Vytautas Gerulis
2022 05 01

95 metai, kai Tičkūnuose (Panevėžio r.) gimė (1927) architektas Vytautas Gerulis. 1942–1947 mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1947–1953 studijavo Lietuvos dailės institute. 1953–2000 dirbo Miestų statybos projektavimo institute, Projektavimo institute „Lietprojektas“, UAB „Pastatas“. Projektavo daugiausia visuomeninės paskirties pastatus. Panevėžyje yra jo suprojektuotas pastatas Smėlynės g. 38, buvusi Kraujo perpylimo stotis su stacionaru (1970, dab. Vaiko raidos centras).

2022 05 01

100 metų, kai įkurtas (1922) Panevėžio moksleivių literatų būrelis „Meno kuopa“. Veikė iki 1944 pavasario.

Povilas Alanta (Babickas)
2022 05 02

125 metai, kai Mažųjų Pelyšių vienkiemyje (Kupiškio r.) gimė (1897) Lietuvos kariuomenės pulkininkas Povilas Alanta (Babickas). Mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1919 baigė Karo mokyklą. Nuo 1919 tarnavo savanoriu Panevėžio srities apsaugos būryje. 1923–1925 mokėsi Prancūzijos karo artilerijos mokykloje. 1927–1928 Mokomosios baterijos vadas. 1935 perkeltas į priešlėktuvinės apsaugos rinktinę, paskirtas priešlėktuvinės apsaugos viršininku. 1939 paskirtas į kariuomenės štabą ypatingų reikalų karininku vado teisėmis. Sovietų sąjungai okupuojant Lietuvą, tarnavo priešlėktuvinės apsaugos viršininku. 1940 perkeltas Raudonosios armijos šaulių diviziją eiti artilerijos štabo viršininko pareigas. Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5-ojo laipsnio (1919), DLK Gedimino 4-ojo laipsnio (1928) ir 3-ojo laipsnio (1939), Vytauto Didžiojo 4-ojo laipsnio (1936) ordinais, Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928), Savanorių medaliu (1928). Mirė 1940 11 Kaune.

Aldona Brazdžionytė-Oškeliūnienė
2022 05 03

95 metai, kai Jutiškiuose (Panevėžio r.) gimė (1927) literatė, tautodailininkė Aldona Brazdžionytė-Oškeliūnienė, poeto Bernardo Brazdžionio dukterėčia. Nuo 1940 mokėsi Panevėžio mergaičių gimnazijoje. Besimokydama gimnazijoje buvo įstojusi į J. Miltinio teatro studiją, priklausė „Meno kuopai“. 1944 įsitraukė į pogrindinę veiklą. 1945 02 16 suimta, kalinta Panevėžyje, ištremta į Vorkutą. 1958 grįžo į Lietuvą. Gyveno Panevėžyje. Lankė „Spektro“ dailės studiją, tapė. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė. Jos kūryba spausdinta periodiniuose leidiniuose. Išleido prisiminimų knygą, prozos ir poezijos rinkinį. Mirė 2013 04 25.

2022 05 04

85 metai, kai atidaryta (1937) Panevėžio valstybinė vidurinė berniukų amatų mokykla. Veikė iki 1940.

Stasys Vasauskas
2022 05 04

115 metų, kai Vildūnuose (Pasvalio r.) gimė (1907) inžinierius mechanikas, technologijos mokslų dr., doc., vienas akademinio irklavimo pradininkų Lietuvoje Stasys Vasauskas. 1927 baigė Panevėžio gimnaziją, 1939 – Vytauto Didžiojo universitetą. Nuo 1940 Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, nuo 1942 Statybinės mechanikos katedros dėstytojas, nuo 1944 Medžiagų atsparumo laboratorijos vedėjas. 1962–1968 Kauno politechnikos instituto Medžiagų atsparumo katedros vedėjas. 1938 akademinio jaunimo sporto sąjungos vadovas, pats aktyviai sportavo. 1938 pirmoje tautinėje olimpiadoje akademinio irklavimo varžybose apdovanotas aukso medaliu. Paskelbė per 90 mokslinių straipsnių, padarė 4 išradimus. Apdovanotas LSSR valstybine premija (1969). Mirė 2001 11 08 Kaune.

