) valstijos universiteto Ekonomikos fakultete, 2008 – Švedijos universitete vadybą. 1993–1998 dirbo LR Užsienio reikalų ministerijoje, 1998–2001 – LR ambasadoje Vašingtone (JAV), 2001–2009 LR Finansų ministerijoje. 2009–2012 LR finansų viceministras. 2012–2015 LR užsienio reikalų viceministras. Nuo 2015 Lietuvos ambasadorius JAV. Apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi (2004).

Marius Iršėnas
2020 10 18

50 metų, kai Panevėžyje gimė (1970) dailės istorikas, humanitarinių m. dr. Marius Iršėnas. 1997 baigė Vilniaus dailės akademijos menotyros magistrantūrą, 2003 – Vilniaus dailės akademijos ir Kultūros, filosofijos ir meno instituto doktorantūrą. Nuo 2002 dirba Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros institute, nuo 2008 Vilniaus dailės akademijos leidyklos direktorius, nuo 2014 – prorektorius mokslui. Nuo 2003 Lietuvos dailės istorikų draugijos narys. Mokslinių interesų sritis – Baltijos regiono priešistorinė dailė. Rengia leidinius, informacinius terminalus, muziejų ekspozicijas.

Vytautas Mikalauskas
2020 10 20

90 metų, kai Panevėžyje gimė (1930) kompozitorius, pianistas, pedagogas Vytautas Mikalauskas. 1949 baigė Panevėžio 1-ąją vidurinę mokyklą (dab. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija). Studijavo Lietuvos konservatorijoje. 1954–1973 dėstė Panevėžio muzikos mokykloje, 1961–1965 jos direktorius. 1972–1973 Biržų muzikos mokyklos, 1973–2000 Karoliniškių muzikos mokyklos (iki 1993 Vilniaus 5-oji vaikų muzikos mokykla) mokytojas. Nuo 1976 Lietuvos kompozitorių sąjungos narys. Koncertavo kaip solistas ir su ansambliais. Sukūrė kūrinių chorams, vokalui, fortepijonui, lietuvių liaudies ir kitiems instrumentams, muzikos radijo spektakliams. Mirė 2004 04 23 Vilniuje.

Vladas Juozokas
2020 10 20

100 metų, kai Pasvalyje gimė (1920) Lietuvos kariuomenės leitenantas, pokario partizanas Vladas Juozokas. 1940 baigė Kauno karo mokyklą. Antrojo pasaulinio karo metais veikė nelegalioje Lietuvos laisvės armijoje, telkė kovotojus Žemaitijoje. 1944 tapo Vietinės rinktinės kariu. Nuo 1945 Žaliosios girios rinktinės vadas. Žuvo 1946 02 13 Ažagų miške, prie Dragonių (Panevėžio r.).

Zita Rimkuvienė
2020 10 21

65 metai, kai Gurkliuose (Tauragės r.) gimė (1955) choreografė Zita Rimkuvienė. Nuo 1968 mokėsi Panevėžio internatinėje sporto mokykloje. Klaipėdos universiteto menų fakultete įgijo choreografės specialybę ir atvyko dirbti į Panevėžį. Vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių ansamblio „Grandinėlė“, vyresniųjų liaudiškų šokių kolektyvo „Miestelėnai“ ir liaudiškų šokių ansamblio „Linas“ vadovė. Respublikinių ir pasaulio lietuvių dainų švenčių baletmeisterė. Lietuvos kultūros žymūnė, Tarptautinės liaudies meno organizacijos IOV prie UNESCO narė, Lietuvos choreografų sąjungos narė. „Metų panevėžietė“ (2009, 2012).

Kazimieras Paltarokas
2020 10 22

145 metai, kai Gailioniuose (Pakruojo r.) gimė (1875) Lietuvos vyskupas Kazimieras Paltarokas. 1902 baigė Sankt Peterburgo dvasinę akademiją. 1911–1922 Kauno kunigų seminarijos dėstytojas, profesorius, vicerektorius. 1922–1926 Kauno universiteto teologijos ir filosofijos fakulteto profesorius. 1926 konsekruotas vyskupu ir paskirtas valdyti Panevėžio vyskupiją. 1949–1957 valdė Panevėžio vyskupiją ir Vilniaus arkivyskupiją. Parengė ir išleido teologijos, sociologijos knygų, tikybos vadovėlių. Panevėžio miesto garbės pilietis (2013). Mirė 1958 01 03 Vilniuje, palaidotas Panevėžyje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas.

