Pranė Aukštikalnytė-Jokimaitienė
2022 03 01

100 metų, kai Vabalninke (Biržų r.) gimė (1922) tautosakininkė, poetė Pranė Aukštikalnytė-Jokimaitienė. Mokėsi Panevėžio mergaičių gimnazijoje. 1939–1943 studijavo Vytauto Didžiojo universitete ir Vilniaus universitete, 1953 baigė Vilniaus pedagoginį institutą. Nuo 1957 dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute. Periodikoje išspausdino eilėraščių, išleido knygų apie lietuvių liaudies dainas. Apdovanota Lietuvos mokslo premija (1994, su kitais). Mirė 1989 09 06 Vilniuje.

Rudolfas Jansonas
2022 03 02

75 metai, kai Joniškyje gimė (1947) aktorius Rudolfas Jansonas. Nuo 1961 lankė Panevėžio dramos teatro studiją. 1964 baigęs vidurinę mokyklą, studijavo mediciną Kaune. 1987 baigė Lietuvos konservatoriją. 1966–2014 vaidino Juozo Miltinio dramos teatre, nuo 1995 ir Panevėžio muzikiniame teatre. Sukūrė epizodinių vaidmenų Lietuvos, Baltarusijos, Rusijos kino ir televizijos filmuose. Visuotinės lietuvių enciklopedijos straipsnių apie Panevėžio dramos teatro aktorius vienas autorių. LSSR nusipelnęs artistas (1987).

Kazys Tamošiūnas
2022 03 04

120 metų, kai Plukiuose (Panevėžio r.) gimė (1902) Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Kazys Tamošiūnas. 1916 baigė Panevėžio vyrų gimnazijos 3 klases. 1919 03 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Panevėžio atskirą batalioną. 1919 06 perkeltas į Panevėžio m. komendantūrą, 1920 04 02 – į Ketvirtąjį pėstininkų pulką. 1925 baigė Karo mokyklą ir paskirtas į Devintąjį pėstininkų pulką. Apdovanotas Savanorių medaliu (1929).

Kazimieras Svilas
2022 03 04

130 metų, kai Deglėnuose (Pasvalio r.) gimė (1892) policijos tarnautojas, Lietuvos kariuomenės savanoris Kazimieras Svilas. 1915 baigė Panevėžio mokytojų seminariją, mobilizuotas į rusų armiją. 1918 grįžo į Lietuvą. 1919 sausį savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 3-čio pėstininkų pulko štabo viršininku, vėliau – bataliono vadu. Dalyvavo nepriklausomybės kovose. Nuo 1920 Lietuvos karo atašė Maskvoje. 1925 baigė Vytauto Didžiojo aukštuosius karininkų kursus. 1926 išėjęs į atsargą majoro laipsniu, tarnavo Vidaus reikalų ministerijoje. 1928 paskirtas policijos inspektoriumi. Nuo 1930 vadovavo Piliečių apsaugos departamentui, kuris 1935 pertvarkytas į Policijos departamentą. 1935–1940 Lietuvos policijos departamento direktorius. Rašė straipsnius periodiniams leidiniams „Karys“, „Kardas“, „Mūsų žinynas“, „Policija“. Išleido leidinių apie šaudymą. Apdovanotas DLK Vytauto Didžiojo 4-ojo laipsnio (1934) ir DLK Gedimino 3-ojo laipsnio ordinais, Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio (1927) bei Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais. 1941 sovietų suimtas, išvežtas į Maskvos Butyrkų kalėjimą. Nuteistas mirties bausme, sušaudytas 1943 08 09.

Raimondas Vabalas
2022 03 05

85 metai, kai Paryžiuje (Prancūzija) gimė (1937) kino režisierius, scenaristas Raimondas Vabalas. 1954 baigė Panevėžio darbo jaunimo vidurinę mokyklą. Mokėsi Panevėžio dramos teatro studijoje. 1964 baigė Maskvos sąjunginį kinematografijos institutą. 1953–1956 Panevėžio dramos teatro aktorius, režisieriaus asistentas. Visus savo filmus sukūrė Lietuvos kino studijoje. Surinko daug partizanų ir pogrindininkų biografinės medžiagos, kurią pateikė „Visuotinei lietuvių enciklopedijai“. Apdovanotas LSSR valstybine premija (1967). Mirė 2001 12 25 Vilniuje.

