40 metų, kai atidaryta (1981) Panevėžio 16-oji vidurinė mokykla. Nuo 1993 Panevėžio Alfonso Lipniūno vidurinė mokykla. 2009 reorganizuota į pagrindinę mokyklą. Nuo 2013 Panevėžio Alfonso Lipniūno progimnazija.

45 metai, kai atidaryta (1976) Panevėžio 12-oji vidurinė mokykla. Nuo 2001 „Verdenės“ pagrindinė mokykla. 2013 mokykla prijungta prie Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos. 2015 mokykla uždaryta.

50 metų, kai atidaryta (1971) Panevėžio 9-oji vidurinė mokykla. 2011 mokykla tapo Rožyno pagrindine, o nuo 2013 Rožyno progimnazija.

55 metai, kai atidaryta (1966) Panevėžio 4-oji vidurinė mokykla. Nuo 2003 Panevėžio „Aušros“ vidurinė mokykla. 2011 mokykla pertvarkoma į „Aušros“ pagrindinę mokyklą. Nuo 2015 „Aušros“ progimnazija.

60 metų, kai Panevėžyje atidarytas (1961) Kauno politechnikos instituto Panevėžio vakarinis skyrius. Nuo 2001 KTU Panevėžio institutas. 2014 Panevėžio instituto fakultetai buvo sujungti į vieną fakultetą – KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetą.

70 metų, kai Kretingoje gimė (1951) fotomenininkas Gediminas Kudirka. Gyvena ir kuria Panevėžyje. Lankė J. Miltinio dramos studiją Panevėžyje. Nuo 2002 Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Surengė personalinių parodų.

105 metai, kai Žudžiuose (Panevėžio r.) gimė (1916) lituanistė, pedagogė, kraštotyrininkė Elena Gabulaitė. Mokėsi Ramygaloje, Panevėžio mergaičių gimnazijoje. 1942 baigė Vilniaus universitetą, 1960 – Šiaulių pedagoginį institutą. 1942–1944 dirbo Biržų gimnazijoje. 1944–1971 mokytojavo Panevėžio 2-oje vidurinėje mokykloje, 1952–1971 – Panevėžio 1-oje vidurinėje mokykloje. Bendradarbiavo „Ateities spinduliuose“, „Ateity“, „Panevėžio garse“, „Naujojoje vaidilutėje“, „Studentų dienose“, „Liepsnose“, „Naujose Biržų žiniose“, „Panevėžio tiesoje“, „Sietyne“, „Laisvame žodyje“. Rašė straipsnius, atsiminimus, feljetonus. „Nusipelniusi panevėžietė“ (1997). Mirė 1999 10 17 Panevėžyje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jos rankraščių fondas.

25 metai, kai atidarytas (1996) Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Juozo Miltinio palikimo studijų centras.

60 metų, kai Panevėžyje gimė (1961) žurnalistas, politikas Bronislovas Matelis. 1995 baigė Vilniaus universiteto Žurnalistikos institutą. Nuo 1984 bendradarbiavo spaudoje. Straipsnius skelbė žurnale „Švyturys“, laikraštyje „Panevėžio tiesa“, savaitraštyje „Panevėžio savaitė“. 1989–1990 Panevėžio Sąjūdžio laikraščio „Laisvas žodis“ korespondentas. 1992 padėjo steigti nepriklausomą laikraštį „Aukštaitijos rytas“, jo redaktoriaus pavaduotojas. 1992–1994 laikraščio „Panevėžio rytas“ korespondentas. 1994–1997 dienraščio „Lietuvos rytas“ korespondentas Panevėžyje. 1997–2000 dienraščio „Panevėžio balsas“, 2000–2016 „Panevėžio rytas“ vyr. redaktorius ir leidėjas. Naujienų portalo lrytas.lt apžvalgininkas. 1990–1995 Panevėžio miesto tarybos narys. Nuo 2016 LR Seimo narys. Apdovanotas sausio 13-osios atminimo medaliu. Išleido knygą.

90 metų, kai Juragiuose (Panevėžio r.) gimė (1931) pedagogas, poetas Česys Gediminas Cemnolonskis. 1957–1962 Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1975 baigė tiflopedagogikos studijas Leningrado A. Gerceno pedagoginiame institute. Mokytojavo Panevėžio ir Radviliškio rajonuose. 1971–1991 dirbo Suaugusiųjų aklųjų vidurinės mokyklos Panevėžio skyriuje. Buvo aktyviu Panevėžio tremtinių klubo nariu. Eilėraščius skelbė periodikoje. Po mirties išleista jo poezijos knyga. Mirė 1991 04 05 Panevėžyje.

90 metų, kai Panevėžyje gimė (1931) tapytoja, grafikė Raisa Šmuriginaitė. 1949–1955 studijavo tapybą Lietuvos dailės institute. Nuo 1955 dirbo kombinate „Dailė“, kartu bendradarbiaudama žurnalų redakcijose, grožinės literatūros leidykloje. Nuo 1962 dirbo centriniame projektavimo biure, techninės estetikos skyriuje. 1962–1967 dirbo taros ir įpakavimo biure, pramoninėje grafikoje. Nuo 1967 Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Dalyvavo tapybos, pramoninės grafikos ir įpakavimo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Mirė 2019 02 11 Vilniuje.

