Panevėžio statybos trestas
2022 02 01

65 metai, kai įsteigtas (1957) Valstybinis statybos trestas Nr. 9. Nuo 1958 statybos įmonė „Panevėžio statybos trestas“. Nuo 1993 AB „Panevėžio statybos trestas“.

Jolanta Lebednykienė
2022 02 01

70 metų, kai Trakuose gimė (1952) ilgametė Panevėžio dailės galerijos vadovė Jolanta Lebednykienė. Mokėsi Panevėžio 4-oje vidurinėje mokykloje, studijavo Kauno politechnikos institute, Vilniaus statybos institute, Vilniaus universitete. Juozo Miltinio dramos teatro studijos auklėtinė. Dirbo Panevėžio V. Žemkalnio gimnazijoje lietuvių ir lotynų kalbų mokytoja. 1990–2016 vadovavo Panevėžio dailės galerijai. Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų iniciatorė.

Jonas Glemža
2022 02 01

135 metai, kai Auliškyje (Biržų r.) gimė (1887) ekonomistas, visuomenės veikėjas Jonas Glemža. 1907–1914 studijavo Petrapilio komercijos institute. 1925–1927 bendrovės „Lietūkis“ skyriaus vedėjas, 1927–1940 ir 1943–1944 kooperatinės bendrovės „Pienocentro“ valdybos pirmininkas, direktorius. Įkūrė keletą įmonių Panevėžyje. 1944 pasitraukė į Vokietiją. 1957–1965 Lietuvos telegramų agentūros „Elta“ direktorius. Leido „Eltos savaitinį informacinį biuletenį“, rengė tekstus Romos, Vatikano ir Madrido radijo stotims. Apdovanotas Vytauto Didžiojo 3-ojo laipsnio ordinu (1937). Mirė 1988 09 13 Badene-Viurtemberge (Vokietija), palaidotas Palėvenėlėje (Kupiškio r.).

Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis
2022 02 02

170 metų, kai Birželiuose (Panevėžio r.) gimė (1852) dramaturgas, publicistas, teatro ir visuomenės veikėjas Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje, Rygos telegrafo mokykloje, studijavo Maskvos universitete. Nuo 1878 dirbo Kryme. 1884 įsikūrė Joniškėlyje, įsitraukė į lietuvišką veiklą, pradėjo rašyti į „Varpą“, „Ūkininką“, vėliau į „Vilniaus žinias“, „Viltį“.  Už dalyvavimą lietuvių nacionaliniame judėjime 1900 kalintas Liepojos (Latvija) kalėjime, 1902 ištremtas į Smolenską (Rusija). 1909–1915 gyveno Šiauliuose, dirbo draudimo įstaigose, su dramos ir muzikos draugija „Varpas“ pastatė apie 50 spektaklių. Netekęs darbo Šiauliuose, išsikėlė į Rygą, kur ėjo administratoriaus pareigas „Rygos garso“ savaitraštyje. 1915 grįžo į Vilnių. Priklausė Lietuvių mokslo draugijai. Pirmasis Lietuvos mokytojų sąjungos pirmininkas. Aktyviausiai veikė Lietuvos teatre – vaidino, režisavo spektaklius, rašė spektaklių recenzijas, sukūrė dramų, komedijų. Mirė 1916 08 28 Vilniuje.

Aukštaitijos rytas
2022 02 04

30 metų, kai pradėtas leisti žurnalistės Liudos Jonušienės įkurtas (1992) Panevėžio krašto laikraštis „Aukštaitijos rytas“. Leido UAB „Aukštaitijos rytas“. Tų pačių metų rugsėjo 1 d. sujungtas su savaitraščiu „Panevėžio savaitė“ ir pradėtas leisti kaip „Panevėžio rytas“. Leido UAB „Lietuvos rytas“. Nuo 2016 kovo mėn. – „Panevėžio kraštas“. Leidžia UAB „Panevėžio rytas“, direktorė ir redaktorė Limina Matelienė.