Česlovas Pažemeckas
2022 03 08

85 metai, kai Panevėžyje gimė (1937) teatro aktorius Česlovas Pažemeckas. 1953 įstojo į J. Miltinio teatro studiją. 1954–1970 Panevėžio dramos teatro aktorius. Išėjęs iš teatro, dirbo Panevėžio kultūros rūmų direktoriumi, vėliau – dėstytoju Panevėžio J. Švedo pedagoginėje muzikos mokykloje. Rašė miniatiūras, straipsnius apie Panevėžio krašto žmones, savo buvusius kolegas. Parašė knygą „Teatras – mano džiaugsmas ir skausmas“ (2007). Mirė 2018 12 23 Panevėžyje.

Gediminas Jokūbonis
2022 03 08

95 metai, kai Kupiškyje gimė (1927) skulptorius, prof. Gediminas Jokūbonis. 1940–1944 mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. Nuo 1946 studijavo Kauno dailės institute. 1951 persikėlė į Vilnių ir 1952 baigė Valstybinį dailės institutą. 1965–2002 Vilniaus dailės akademijos dėstytojas. Dalyvavo Vilniaus panevėžiečių klubo veikloje. Skulptūromis įamžino daug Lietuvos kultūros asmenybių. Apdovanotas LDK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (1997). Mirė 2006 10 08 Vilniuje.

Kazimieras Čiplys
2022 03 08

125 metai, kai Piktagalyje (Panevėžio r.) gimė (1897) kunigas, literatas Kazimieras Čiplys (slap. Vijūnas). Mokėsi Panevėžio vyrų gimnazijoje. 1925 baigė Kauno kunigų seminariją. Kunigavo Panevėžio rajone (Naujamiestyje, Vadokliuose) ir Pasvalio, Kupiškio, Biržų, Rokiškio, Utenos rajonuose. 1949 suimtas ir ištremtas į Irkutsko lagerį. Parašė pjesių. Mirė 1950 08 02.

Vygantas Malinauskas
2022 03 13

50 metų, kai Panevėžyje gimė (1972) teisininkas, visuomenės veikėjas Vygantas Malinauskas. 1979–1990 mokėsi Panevėžio 12-oje vidurinėje mokykloje. Buvo vienas iš mokyklos moksleivių Sąjūdžio rėmimo grupės steigėjų. Panevėžio sąjūdžio rėmimo grupių konferencijoje 1988 tapo vieninteliu moksleiviu delegatu, išrinktu į Sąjūdžio steigiamąjį suvažiavimą. 1989 įsijungė į Ateitininkų moksleivių veiklą, Panevėžio ateitininkų moksleivių kuopos pirmininkas. 1990–1995 studijavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Katalikų teologijos fakultete, 1999–2002 – VDU Teisės institute. 1995–1998 Lietuvos katalikų bažnyčios informacijos centro redaktorius, 1998–1999 VšĮ Katalikų interneto tarnybos direktoriaus pavaduotojas. Nuo 1999 Kauno aukštesniosios katechetų mokyklos dėstytojas. Nuo 2012 VDU Teisės fakulteto dėstytojas. Lietuvos Vyskupų Konferencijos teisininkas. 1997 ir 2006 išrinktas Lietuvos ateitininkų federacijos pirmininku. Redagavo studentų ateitininkų leidinį „Ateities pėdsakai“, yra paskelbęs straipsnių „Ateityje“, „Naujajame Židinyje-Aiduose“, „Bernardinuose“, „Artumoje“.