Laimutis Sėdžius
2022 05 06

60 metų, kai Karklėnuose (Kelmės r.) gimė (1962) teatro ir kino aktorius, politinis bei visuomenės veikėjas Laimutis Sėdžius. 1984 baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. Nuo 1984 Panevėžio (dab. Juozo Miltinio) dramos teatro aktorius. Nuo 2003 Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys. Sukūrė daugiau kaip 80 vaidmenų, filmuojasi televizijoje, Lietuvos ir užsienio kino filmuose.

Sigita Markevičienė
2022 05 06

60 metų, kai Upytėje (Panevėžio r.) gimė (1962) lengvaatletė Sigita Markevičienė. 1983 baigė Panevėžio prekybos mokyklą. 1986–1994 dirbo Panevėžio aklųjų ir silpnaregių įmonėje. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių moterų lengvosios atletikos rekordininkė, Europos aklųjų ir silpnaregių lengvosios atletikos čempionė. IX–XII parolimpinių žaidynių prizininkė. Apdovanota LR Kūno kultūros ir sporto departamento medaliu „Uż aukštus sporto pasiekimus“ (1992, 1996), DLK Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu (1996). „Metų panevėžietė“ (2017).

Evaldas Vėbra
2022 05 06

90 metų, kai Kaune gimė (1932) fizikas, gamtos mokslų dr. Evaldas Vėbra. 1950 baigė Panevėžio 1-ąją vidurinę mokyklą (dab. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija), 1954 – Vilniaus pedagoginį institutą. 1954–1956 dėstė Klaipėdos mokytojų institute, 1956–1959 – Šiaulių pedagoginiame institute. 1962–1990 dirbo Mokslų akademijos institutuose. Nuo 1990 LR Aplinkos apsaugos departamento generalinis direktorius. Nuo 1994 Aplinkos apsaugos ministerijoje vadovavo Tarptautinio bendradarbiavimo skyriui. Vėliau – Aplinkos ministerijos Tarptautinių ryšių ir sutarčių skyriaus vyriausiasis specialistas. Skaitė paskaitas Vilniaus ir Mykolo Romerio universitetuose. Daug metų buvo Lietuvos fizikų draugijos narys, Lietuvos 1941 birželio sukilėlių sąjungos narys. Paskelbė mokslinių darbų įvairiais radioaktyvumo, aplinkos užterštumo tyrimų, aplinkos apsaugos valdymo klausimais, nemažai publicistinių straipsnių. Apdovanotas DLK Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu (1999), Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (2000).

Juozas Šidlauskas
2022 05 06

95 metai, kai Puknioniuose (Pakruojo r.) gimė (1927) pedagogas, choro dirigentas Juozas Šidlauskas. 1946 baigė Panevėžio mokytojų seminariją. 1948–1952 choro dirigavimo mokėsi Panevėžio muzikos mokykloje. 1955–1960 studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1948–1957 Panevėžio 4-osios vidurinės mokyklos muzikos mokytojas, nuo 1950 – ir Panevėžio pedagoginės mokyklos dėstytojas, choro vadovas. Taip pat kurį laiką vadovavo Panevėžio rajono kultūros namų mišriajam chorui. Nuo 1957 mokytojavo ir vadovavo įvairiems chorams Kaune, nuo 1974 – Vilniuje. Buvo Kauno miesto dainų švenčių dirigentas, respublikinių dainų švenčių, festivalių ir chorų sąskrydžių dirigentas, chorų apžiūrų ir konkursų žiuri narys ir pirmininkas. Spaudoje paskelbė muzikinių straipsnių, chorų koncertų recenzijų, sukūrė dainų chorams ir vokaliniams ansambliams. 1965 jam suteiktas nusipelniusio artisto garbės vardas. Mirė 2015 12 13 Vilniuje.

Jokūbas Varaitis
2022 05 06

130 metų, kai Panevėžyje gimė (1892) vargonininkas, chorvedys Jokūbas Varaitis. Vargonuoti išmoko pas Panevėžio vargonininkus. 1912 atvyko į JAV ir apsigyveno Bostone. Iš pradžių pas M. Petrauską mokėsi dainuoti, o 1918 baigė jo vadovaujamą konservatoriją – įgijo muzikos mokytojo diplomą. Nuo 1925 Amerikos lietuvių vargonininkų sąjungos narys. Vargonininkavo, vadovavo chorams, statė operetes, rengė koncertus, organizavo šokių ir vaidinimų vakarus, dainavo daugelyje operečių, spektakliuose ir koncertuose. Mirė 1977 01 27 Kingstone (JAV).