Irena Didžiulytė-Jurevičienė
2022 02 04

100 metų, kai Panevėžyje gimė (1922) vaikų gydytoja Irena Didžiulytė-Jurevičienė. 1940 baigė Panevėžio mergaičių gimnaziją, 1948 – Kauno medicinos universitetą. Nuo 1950 dirbo Panevėžyje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rankraštyne saugoma nemažai jos atsiminimų apie tarpukario žymius Panevėžio kultūros žmones. Mirė 2022 01 19 Panevėžyje.

Antanas Vengris
2022 02 05

110 metų, kai Deglėnuose (Pasvalio r.) gimė (1912) teatrologas, literatūrologas, vertėjas, humanitarinių m. dr. Antanas Vengris. Mokėsi parengiamojoje mokykloje prie Panevėžio mokytojų seminarijos. 1933–1939 studijavo Vytauto Didžiojo universitete. 1939–1945 mokytojavo Vilniaus gimnazijose. 1940 baigė Vilniaus universitetą. 1945–1952 dirbo Grožinės literatūros leidykloje Vilniuje, 1945–1953 dėstė Vilniaus pedagoginiame institute. 1953 suimtas ir nuteistas 25 metams. Kalėjo Kuibyševo lageryje. 1954 grįžo į Lietuvą. 1956–1965 dirbo žurnalų „Meno saviveikla“, 1965–1971 – „Kultūros barai“ redakcijose, 1971–1984 – Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institute. Parašė monografinių apybraižų, atsiminimų knygą, parengė lietuvių rašytojų poezijos knygų, į lietuvių kalbą išvertė rusų, lenkų, vokiečių rašytojų kūrinių. Lietuvių ir užsienio spaudoje paskelbė daugiau kaip 400 straipsnių literatūros ir teatro temomis. Apdovanotas Gedimino ordino Riterio kryžiumi (1996), „Kristoforu“ (1997). Mirė 2014 06 25 Vilniuje.

Ona Maksimaitienė
2022 02 05

120 metų, kai Sankt Peterburge (Rusija) gimė (1902) istorikė, pedagogė, humanitarinių m. dr. Ona Maksimaitienė. 1927 baigė Kauno universiteto Humanitarinį fakultetą. 1923–1924 mokytojavo Kaune, 1925–1929 Mažeikių gimnazijos, 1929–1935 Kėdainių gimnazijos mokytoja. 1935–1944 mokytojavo Panevėžio mergaičių gimnazijoje, 1944–1948 dėstė Panevėžio mokytojų seminarijoje, 1948–1957 – Panevėžio berniukų gimnazijos mokytoja. 1957 išvyko gyventi į Vilnių ir iki 1970 dirbo Istorijos institute. Parašė knygų iš Lietuvos istorijos, istorinės geografijos, sudarė Lietuvos žemėlapių. Išleido knygą „Iš Panevėžio istorijos“ (1992), po mirties išleista jos monografija „Panevėžio miesto istorija“ (2003). Mirė 1999 12 10 Vilniuje, palaidota Panevėžyje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka saugo dokumentus iš jos asmeninio archyvo.

Jonas Sokolovas
2022 02 05

130 metų, kai Vladimire (Rusija) gimė (1892) pedagogas, bibliotekininkas, poetas Jonas Sokolovas. Baigė Maskvos valstybinį universitetą. 1919–1940 Panevėžio berniukų gimnazijoje dėstė lotynų, rusų kalbą ir literatūrą, vadovavo gimnazijos bibliotekai. Pokario metais dirbo Vilniaus 4-osios berniukų gimnazijos direktoriumi, iki 1950 dėstė Vilniaus universitete, vėliau dirbo Vilniaus bibliotekiniame technikume. Rašė eilėraščius, į rusų kalbą išvertė K. Kubilinsko eilėraščių, J. Paukštelio romaną „Kaimynai“. Mirė 1966 10 26 Šiauliuose.