Jeronimas Ignatonis
2022 03 13

120 metų, kai Užraguvyje (Jurbarko r.) gimė (1902) pedagogas, chorvedys, rašytojas Jeronimas Ignatonis. 1926 baigė Panevėžio mokytojų seminariją. Vytauto Didžiojo universitete studijavo lituanistiką, 1943 baigė Vilniaus universitetą. Mokytojavo Liepojos lietuvių mokykloje Latvijoje, Raguvoje, Kaune, buvo Aklųjų instituto direktorius, dirbo Alytaus apskrities pradžios mokyklų inspektoriumi. 1944 pasitraukė Vokietiją, buvo Miuncheno lietuvių gimnazijos inspektorius. 1949 emigravo į JAV, apsigyveno Čikagoje. Rūpinosi lituanistinių mokyklų programų pertvarkymu, organizavo mokytojų konferencijas. Priklausė Lietuvių rašytojų draugijai. Nuo 1954 dirbo „Draugo“ redakcijoje, parašė romanų, pjesių ir feljetonų. Mirė 1968 11 12 Čikagoje.

Juozas Parojus
2022 03 14

105 metai, kai Antaliesėje (Anykščių r.) gimė (1917) teisininkas, rašytojas, publicistas Juozas Parojus (tikr. Paršelis). 1937 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją. Dalyvavo Panevėžio skautų tunto Kęstučio draugovės veikloje ir jai vadovavo, „Meno kuopos“ narys. 1937–1940 studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultete, 1937–1939 – A. Smetonos karo mokykloje. 1944 pavasarį išėjo savanoriu į generolo Povilo Plechavičiaus buriamą Vietinę rinktinę. Nuo 1948 gyveno Kanadoje. Aktyviai veikė Kanados lietuvių bendruomenės organizacijose, buvo aktyvus skautas. Jo iniciatyva pradėtas leisti pirmasis skautų spaudos leidinys – laikraštis „Budėk“. Nuolatinis Kanados lietuvių savaitraščio „Nepriklausoma Lietuva“ bendradarbis. 1957 persikėlė į JAV. Išleido poezijos, atsiminimų ir literatūrinių esė, novelių rinkinius. Mirė 1970 01 02 Niujorke (JAV).

Jonas Balvočius-Gerutis
2022 03 14

180 metų, kai Purvėnuose (Mažeikių r.) gimė (1842) kunigas, prozininkas, vertėjas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas Jonas Balvočius-Gerutis. 1867 baigė Kauno kunigų seminariją. 1868–1871 studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje. 1875 paskirtas klebonu į Vadoklius, 1908–1914 – Ėriškių altarista, 1914–1915 – Uliūnų klebonas. Kovojo dėl lietuviškos spaudos atgavimo. Sukūrė apysakų. Iš lenkų, vokiečių, prancūzų kalbų vertė švietėjišką prozą, sulietuvino valstiečiams skirtas religines ir švietėjiškas knygas. Mirė 1915 11 12 Uliūnuose (Panevėžio r.).

Vladas Baleišis
2022 03 16

115 metų, kai Bajoruose (Anykščių r.) gimė (1907) pedagogas, rašytojas Vladas Baleišis. 1927 baigė Panevėžio mokytojų seminariją. 1925–1927 buvo aktyvus „Meno“ kuopos narys. Dirbo mokytoju Kiemėnų, Grūžių, Vaškų (Pasvalio r.) ir kitose Lietuvos mokyklose. Nuo 1945 gyveno Panevėžyje. 1945–1948 Panevėžio berniukų gimnazijos mokytojas. 1948–1950 Panevėžio suaugusiųjų gimnazijos direktorius, 1950–1967 Panevėžio 2-osios darbo jaunimo vidurinės mokyklos direktorius. Rašė eilėraščius, noveles, miniatiūras, pjeses vaikams. Kūrinius skelbė leidiniuose „Vytis“ (JAV), „Ateitis“, „Panevėžio balsas“ ir kitur. Mirė 1969 08 12 Panevėžyje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas.