Jurgis Butkus
2022 05 06

130 metų, kai Gargžduose gimė (1892) Lietuvos kariuomenės pulkininkas Jurgis Butkus. Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. 1914 baigė Vladimiro karo mokyklą, 1926 – Aukštųjų karininkų kursus. 1918 įstojo į Lietuvos kariuomenę savanoriu. Tarnybą pradėjo 2 pėstininkų pulke, ėjo Kauno stoties komendanto, vėliau 1 bataliono vado, Atskirojo Marijampolės bataliono vado pareigas. Nuo 1919 6-ojo pėstininkų pulko vadas. Dalyvavo nepriklausomybės kovose. 1923 perkeltas į II karo apygardos štabą, 1924 paskirtas šio štabo I skyriaus viršininku, vėliau ėjo štabo viršininko pareigas. 1933 paleistas į atsargą. Nuo 1950 gyveno Čikagoje (JAV), dirbo fabrikuose. Apdovanotas Vyčio kryžiaus 4-ojo ir 5-ojo laipsnio ordinais (1919), DLK Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu (1928), Savanorių medaliu (1929), Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (1928). Mirė 1960 10 30 Čikagoje.

Stanislovas Kuzma
2022 05 07

75 metai, kai Panevėžyje gimė (1947) skulptorius Stanislovas Kuzma. 1973 baigė Lietuvos dailės institutą. 1973–1976 dėstė Lietuvos dailės institute, 2000–2001 – Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 1974 dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 1976 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Sukūrė memorialinių paminklų Lietuvos laisvės gynėjams, skulptūrų Lietuvos bažnyčioms, LDK Aleksandro paminklą Panevėžyje (2003). LSSR nusipelnęs meno veikėjas (1987). Apdovanotas LSSR valstybine premija (1982), Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija (1996), DLK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (1997), Šv. Kristoforo statulėle (2007). Mirė 2012 08 14 Vilniuje.

Kęstutis Misevičius
2022 05 07

80 metų, kai Bernatoniuose (Panevėžio r.) gimė (1942) muzikos pedagogas, chorvedys Kęstutis Misevičius. 1955–1959 mokėsi Panevėžio muzikos mokykloje. 1959–1963 studijavo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute. Baigęs studijas, trumpai dirbo Panevėžio 1-oje vidurinėje mokykloje. 1965–1969 Respublikinių mokytojų namų berniukų choro „Ąžuoliukas“ chormeisteris. 1966–1976 ir 1981–1987 Vilniaus prekybos technikumo merginų choro vadovas. 1972–1990 Vilniaus geležinkelininkų kultūros rūmų tautinių šokių ansamblio vokalinės grupės vadovas. 1975–1980 Vilniaus pedagoginės mokyklos muzikos dėstytojas, choro vadovas. 1986–1988 Lietuvos profesinių sąjungų saviveiklinių kūrybos namų Muzikos skyriaus vedėjas. 1988–1991 Respublikinio moksleivių estetinio lavinimo kultūros centro skyriaus vedėjas. 1993–1995 gyveno JAV, mokytojavo ir dalyvavo lietuvių kultūrinėje veikloje. Dainų švenčių vyr. dirigentas, chorų festivalių, respublikinių „Dainų dainelės“ konkursų organizatorius. 1988 apdovanotas Kultūros žymūno ženklu.

Stasys Paliulis
2022 05 07

120 metų, kai Savučiuose (Biržų r.) gimė (1902) pedagogas, tautosakininkas, humanitarinių m. dr., doc. Stasys Paliulis. 1920–1923 mokėsi Panevėžio gimnazijoje. 1922 įkūrė pirmąjį Lietuvos mokykloje skudučių ansamblį. 1923–1925, 1929–1933 studijavo Vytauto Didžiojo universitete. 1925–1927 mokytojavo Biržų gimnazijoje. Pedagoginį darbą taip pat dirbo Raseiniuose, Kaune, Jurbarke, Pandėlyje. 1937–1940 Vilkaviškio, 1940–1941 Zarasų, 1944 Rokiškio gimnazijų direktorius. 1945–1948 dėstė Vilniaus universitete, 1945–1992 – Vilniaus pedagoginiame institute. Jo dėka Lietuvoje tapo populiarūs skudučiai. Nuo 1925 vienas ir su mokiniais užrašė (daugiausia Biržų, Kupiškio, Rokiškio apskrityse) daugiau kaip 7000 muzikinio folkloro, tautosakos, etnografijos dalykų. Paskelbė straipsnių, atsiminimų, muzikos knygų recenzijų. Mirė 1996 09 19 Vilniuje.