Konstancija Brundzaitė
2022 02 06

80 metų, kai Dotnuvoje (Kėdainių r.) gimė (1942) kompozitorė Konstancija Brundzaitė. 1964 baigė Lietuvos konservatoriją. 1964–1965 gyveno Panevėžyje, dėstė Panevėžio muzikos technikume. 1970 dirbo Klaipėdos muzikos mokyklose. 1965–1967 Centrinio valstybinio archyvo Literatūros ir meno skyriaus vyresnioji mokslinė bendradarbė. 1967–1969 Lietuvos kompozitorių sąjungos metodininkė, 1967–1971 Lietuvos konservatorijos koncertmeisterė. Sukūrė simfoninę poemą, vokalinių ciklų, instrumentinių pjesių, romansų, radijo spektaklių muzikos. Taip pat sukūrė akvarelių, piešinių, tapybos kūrinių. Mirė 1971 06 12 Vilniuje.

2022 02 08

120 metų, kai Pažalvaičiuose (Panevėžio r.) gimė (1902) literatūros kritikas Petras Janeliūnas. 1922 baigė Panevėžio gimnaziją. Redagavo moksleivių laikraščius „Naujoji banga“, „Mūsų frontas“, bendradarbiavo „Keturiuose vėjuose“, paskelbė straipsnių, recenzijų. Mirė 1925 10 03 Pažalvaičiuose, palaidotas Panevėžyje.

Regina (Mikeliūnaitė) Karalevičienė
2022 02 09

90 metų, kai Panevėžyje gimė (1932) meteorologė Regina (Mikeliūnaitė) Karalevičienė. 1951 baigė Panevėžio 2-ąją mergaičių gimnaziją (dab. Panevėžio V. Žemkalnio gimnazija), 1956 – Vilniaus universiteto Gamtos fakultetą. 1964–1976 vadovavo Žemės ūkio agrometeorologinio aptarnavimo skyriui, nuo 1976 Lietuvos agrometeorologijos laboratorijos vedėjo pavaduotoja. Ilgametė geografų draugijos narė, ne kartą išrinkta Žemės ūkio mokslinės ir techninės draugijos pirmininke. Išleido knygų, parengė žemėlapių. Mirė 2020.

Bronius Zapalskis
2022 02 09

95 metai, kai Šambalioniuose (Panevėžio r.) gimė (1927) inžinierius elektrikas Bronius Zapalskis. Mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1951 baigė Kauno valstybinio universiteto Elektrotechnikos fakultetą. 1951–1954 Lietuvos Elektros tinklų valdybos inžinierius, eksploatavimo skyriaus viršininkas, 1954–1957 Vilniaus elektros tinklų skyriaus viršininkas. 1957–1987 Panevėžio elektros tinklų direktorius. 1965 jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio inžinieriaus vardas. Mirė 1999.

Rimantas Jovas
2022 02 10

60 metų, kai Linkuvoje (Pakruojo r.) gimė (1962) aktorius Rimantas Jovas. 1984 baigė Lietuvos valstybinę muzikos akademiją. Nuo 1984 iki mirties Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorius. Sukūrė apie 50 vaidmenų. Mirė 2010 02 21 Panevėžyje.