Eduardas Gabnys
2022 03 17

70 metų, kai Panevėžyje gimė (1952) akordeonininkas, pedagogas, prof. Eduardas Gabnys. 1967 baigė Panevėžio vaikų muzikos mokyklą, vėliau mokėsi Panevėžio aukštesniojoje muzikos mokykloje. 1976 baigė Lietuvos konservatoriją. 1974–1979 Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniosios muzikos mokyklos, nuo 1977 Lietuvos konservatorijos (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija) dėstytojas, nuo 1998 profesorius. Lietuvos ir Baltijos šalių akordeonininkų draugijų, tarptautinių akordeono muzikos festivalių Vilniuje meno vadovas, žiuri pirmininkas. Sudarė kūrinių rinkinių akordeonų duetui, parengė kitų leidinių Lietuvos ir Italijos leidykloms.

Alina Audronė Briedelytė-Kavaliauskienė
2022 03 17

80 metų, kai Panevėžyje gimė (1942) dailininkė tekstilininkė Alina Audronė Briedelytė-Kavaliauskienė. 1960–1966 studijavo tekstilę Lietuvos dailės institute. Nuo 1965 dirbo dailininke restauratore Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejuje. Nuo 1966 dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 1970 Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Sukūrė gobelenų, batikų, aplikacijų, margintų audinių etalonų Panevėžio linų kombinatui. Mirė 1992 11 18 Vilniuje.

Dainora Urbonienė
2022 03 17

90 metų, kai Kirmėliuose (Anykščių r.) gimė (1932) pedagogė Dainora Urbonienė. 1941 su šeima ištremta į Sibirą. Nuo 1953 studijavo Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete, įgijo lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. Nuo 1958 mokytojavo Geležių vidurinėje mokykloje (Panevėžio r.). 1961 apsigyveno Panevėžyje. Panevėžio mokyklose dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą. Atkūrus nepriklausomybę, aktyviai dalyvavo politinėje ir kultūrinėje veikloje. Kūrė individualias mokymo programas, skaitė pranešimus įvairiose konferencijose, seminaruose, rašė straipsnius, aktyviai dalyvavo maironiečių veikloje. Knygos „Sibiras vaiko akimis“ (2003) autorė.

Pranas Kasperavičius (Kasparaitis)
2022 03 21

110 metų, kai Meldiniuose (Pakruojo r.) gimė (1912) poetas Pranas Kasperavičius (Kasperaitis). 1929 baigė Panevėžio gimnaziją. Panevėžio gimnazijoje buvo aktyvus „Meno kuopos“ narys. Studijavo Vytauto Didžiojo universitete, Dotnuvos Žemės ūkio akademijoje. Bendradarbiavo „Lietuvos žiniose“, „Kultūroje“ ir kituose leidiniuose. Išleido poezijos rinkinį, parašė straipsnių, prozos kūrinių. Mirė 1938 07 12 Meldiniuose.

Jonas Kasperavičius
2022 03 21

115 metų, kai Panevėžyje gimė (1907) literatas, poetas Jonas Kasperavičius. Mokėsi Panevėžio vakarinėje mokykloje, lankė buhalterių kursus, Panevėžio teatro studiją. 1936 Panevėžyje atidarė parduotuvę. Karo metais pasitraukė į kaimą. Į Panevėžį grįžo 1954, dirbo statybose brigadininku, darbų vykdytoju. Dalyvavo Lietuvos jaunimo vyčių sąjungos, Šaulių sąjungos veikloje. Rašė eiles, pjeses, romaną. Keliolika eilėraščių išspausdino „Panevėžio tiesa“, „Literatūra ir menas“. Išleido eilėraščių rinkinį „Vargo šypsenos“ (1933). Mirė 1977 08 27 Panevėžyje. Paliko prozos ir poezijos kūrinių rankraščių. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas.