110 metų, kai Serapiniškyje (Rokiškio r.) gimė (1911) gydytojas chirurgas Antanas Gudonis. 1938 baigė Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą. Gydytoju pradėjo dirbti Rokiškyje. Nuo 1939 dirbo chirurgu Panevėžio apskrities ligoninėje. 1941 06 25 nužudytas iš Panevėžio besitraukiančių sovietų karinių dalinių.

25 metai, kai Kranto gatvėje atidengtas (1996) paminklas kalbininkui Juozui Balčikoniui. Skulptorius Algimantas Vytėnas.

80 metų, kai Nociagaloje (Panevėžio r.) gimė audėja, tautodailininkė Irena Ona Vilienė. Dirbo Panevėžio suvenyrų gamybos įmonėje „Tulpė“, „Ekrano“ gamykloje. Nuo 1970 Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė. Nuo 2005 Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacijos narė. Respublikinių audėjų kūrybinių seminarų dalyvė, respublikinių ir tarptautinių parodų dalyvė. Jos kūrinių turi įsigijęs Lietuvos nacionalinis muziejus ir Panevėžio kraštotyros muziejus.

65 metai, kai Patrakuose (Panevėžio r.) gimė (1956) fotomenininkas Stanislovas Bagdonavičius. Nuo 1966 gyvena ir kuria Panevėžyje. Nuo 1989 Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje, surengė personalinių parodų. Išleido „Panevėžio albumas. Laiškai iš Lietuvos provincijos“ (su L. Jonušiene, 2002).

105 metai, kai Vagajuje (Rusija) gimė (1916) vokiečių kalbininkė, vertėja,  filologijos m. dr. Liucija Jurgutytė-Baldauf. 1935 baigė Panevėžio mergaičių gimnaziją. 1936–1939 studijavo Vytauto Didžiojo universitete, 1943 jį baigė. 1939–1940 studijavo Miuncheno universitete. Nuo 1955 Miuncheno, nuo 1967 ir Zalcburgo universitete dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą. Išleido lietuvių poezijos antologiją vokiečių kalba, lietuvių kalbos vadovėlį vokiečių aukštosioms mokykloms.

115 metų, kai Vidugiriuose (Anykščių r.) gimė (1906) poetas, prozininkas, dramaturgas Kazys Inčiūra. 1925 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją. 1925–1933 studijavo Vytauto Didžiojo universitete. 1930 baigė Valstybės teatro Vaidybos mokyklą, 1930–1931 šio teatro aktorius. 1934–1943 radijo diktorius Kaune ir Vilniuje. 1944–1951 Vilniaus „Vaidilos“ ir Valstybinio dramos teatro aktorius Vilniuje. 1951 suimtas, nuteistas 25 metams, kalintas Sverdlovsko srities lageriuose. 1956 grįžo į Lietuvą. Išleido poezijos rinkinių, apsakymų, romaną, parašė pjesių. Suvaidino daugiau kaip 30 vaidmenų. Mirė 1974 11 30 Vilniuje.

30 metų, kai Panevėžyje Atminties skvere atidengtas (1991) paminklinis akmuo žydų kapinių vietai atminti.

180 metų, kai Anapolyje (Rokiškio r.) gimė (1841) kunigas, poetas Antanas Vienažindys. 1861 baigęs Panevėžio gimnazijos penkias klases, įstojo į Varnių kunigų seminariją. 1865 įšventintas į kunigus. Dirbo vikaru Šiaulėnuose, Krinčine, Vainute, Breslaujoje. Nuo 1876 Laižuvos klebonas. Eilėraščius paliko rankraščiais. Išleistas eilėraščių rinkinys „Dainos“ (1894, JAV). Daugelis eilėraščių virto liaudies dainomis. Mirė 1892 08 29 Laižuvoje (Mažeikių r.).

65 metai, kai Šiauliuose gimė (1956) teatro dailininkė Rita Kosmauskienė. 1983 baigė Vilniaus dailės institutą. Dirbo Kauno, Šiaulių, Panevėžio dramos teatruose. Nuo 2005 Panevėžio muzikinio teatro dailininkė. Apipavidalino dešimtis spektaklių įvairių teatrų scenose.

135 metai, kai Panevėžyje gimė (1886) bankininkas Samuelis Landau. Pradinį išsilavinimą gavo Panevėžyje, Kijeve įgijo ekonomisto specialybę. 1908 grįžo į Panevėžį ir dirbo tarnautoju bankų įstaigose. Po Pirmojo pasaulinio karo vėl apsigyveno Panevėžyje, tapo Panevėžio žydų liaudies banko valdybos nariu.  1920–1922 Lietuvos Steigiamojo Seimo narys, priklausė žydų frakcijai. Mirė 1940 Kaune.