Jonas Švoba
2022 02 10

120 metų, kai Okainėliuose (Kėdainių r.) gimė (1902) istorikas, pedagogas, visuomenės veikėjas Jonas Švoba. 1925 baigė Panevėžio mokytojų seminariją, 1934 – Vytauto Didžiojo universitetą. Mokytojavo Krekenavos, Šėtos ir Pilviškių mokyklose. 1930–1935 Pilviškių progimnazijos, o 1935–1940 Ukmergės gimnazijos direktorius. Prasidėjus sovietinei okupacijai, perkeltas mokytojauti į Kėdainių gimnaziją, vėliau – į Veiverių vidurinę mokyklą. Nuo 1949 gyveno JAV. Detroite įsteigė lietuvišką mokyklą, buvo Amerikos lietuvių tautinės sąjungos narys, priklausė Lietuvos šaulių centro valdybai ir Detroito lietuvių kultūros klubui. Apdovanotas DLK Gedimino ordino 3-iojo laipsnio medaliu. Išspausdino istorinių ir politinių straipsnių „Karyje“, „Dirvoje“, „Tėviškės žiburiuose“ ir „Naujojoje viltyje“, parašė knygą „Seiminė ir prezidentinė Lietuva“. Mirė 1986 11 15 Detroite (JAV).

Klaidas Kuchalskis
2022 02 11

55 metai, kai Panevėžyje gimė (1967) teisininkas Klaidas Kuchalskis. 1985–1992 studijavo Vilniaus Gedimino technikos universitete, 1999–2004 – Mykolo Romerio universitete. 1992–1999 VRM Policijos departamento inspektorius. 1999–2002, 2003–2005 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Narkotikų kontrolės valdybos komisaras, skyriaus viršininkas. 2005–2016 Europolo Operacijų departamento Sintetinių narkotikų poskyrio vadovas. Nuo 2016 VRM Viešojo saugumo ir migracijos politikos departamento direktorius. Pirmasis Lietuvos teisėsaugos pareigūnas laimėjęs konkursą į pareigas Europole. Knygų bendraautoris. Skaitė per 100 pranešimų tarptautinėse konferencijose narkotikų ir organizuoto nusikalstamumo tema. Pelnė LR Prezidento, Premjero, vidaus reikalų ministro padėkas, Jungtinių Tautų medalį.

Vilius Puronas
2022 02 11

75 metai, kai Panevėžyje gimė (1947) dizaineris, dailininkas, kraštotyrininkas, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas Vilius Puronas. 1953–1964 mokėsi Panevėžio mokykloje-internate. 1967–1971 studijavo pramoninę dailę Vilniaus valstybiniame dailės institute. 1964–1967 Panevėžio gamyklos „Ekranas“ fotografas. 1973–1993 Šiaulių miesto vyriausiasis dailininkas. 1974–2008 Šiaulių universiteto Menų fakulteto Dizaino katedros dėstytojas. 1994–2004 reklamos įmonės UAB „Neuwerbung“ direktorius, 2004–2012 Šiaulių m. savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas, dizaineris. 2008–2011 Šiaulių valstybinės kolegijos Turizmo administravimo katedros dėstytojas. 2012–2015 VšĮ Šiaulių turizmo informacijos centro projektų vadovas, Šiaulių Profesinio ruošimo centro lektorius. Nuo 1982 Lietuvos dizainerių sąjungos narys. Nuo 1986 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Skulptūrinių metalo lankstinių, įvairių vaizdinės informacijos, komercinės reklamos, architektūrinių projektų, tipografinio dizaino darbų autorius. Išspausdino straipsnių mokslinėje, respublikinėje spaudoje. Išleido knygų.

Liudvika Marija Adomavičiūtė
2022 02 13

90 metų, kai Kaune gimė (1932) aktorė Liudvika Marija Adomavičiūtė. Mokėsi Panevėžio 2-oje vidurinėje mokykloje, Darbo jaunimo mokykloje. 1949 baigė režisieriaus J. Miltinio vadovaujamą Teatro studiją. 1950–1971 Panevėžio dramos teatro aktorė. Sukūrė daugiau kaip 60 vaidmenų. Mirė 2014 06 10 Panevėžyje.