Agnė Lukšytė-Meiliūnienė
2020 10 23

100 metų, kai Subačiaus vienkiemyje (Kupiškio r.) gimė (1920) rašytoja, pedagogė Agnė Lukšytė-Meiliūnienė. 1939 baigė Panevėžio mergaičių gimnaziją. 1939–1943 Vytauto Didžiojo universitete ir Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1941–1944 mokytojavo Gardino lietuvių gimnazijoje. 1944 pasitraukė į Vakarus. Nuo 1950 gyveno ir dirbo Australijoje. Nuo 1993 Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Išleido novelių rinkinį, romaną, spausdino apsakymus periodikoje. Mirė 2007 11 23 Sidnėjuje (Australija).

Ineza Janonytė-Buitkuvienė
2020 10 24

80 metų, kai Panevėžyje gimė (1940) poetė Ineza Juzefa Janonė-Buitkuvienė. Baigė Panevėžio 4-ąją vidurinę mokyklą. Mokėsi Juozo Miltinio dramos teatro studijoje. Vilniaus pedagoginiame institute studijavo lituanistiką. Dirbo mokytoja Žaslių, Panevėžio J. Balčikonio, Kauno ir kitose vidurinėse mokyklose. Taip pat dirbo Kauno menininkų namuose renginių organizatore, Petro Cvirkos memorialiniame muziejuje, žurnaliste Panevėžio, Kauno, Vilniaus laikraščių redakcijose, Kauno medicinos universiteto laikraščio redaktore. 1990–1997 m. kartu su vyru buvo įsteigusi individualią leidybos įmonę „Akcentai“, kuri leido savaitraščius „Akcentai“, „Atšvaitai“, įvairius mėnesinius priedus, pažintinio šviečiamojo pobūdžio knygas. Nuo 2002 Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Išleido poezijos, apsakymų, atsiminimų knygų.

Stasys Paska
2020 10 24

100 metų, kai Radviliškyje gimė (1920) aktorius Stasys Paska. 1940 baigė J. Miltinio dramos studiją. 1940–1945 Panevėžio dramos teatro, 1945–1949 Žemaičių dramos teatro Telšiuose, 1949–1981 Šiaulių dramos teatro aktorius. Sukūrė vaidmenų kine, režisavo spektaklių. Mirė 1981 11 25 Šiauliuose.

Gustavas Juozupaitis
2020 10 24

125 metai, kai Berštininkuose (Šilutės r.) gimė (1895) Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, ekonomistas, poetas Gustavas Juozupaitis. Tautinio lietuvių banko Klaipėdoje steigėjas (1919), iki 1938 – direktorius. Buvo Donelaičio draugijos (įkurta 1921) Klaipėdoje pirmininkas (1921–1930) ir kasininkas (bibliotekininkas), 1921 – „Santaros“ pirmininkas ir iždininkas, vienas „Aukuro“ draugijos steigėjų (1922). 1924–1925 leido laikraštį „Pajūrio sargas“, 1924–1926 – dienraštį „Klaipėdos žinios“. Nuo 1939 iki mirties gyveno Panevėžyje. Parašė studiją „Klaipėdos krašto lietuviška prekyba ir pramonė“ (1929), eilėraščių. Mirė 1954 04 15 Panevėžyje.

2020 10 24

225 metai, kai įvyko (1795) trečiasis Lietuvos–Lenkijos padalijimas ir Panevėžys, priskirtas Vilniaus gubernijai, atiteko Rusijai.

Jonas Buliauskas
2020 10 26

110 metų, kai Geležiuose (Panevėžio r.) gimė (1910) kunigas, Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyvis Jonas Buliauskas. 1934 baigė Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą. Dirbo sielovados darbą įvairiose parapijose. 1941–1945 Rokiškio gimnazijos kapelionas. Sovietų valdžios metais platino partizanų spaudą, Rokiškio gimnazijos mokiniams organizavo religines konferencijas, pamaldas. 1947 sovietų valdžios suimtas ir nuteistas 10 metų lagerio. 1956 grįžo į Lietuvą. Nuo 1962 Krinčino, vėliau Lėno (Ukmergės r.) parapijų altaristas. Aktyviai gynė Bažnyčios ir tikinčiųjų teises. Mirė 1987 01 18 Linkuvoje.

Stasys Petraitis
2020 10 26

115 metų, kai Jekaterinoslave (dabar Dnepropetrovskas, Ukraina) gimė (1905) aktorius Stasys Petraitis. 1922–1924 Panevėžyje įsteigė mėgėjų dramos ir muzikos kuopelę, jai vadovavo, režisavo jos spektaklius. 1929 baigęs Valstybės teatro Vaidybos mokyklą iki 1952 vaidino Kauno dramos teatre. 1952–1957 Kauno jaunojo žiūrovo, 1957–1967 Lietuvos akademinio dramos teatro aktorius. 1945–1948 dėstė Kauno dramos teatro vaidybos studijoje, 1957–1959 Lietuvos konservatorijoje, 1963–1976 Čiurlionio menų mokykloje Vilniuje. Vaidino kine. Mirė 1976 12 16 Vilnius.