Benediktas Rutkūnas (Rutkauskas)
2022 05 12

115 metų, kai Pazūkuose (Panevėžio r.) gimė (1907) pedagogas, rašytojas Benediktas Rutkūnas (Rutkauskas). 1926 baigė Panevėžio gimnaziją. 1926–1930 Lietuvos universitete studijavo germanistiką, diplomą įgijo 1943 Vilniaus universitete. 1930–1937 mokytojavo Vilkaviškyje, Žagarėje, Kėdainiuose. 1940–1941 Valstybinės leidyklos korektorius. 1941–1944 Kauno amatų mokyklos mokytojas. 1944 pasitraukęs į Vokietiją, dėstė lietuvių gimnazijose. 1949 persikėlė į JAV. Poeziją ir beletristiką spausdino periodiniuose leidiniuose, išleido poezijos rinkinių, novelių knygą. Mirė 1975 10 24 Filadelfijoje (JAV).

Raimundas Banionis
2022 05 13

65 metai, kai Panevėžyje gimė (1957) režisierius Raimundas Banionis, aktoriaus Donato Banionio sūnus. 1975 baigė Panevėžio 2-ąją vidurinę mokyklą (dab. Panevėžio V. Žemkalnio gimnazija), 1980 – Sąjunginį valstybinį kinematografijos institutą Maskvoje. 1980–1989 Lietuvos kino studijos, nuo 1989 UAB „Litnek“ režisierius, nuo 2000 dirba UAB „Videometra“, taip pat pagal sutartis dirba teatre, televizijoje ir kitur. Įvairiuose Lietuvos ir Rusijos teatruose pastatė spektaklių, režisavo vaidybinių ir dokumentinių filmų, operų.

2022 05 15

145 metai, kai Panevėžyje gimė (1877) metalurgas, prof. Nikolajus Beliajevas. 1890 pradėjo mokytis Panevėžio realinėje mokykloje. 1902 baigė Peterburgo technologijos institutą, įsidarbino Putilovo gamykloje. 1904 Putilovo gamykloje įkūrė metalografijos laboratoriją. 1904–1916 jam vadovaujant laboratorijai buvo sukurtas visiškai naujas plienas su chromo ir volframo priemaišomis. Nuo 1909 dėstė Peterburgo politechnikos institute. Vadovavo plieno gamyklos „Elektrostal“ Rusijoje statybai. Mirė 1920 05 26.

Algirdas Venskūnas
2022 05 16

90 metų, kai Panevėžyje gimė (1932) žurnalistas Algirdas Venskūnas. Mokėsi Panevėžio valstybinėje gimnazijoje (dab. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija), Panevėžio 2-oje darbo jaunimo vidurinėje mokykloje. Studijavo Šiaulių mokytojų instituto neakivaizdiniame skyriuje. 1963 neakivaizdiniu būdu baigė Sąjunginį žurnalistikos ir fotoreportažo lektoriumą Maskvoje. Tais pačiais metais įstojo į Maskvos M. Lomonosovo valstybinio universiteto Žurnalistikos fakulteto neakivaizdinį skyrių. Dirbo Joniškėlio r. laikraščio „Komunizmo pergalė“ redakcijoje, nuo 1956 – „Panevėžio tiesos“ redakcijoje. 1960 paskirtas „Panevėžio tiesos“ atsakinguoju sekretoriumi. Kūrė feljetonus, apsakymus, apybraižas, eilėraščius, pasakėčias. Mirė 1990 02 06 Panevėžyje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas.

Valerija Valsiūnienė
2022 05 17

115 metų, kai Žydeliuose (Panevėžio r.) gimė (1907) rašytoja Valerija Valsiūnienė. Mokėsi lietuvių pradinėje mokykloje Liepojoje (Latvija), 1919–1922 Radviliškio progimnazijoje. 1930 baigė Telšių mokytojų seminariją. 1930–1940 mokytojavo Šiaulių mokyklose. 1941 ištremta į Krasnojarsko kraštą. 1945 grįžo į Vilnių. 1945–1947 Rašytojų sąjungos klubo vedėja, 1948–1954 Rašytojų sąjungos poezijos konsultantė, vaikų literatūros sekcijos pirmininkė. Išleido poezijos knygelių vaikams, poezijos rinkinių. Mirė 1955 09 25 Vilniuje.