Jonė Deveikė (Deveikytė)-Navakienė
2022 02 13

115 metų, kai Raguvoje (Panevėžio r.) gimė (1907) teisės istorikė, visuomenės veikėja, teisės m. dr. Jonė Deveikė (Deveikytė)-Navakienė. 1932 baigė Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų ir Teisės fakultetus. 1935–1939 tobulino žinias ir rinko istorinę medžiagą Paryžiaus, Romos, Lenkijos archyvuose. 1941–1944 dėstė Kauno mokytojų seminarijoje. Nuo 1945 gyveno Paryžiuje. Dalyvavo daugelyje istorikų, teisininkų kongresų Paryžiuje, Londone, Romoje, Stambule, Bazelyje bei kituose pasaulio miestuose, kuriuose skaitė pranešimus įvairiais Lietuvos istorijos, senosios teisės, Rytų Europos teisės klausimais. 1958–1961 dėstė Lietuvos ir visuotinės istorijos kursus Vasario 16-osios gimnazijoje Vokietijoje. Didžiausia jos tyrinėjimų dalis likusi rankraščiuose. 1971 Čikagoje išleistas pirmojo Lietuvos statuto vertimas iš originalo į lietuvių kalbą. Bendradarbiavo Lietuvos ir išeivijos spaudoje, rašė populiarius straipsnius įvairiomis Lietuvos istorijos temomis. Mirė 1965 02 26 Paryžiuje (Prancūzija).

Vincas Dilka
2022 02 15

110 metų, kai Baibokuose (Panevėžio r.) gimė (1912) dailininkas, prof. Vincas Dilka. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje. 1937 baigė Kauno meno mokyklą. 1937–1939 tobulinosi Karališkajame dailės institute Romoje. 1939–1940 mokytojavo Panevėžio gimnazijoje, 1940–1950 dėstė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, 1951–1994 – Lietuvos dailės institute. Tapė portretus, peizažus, natiurmortus. Mirė 1997 12 26 Vilniuje.

Virgilijus Šonta
2022 02 16

70 metų, kai Panevėžyje gimė (1952) fotomenininkas Virgilijus Šonta. 1970 baigė Panevėžio 5-ąją vidurinę mokyklą (dab. Panevėžio 5-oji gimnazija), 1976 – Kauno politechnikos institutą ir pradėjo dirbti LSSR fotografijos meno draugijos Kauno skyriuje. 1985 persikėlė į Vilnių, dirbo Fotografijos meno draugijoje. Nuo 1976 dalyvavo parodose. Sukūrė aštuonias fotografijų serijas. Po mirties išleistas jo fotografijų albumas. Žuvo 1992 07 28 Vilniuje.

Joana Viga Čiplytė
2022 02 17

75 metai, kai Piktagalyje (Kėdainių r.) gimė (1947) istorikė Joana Viga Čiplytė. 1978 baigė Vilniaus universitetą. 1978–2010 Panevėžio kraštotyros muziejaus muziejininkė. 1978–1990 Panevėžio parodų rūmų vedėja. Nuo 1979 bendradarbiavo spaudoje. Parengė kraštotyrinių knygų apie Panevėžį ir panevėžiečius, tarpukario Lietuvos valstybės veikėjus, tautines mažumas, švietėjiško pobūdžio leidinių. Išleido dvi poezijos knygas. „Nusipelnusi panevėžietė“ (2000).

Antanas Sučila
2022 02 20

105 metai, kai Dikoniuose (Panevėžio r.) gimė (1917) gydytojas chirurgas, medicinos m. habil. dr., prof. Antanas Sučila. 1928–1936 mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1942 baigė medicinos studijas Vytauto Didžiojo universitete. 1944–1945 Panevėžio ligoninės chirurgas. 1945–1994 dirbo Respublikinėje Vilniaus Raudonojo kryžiaus ligoninėje. 1946–2007 dėstė Vilniaus universitete. 1954–1963 Respublikinio tuberkuliozės instituto chirurgijos skyriaus gydytojas, vėliau vedėjas. 1988–2008 Vilniaus universiteto Krūtinės chirurgijos centro profesorius. Paskelbė daugiau nei 200 mokslinių darbų krūtinės ir pilvo organų chirurgijos temomis. LSSR nusipelnęs gydytojas (1965), Lietuvos nusipelnęs gydytojas (2006). Apdovanotas DLK Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu (1995), Šv. Kristoforo statulėle (1998). Mirė 2017 06 11 Vilniuje.