Panevėžio apskrities Europos informacijos centras
2020 10 27

20 metų, kai įkurtas (2000) Panevėžio apskrities Europos informacijos centras. Nuo 2005 – Panevėžio „Europe Direct“ informacijos centras.

Bronė Butrimaitė-Rupainienė
2020 10 27

115 metų, kai Grajauskuose (Raseinių r.) gimė (1905) poetė Bronė Butrimaitė-Rupainienė. Baigė lenkišką pradinę mokyklą Rygoje. Nuo 1965 iki mirties gyveno Panevėžyje. Sukūrė apie 350 eilėraščių, išleisti du jos eilėraščių rinkiniai. Mirė 1994 08 23 Panevėžyje.

Antanas Maksimaitis
2020 10 27

120 metų, kai Akmeniuose (Lazdijų r.) gimė (1900) karininkas, kartografas, literatas Antanas Maksimaitis (Maksimavičius). 1920 baigė Marijampolės mokytojų seminariją, 1924 – Karo mokyklą Kaune, 1927 – Lietuvos universitetą. Mokytojavo įvairiose Lietuvos vietose. 1923 dalyvavo Klaipėdos sukilime. Nuo 1934 gyveno Panevėžyje, tarnavo Pirmajame artilerijos pulke. Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo Rusijos armijoje. Bendradarbiavo spaudoje, paskelbė eilėraščių, išvertė rusų poetų kūrybos. Žuvo 1943 07 26 Oriole (Rusija), 1954 palaikai perlaidoti Panevėžyje.

Jurgis Bonaventūra Pauliukas
2020 10 27

135 metai, kai Palaukiuose (Panevėžio r.) gimė (1885) vienuolis domininkonas, bažnytinės teisės dr. Jurgis Bonaventūra Pauliukas. Nuo 1907 gyveno JAV. 1920 baigė kunigų seminariją, 1929 – katalikų universitetą Vašingtone. 1932 grįžo į Lietuvą. Atkūrė lietuvių dominikonų Angelo Sargo provinciją Raseiniuose. 1941 išvyko į Vokietiją, ten kunigavo. Nuo 1947 gyveno JAV, dirbo kapelionu, dėstė religiją ir lotynų kalbą, religiniais klausimais rašė straipsnius į spaudą. Mirė 1956 07 13 Naujajame Orleane (JAV).

Tadas Bajarūnas
2020 10 28

130 metų, kai Navapolyje (Radviliškio r.) gimė (1890) fotografas Tadas Bajarūnas. Apie 1920 apsigyveno Krekenavoje (Panevėžio r.) ir įsirengė fotoateljė. Fotografavo Krekenavoje, jos apylinkėse. Didžioji dalis jo fotografinio palikimo saugoma Panevėžio kraštotyros muziejuje. Mirė 1945 03 13.

Juozapas Čepėnas
2020 10 30

140 metų, kai Valeikiuose (Zarasų r.) gimė (1880) kunigas, filosofijos m. dr. Juozapas Čepėnas. 1905 baigė Žemaičių kunigų seminariją. Nuo 1905 dirbo sielovados darbą, daugiausia Panevėžio vyskupijos bažnyčiose. 1908–1910 Kėdainių mokyklų kapelionas. 1920–1924 studijavo Fribūro ir Miuncheno universitetuose. 1924–1926 Zarasų progimnazijos kapelionas, 1926–1928 jos direktorius, mokytojų kursų vedėjas. Bendradarbiavo spaudoje. Parašė pamokslų, atsiminimų. Mirė 1976 01 24 Pasvalyje.

Platonas Jankauskas
2020 10 31

160 metų, kai Minske gimė (1860) inžinierius mechanikas, technikos m. dr., prof. Platonas Jankauskas. 1883 baigė Sankt Peterburgo universitetą, 1886 – Sankt Peterburgo kelių inžinierių institutą, 1889–1921 dėstė jame. 1887–1894 dar Rusijos uostų statybos inžinierius. 1921 grįžęs į Lietuvą dėstė Aukštuosiuose kursuose, 1922–1934 – Vytauto Didžiojo universitete. Nuo 1934 iki mirties gyveno Daniliškyje (Panevėžio r.). 1888 sukūrė statinių smėlinių pagrindų eksperimentinio tyrimo metodą. Tyrė hidraulines turbinas ir išcentrinius siurblius. Parašė vadovėlių, kitų mokomųjų priemonių. Mirė 1941 11 27 Daniliškyje.

2020 spalis

100 metų, kai Panevėžyje įsikūrė (1920) pirmoji skautų draugovė – „Kęstučio“. Įkūrėjas – karininkas Vladas Rozmanas.