Dalia Ieva Melėnaitė-Ramanauskienė
2022 03 22

80 metų, kai Vilniuje gimė (1942) teatro ir kino aktorė Dalia Ieva Melėnaitė-Ramanauskienė. Nuo 1959 lankė Panevėžio dramos teatro vaidybos studiją. 1959–1998 Panevėžio (dab. Juozo Miltinio) dramos teatro aktorė. Sukūrė daugiau kaip 80 vaidmenų.

Rimas Jonas Šurna
2022 03 22

80 metų, kai Panevėžyje gimė (1942) elektronikos inžinierius, aviamodeliuotojas, technologijos mokslų dr., prof. Rimas Jonas Šurna. 1964 baigė Kauno politechnikos institutą. 1964–2011 dirbo Kauno politechnikos institute (nuo 1990 Kauno technologijos universitetas). 2000 Jeilio universitete (JAV) dirbo mokslinį tiriamąjį darbą ir jo darbas mokslinės vaizdų analizės srityje pripažintas geriausiuoju metų sprendimu pasaulyje. Modeliuoti pradėjo 1953 Kaune. Lietuvos čempionatų laisvai skraidančių sklandytuvų modelių varžybų bronzos (1962) ir sidabro (1964) medalininkas. Pabaltijo laisvai skraidančių sklandytuvų modelių vicečempionas (1961) ir čempionas (1962), SSRS vicečempionas (1961) ir čempionas (1965). SSRS sporto meistras (1965). Paskelbė mokslinių straipsnių, parašė vadovėlių, išradimų autorius.

Stasys Jasilionis
2022 03 25

130 metų, kai Gailiūnuose (Panevėžio r.) gimė (1892) rašytojas Stasys Jasilionis. Mokėsi Pušaloto valsčiaus pradžios mokykloje. Nuo 1909 gyveno JAV, dirbo fabrikuose. Dalyvavo Lietuvos socialistų sąjungos, Amerikos lietuvių darbininkų literatūros draugijos, Lietuvių darbininkų susivienijimo veikloje. Bendradarbiavo „Kovoje“, „Laisvėje“, „Keleivyje“ ir kt. Išleido dvi poezijos knygas, periodikoje paskelbė apsakymų, feljetonų, recenzijų. Mirė 1950 07 30 Binghamtone (JAV), palaidotas Vilniuje.

Leonas Kaziukonis
2022 03 26

65 metai, kai Varėnos r. gimė (1957) istorikas, archyvaras Leonas Kaziukonis. Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo vedėjas. Lietuvos istorijos draugijos narys. Spaudoje paskelbė straipsnių Panevėžio krašto istorijos, paminklosaugos temomis.

Elena Gražina Molytė
2022 03 26

80 metų, kai Panevėžyje gimė (1942) kalbininkė, pedagogė Elena Gražina Molytė. Studijavo Vilniaus universitete. 1968–1970 dirbo Kauno vaikų darželių metodininke, nuo 1970 – Kauno medicinos universiteto kalbų katedroje, nuo 1995 katedros vedėja. Išleido mokymo priemonių, paskelbė mokslinių straipsnių.

Jonas Velaniškis
2022 03 27

95 metai, kai Butėnuose (Panevėžio r.) gimė (1927) energetikas, hidroinžinierius Jonas Velaniškis. 1945 į Vytauto Didžiojo universiteto Statybos fakultetą. Nuo 1956 Kauno hidroelektrinės statybos aikštelės viršininkas. 1960–1972 Lietuvos valstybinės rajoninės elektrinės statybos aikštelės viršininkas. 1973–1980 – Kauno šiluminės elektrinės statybos valdybos viršininkas, tuo pat metu vadovo statomų Mažeikių ir Vilniaus šiluminių elektrinių statyboms. Nuo 1977 vadovavo Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statybai. 1981 paskirtas Kaišiadorių hidroakumuliacinės elektrinės statybos vyr. inžinieriumi. Jam vadovaujant pastatyti pagrindiniai Lietuvos energetikos objektai. Suteiktas LSSR nusipelniusio statybininko garbės vardas (1962). Mirė 1991 11 12 Berlyne (Vokietija).