Kazimieras Masiliūnas
2022 02 21

120 metų, kai Bistrampolio dvare (Panevėžio r.) gimė (1902) pedagogas, spaudos darbuotojas Kazimieras Masiliūnas. 1925 baigė Panevėžio mokytojų seminariją, 1934 – Vytauto Didžiojo universitetą. 1919 Lietuvos kariuomenės savanoris. Nuo 1925 Pasvalio gimnazijos mokytojas, vėliau Biržų apskrities pradžios mokyklų inspektorius. Nuo 1933 Švietimo ministerijos Vidurinių ir aukštesniųjų mokyklų departamento direktorius, 1934–1940 Švietimo viceministras. Antrojo pasaulinio karo metais ištremtas į Sibirą, vėliau – į Kazachiją. Jam buvo pavykę grįžti į Lietuvą ir įsidarbinti Ramygalos gimnazijoje, Panevėžio berniukų gimnazijoje. Po karo į Lietuvą grįžo 1956, apsigyveno Kaune, Veterinarijos akademijoje dėstė vokiečių kalbą. Pedagogikos, visuomenės gyvenimo ir kultūros klausimais rašė leidiniuose „Lietuva“, „Švietimo darbas“, „Vairas“, „Lietuvos mokykla“. Įkūrė ir 1930–1931 redagavo moksleivių žurnalą „Šviesos keliai“, 1933–1934 – mokytojų žurnalą „Tautos mokykla“. Apdovanotas Savanorio (1928) ir Nepriklausomybės (1928) medaliais, Vytauto Didžiojo 4-ojo laipsnio (1932) ir DLK Gedimino 2-ojo laipsnio (1938) ordinais. Mirė 1973 07 12 Kaune.

Motiejus Lukšys
2022 02 22

115 metų, kai Lankeliškiuose (Vilkaviškio r.) gimė (1907) rašytojas, pedagogas Motiejus Lukšys. Baigė Naumiesčio pedagoginius kursus ir gavo pradinės mokyklos mokytojo pažymėjimą. Nuo 1936 gyveno Panevėžyje ir iki 1968 mokytojavo įvairiose mokyklose. Nuo 1938 Lietuvos rašytojų draugijos ir nuo 1993 Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Parašė prozos kūrinių vaikams, pjesę, tris romanus. Spausdino savo kūrybą tarpukario periodiniuose leidiniuose „Lietuva“, „Ateitis“, „Rytas“, „Naujoji Romuva“. Mirė 1996 05 21 Panevėžyje.

Irena Kriaučeliūnienė
2022 02 23

95 metai, kai Panevėžyje gimė (1927) visuomenės veikėja Irena Kriaučeliūnienė (Parulytė). Mokėsi Panevėžyje. 1949 persikėlė į JAV. 1963 su vyru Čikagoje įsteigė vienintelę JAV mokyklą, kurioje visi dalykai buvo dėstomi lietuviškai. Mokykla pavadinta Kriaučeliūnų vardo Montessori vaikų namais. 1964–1970 Amerikos lietuvių Montessori draugijos pirmininkė. 1980–1985 vadovavo lietuvių jėzuitų įkurtam Jaunimo centrui. 1986–1989 BALFo centro direktorė. 1989֪–1992 Tautos fondo direktorių tarybos narė.֪ Įvairių išeivijos lietuvių renginių organizatorė, talkininkė ir kultūrinės veiklos mecenatė. Apdovanota Jėzuitų IHS Fundatoriaus ordinu. Sudarė knygą „Tai mano Lietuva…: dr. Leono Kriaučeliūno gyvenimas ir darbai“ (Vilnius, 2007). Mirė 2016.