Rimantas Juozas Bagdonas
2022 05 19

70 metų, kai Panevėžyje gimė (1952) kompozitorius, džiazo muzikos atlikėjas Rimantas Juozas Bagdonas. Baigė Panevėžio J. Švedo pedagoginę mokyklą, 1981 – Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetą. 1981 Panevėžio autoremonto gamykloje subūrė džiazo kvartetą. 1987 paskirtas estradinio ansamblio „Ekranas“ vadovu. 1995 pučiamųjų instrumentų orkestro „Panevėžio garsas“ pagrindu subūrė bigbendą. 1999 Panevėžyje įkūrė džiazo klubą „Randevu“. 2002 subūrė grupę „Jazz Comfort“. 2002 inicijavo ir kasmet Panevėžyje organizavo tarptautinį vaikų ir jaunimo džiazo muzikos festivalį-konkursą „Jazz fontanas“. Kūrė muziką teatrų spektakliams, dainų šventėms, liaudies instrumentų orkestrui, kompozicijas bigbendui, pjeses fortepijonui, kamerinę džiazo, relaksacinę muziką. Dalyvavo Lietuvos ir tarptautiniuose džiazo muzikos festivaliuose.  „Metų panevėžietis“ (2017). Mirė 2019 08 31 Panevėžyje.

A. Salynskio „Marija“
2022 05 20

50 metų, kai Panevėžio dramos teatre įvyko (1972) premjera – A. Salynskio „Marija“.

Jonas Variakojis
2022 05 20

130 metų, kai Rinkuškiuose (Biržų r.) gimė (1892) Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas Jonas Variakojis. Studijavo Peterburgo universiteto Teisės fakultete. 1917 baigė Vladimiro karo mokyklą Petrograde, 1923 – Aukštuosius karininkų DLK Vytauto kursus. 1918 įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Panevėžio apskrities apsaugos viršininku. Organizavo Panevėžio apsaugos būrį, išaugusį į Panevėžio atskirąjį batalioną, vėliau tapusį 4-uoju pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulku, dislokuotu Panevėžyje, iki 1921 buvo jo vadu. 1928–1929 LR Susisiekimo ministerijos valdytojas, 1929–1930 LR Krašto apsaugos ministras. Nuo 1949 gyveno JAV. Išleido atsiminimų knygą. Apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo ir 2-ojo (1919), DLK Gedimino 4-ojo (1928), Vytauto Didžiojo 2-ojo (1930) laipsnio ordinais, Lietuvos nepriklausomybės (1928) ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių (1929) medaliais. Panevėžio miesto garbės pilietis (2018). Mirė 1963 10 31 Čikagoje (JAV).

J. Grušo „Pražūtingas apsvaigimas“
2022 05 25

55 metai, kai Panevėžio dramos teatre įvyko (1967) spektaklio J. Grušo „Pražūtingas apsvaigimas“ premjera. Režisierius – V. Blėdis.

Kęstutis Bulota
2022 05 25

80 metų, kai Panevėžyje gimė (1942) mechanikos inžinierius Kęstutis Bulota. Nuo 1949 gyvena JAV. 1964 baigė Pietų Kalifornijos universitetą. Tyrė infraraudonųjų spindulių ir lazerio taikymo galimybes. Mokė besirengiančius skristi į mėnulį astronautus naudotis jo sukonstruotu aparatu. Už tai gavo NASA apdovanojimą. Priklauso JAV Lietuvių bendruomenei.

Elena Rutkauskaitė
2022 05 28

95 metai, kai Eimuliškyje (Panevėžio r.) gimė (1927) pedagogė, kraštotyrininkė Elena Rutkauskaitė. 1941–1947 mokėsi Panevėžio mergaičių gimnazijoje. 1950 baigė Šiaulių mokytojų instituto Istorijos fakultetą. Mokytojavo Širvintų, Kurganavos, Kabelių, Gegabrastos, Pušaloto mokyklose. Rinko kraštotyrinę medžiagą. Išleido knygą „Gyvenimus jungianti upė: Toliūnų ir Gegabrastos kaimų istorijos“ (2014).

Zenonas Kavaliauskas
2022 05 29

85 metai, kai Panevėžyje gimė (1937) poetas Zenonas Kavaliauskas. Mokėsi Kauno ir Panevėžio aklųjų mokyklose. Nuo 1958 Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Panevėžio įmonės darbuotojas. Paskelbė eilėraščių spaudoje, aklųjų ir silpnaregių kūrybos almanachuose, išleido 3 poezijos rinkinius. Mirė 2015 12 11 Panevėžyje.