Gintautas Šveikauskas
2022 03 29

60 metų, kai Panevėžyje gimė (1962) grafikas, dizaineris, architektas Gintautas Šveikauskas. 1980–1985 studijavo grafiką Vilniaus valstybiniame dailės institute. Nuo 1992 Lietuvos dailininkų sąjungos narys, 1993–1997 šios sąjungos Panevėžio skyriaus vadovas. Nuo 1985 dalyvauja grafikos, tapybos parodose, surengė personalinių parodų. Nuo 1997 gyvena ir dirba Vilniuje. 2008 tapo Lietuvos architektų rūmų nariu.

Leonas Kuodys
2022 03 29

120 metų, kai Ramygaloje (Panevėžio r.) gimė (1902) pedagogas, kalbininkas, poetas Leonas Kuodys. 1915–1922 mokėsi Panevėžio gimnazijoje. 1922–1926 studijavo Kauno universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto filologijos skyriuje. 1925–1927 dirbo žurnalo „Mūsų kalba“, 1930 Panevėžyje leisto savaitraščio „Mūsų dienos“ redakcijose, 1937–1940 redagavo žurnalą „Mokslo dienos“. Nuo 1926 dirbo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju Alytaus gimnazijoje, vėliau mokytojavo Klaipėdoje, Kaune, Ukmergėje, Linkuvoje. 1927–1935 dirbo Panevėžio berniukų gimnazijoje, 1944–1949 – Panevėžio mergaičių gimnazijoje, 1949–1964 Panevėžio 1-ojoje vidurinėje mokykloje. Rašė kalbos, literatūros, kultūros klausimais, spektaklių, knygų recenzijas, publicistinius straipsnius. Spaudoje paskelbė poezijos, prozos kūrinių, miniatiūrų. Mirė 1975 10 26 Panevėžyje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas.

2022 03 29

120 metų, kai Rėčiūnuose (Vilkaviškio r.) gimė (1902) pedagogas, spaudos darbuotojas, visuomenininkas Petras Balčiūnas. 1925 baigęs Biržų gimnazija, studijavo lituanistiką Vytauto Didžiojo universitete. Nuo 1928 mokytojavo Kražių, Telšių, Panevėžio gimnazijose, buvo Panevėžio suaugusiųjų instituto direktorius. 1941 laikraščio „Išlaisvintas panevėžietis“ redaktorius. Nuo 1949 gyveno JAV, dirbo Klyvlendo lituanistinėje mokykloje. Bendradarbiavo „Skautų aide“, „Trimite“, „Pavasaryje“, parašė humoreskų, atsiminimų. Mirė 1997 01 30 Putname (JAV).

Juozas Šnapštys-Margalis
2022 03 29

145 metai, kai Derveliuose (Šiaulių r.) gimė (1877) kunigas, poetas, vertėjas Juozas Šnapštys-Margalis. Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. 1899 baigė Kauno kunigų seminariją. Kunigavo Akmenėje, Tauragnuose, Kaune, Sudeikiuose. 1899 debiutavo žurnale „Tėvynės sargas“, bendradarbiavo „Lietuvių laikraštyje“, savaitraštyje „Šaltinis“, žurnale „Draugija“. 1918–1920 Kaune dirbo laikraščio „Vienybė“ redakcijoje. Išleido keletą poezijos rinkinių, parašė pjesių. Mirė 1921 03 24 Sudeikiuose (Utenos r.).

Savirija Kaziūnaitė
2022 03 30

75 metai, kai Tuituose (Kupiškio r.) gimė (1947) dailininkė tekstilininkė Savirija Kaziūnaitė. 1975 baigė Vilniaus dailės akademiją. Nuo 1973 dirbo Panevėžio dailės mokykloje. Nuo 1992 Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Kuria gobelenus, audžia, piešia ant šilko.

Raketa
2022 kovas

60 metų, kai Panevėžyje pradėjo veikti (1962) trečiasis kino teatras „Raketa“.