Vitas Stasiškis
2022 02 23

100 metų, kai Klevečkynės kaime (Panevėžio r.) gimė (1922) dirigentas, birbynininkas, pedagogas Vitas Stasiškis. Mokėsi Kauno amatų mokykloje, Panevėžio muzikos mokykloje, 1952–1957 studijavo Vilniaus konservatorijoje. 1957–1991 dėstė Panevėžio J. Švedo pedagoginėje muzikos mokykloje. 1966–1991 Panevėžio dainų ir šokių ansamblio „Ekranas“ orkestro vadovas. 1980 suteiktas nusipelniusio dėstytojo garbės vardas. Mirė 2006.

Apolonija Obolėnienė-Brazdžionytė
2022 02 24

115 metų, kai Jutiškiuose (Panevėžio r.) gimė (1907) pedagogė, publicistė, kultūros veikėja Apolonija Obolėnienė-Brazdžionytė. Mokėsi Panevėžio mergaičių gimnazijoje, Kauno universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Bendradarbiavo tarpukario Lietuvos spaudoje. Išleido tris knygas. Mirė 1987 12 21 Panevėžyje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jos rankraščių fondas.

F. Diurenmato „Fizikai“
2022 02 25

55 metai, kai Panevėžio dramos teatre režisierius Juozas Miltinis pastatė (1967) F. Diurenmato pjesę „Fizikai“.

Aktorė Regina Kairytė. Fotogr. Gedimino Kudirkos. Iš Reginos Kairytės asmeninio archyvo
2022 02 25

70 metų, kai Pociūnuose (Radviliškio r.) gimė (1952) aktorė Regina Kairytė. 1970 priimta į Juozo Miltinio vadovaujamą teatro studiją. 1973–2019 Panevėžio (dab. Juozo Miltinio) dramos teatro aktorė.

Pranciškus Masilionis
2022 02 26

120 metų, kai Pažąsuose (Pasvalio r.) gimė (1902) kunigas, poetas Pranciškus Masilionis. 1922 baigė Panevėžio gimnaziją, 1927 Lietuvos universitete – filosofiją ir teologiją. 1927–1929 Panevėžio katedros vikaras, Panevėžio kurijos kancleris, Panevėžio amatų ir ruošos mergaičių mokyklos kapelionas. 1939–1948 Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčios kunigas. Iki 1952 Karsakiškio Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčios administratorius. 1953–1960 atstatė Palėvenės Šv. Domininko bažnyčią. 1960–1967 Saločių Šv. Juozapo bažnyčios kunigas, 1967–1969 Vyžuonų Šv. Jurgio bažnyčios, 1969–1977 Kriklinių bažnyčios kunigas, nuo 1977 dirbo Sidabrave ir Dapšioniuose (Radviliškio r.). Periodinėje katalikų spaudoje paskelbė religinės tematikos straipsnių. Parašė ir savilaida išleido religinio turinio knygų. Išleistas pomirtinis jo eilėraščių rinkinys. Mirė 1980 10 14 Šiauliuose.

Konstantinas Gukovskis
2022 02 27

165 metai, kai Taraščioje (Ukraina) gimė (1857) istorikas, pedagogas, kraštotyrininkas Konstantinas Gukovskis. 1879 baigė Kijevo Imperatoriškąjį šv. Vladimiro universitetą. Nuo 1880 mokytojavo Kaune. Nuo 1885 Kauno gubernijos statistikos komiteto sekretorius ir metraščio „Kauno gubernijos informacinė knyga“ redaktorius. Jame paskelbė apybraižų apie gubernijos apskričių, miestų ir miestelių istoriją, archeologiją, etnografiją, ūkį, geografiją ir statistiką. Knygelių „Panevežskij ujezd“ (1898) ir „Gorad Panevež“ (1905) autorius. Mirė 1906 12 24 Kaune.

2022 02 28

100 metų, kai įkurtas (1922) Panevėžio lietuvių mylėtojų artistų ratelis „Viltis“.