Juozas Adomavičius
2022 12 01

75 metai, kai Krekenavos vienkiemyje (Panevėžio r.) gimė (1947) inžinierius matematikas, informatikas, technologijos m. dr., prof. Juozas Adomavičius. 1970 baigė Kauno politechnikos institutą ir jame (nuo 1990 Kauno technologijos universitetas) iki 2010 dėstė. 1992–2001 Programinės įrangos katedros vedėjas. Paskelbė mokslinių straipsnių apie informacines technologijas, informatikos vadovėlių autorius.

Bronius Krikštopaitis
2022 12 14

120 metų, kai Alančiuose (Panevėžio r.) gimė (1902) jūrininkas Bronius Krikštopaitis. Baigęs Vadoklių pradinę mokyklą, mokėsi Panevėžio gimnazijoje. 1923–1925 mokėsi Kauno aukštesniosios technikos mokyklos Jūrininkų skyriuje. 1925 išvyko studijuoti jūreivystės mokslų į Suomiją. 1930 baigė Abo (dabar Turku) Navigacijos institutą Suomijoje, vėliau stažavosi vokiečių laivyne ir grįžęs į Lietuvą tapo pirmuoju Lietuvos jūrų kapitonu. Vadovavo įvairiems laivams. 1950 apsigyveno Čikagoje. Išleido atsiminimų knygą „Jūrų keliais“ (1979). Mirė 1999 09 27 Čikagoje (JAV).

Antanas Rukuiža
2022 12 16

135 metai, kai Sriubiuose (Kėdainių r.) gimė (1887) miškininkas, visuomenės veikėjas, doc. Antanas Rukuiža. 1909 baigė Panevėžio realinę mokyklą, 1913 – Sankt Peterburgo miškų institutą. 1919–1920 Panevėžio miškų urėdas, dėstė Panevėžio miškininkų kursuose. Nuo 1921 Dotnuvos žemės ūkio ir miškų mokyklos mokytojas, 1922–1927 Dotnuvos žemės ūkio technikumo direktorius. 1927–1936 Alytaus miškų urėdas, Alytaus aukštesniosios miškų mokyklos direktorius. 1936–1940 ir 1941–1942 Miškų departamento direktorius. Nuo 1924 ir 1938–1940 dėstė Žemės ūkio akademijoje. 1942–1944 Kėdainių miškų urėdas. Nuo 1949 gyveno JAV. 1950 su kitais atkūrė Lietuvos miškininkų sąjungą. Bendradarbiavo „Lietuvių enciklopedijoje“. Paskelbė straipsnių iš miškų ūkio ir gamtosaugos, išleido 2 knygas. Apdovanotas DLK Gedimino 3-ojo (1928) ir Vytauto Didžiojo 3-ojo (1938) laipsnio ordinais. Mirė 1973 08 04 Čikagoje (JAV).

2022 12 18

180 metų, kai Panevėžys priskirtas (1842) Kauno gubernijai. Upytės apskritis pavadinta Panevėžio apskritimi.

Zigmantas Plėštys
2022 12 19

90 metų, kai Tvankstėje (Panevėžio r.) gimė (1932) inžinierius, tautodailininkas, kraštotyrininkas Zigmantas Plėštys. 1945–1951 mokėsi Krekenavos vidurinėje mokykloje. 1951 sovietinio saugumo suimtas, nuteistas ir ištremtas į Vorkutą. 1962 grįžo į Lietuvą. 1969 baigė Kauno politechnikos institutą. 1964–1999 dirbo Panevėžio stiklo fabrike. Lankė Panevėžio „Spektro“ dailės studiją. Nuo 1986 kuria ekslibrisus, dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas.

Kazys Dausa
2022 12 19

115 metų, kai Kazimieravoje (Utenos r.) gimė (1907) pedagogas, filosofas, visuomenės veikėjas Kazys Dausa. 1922–1925 mokėsi Panevėžio gimnazijoje. 1926–1934 Lietuvos universitete studijavo pedagogiką ir filosofiją. 1936–1940 Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų humanitarinių fakultetų asistentas. Redagavo žurnalus „Jaunoji karta“, „Vairas“. 1941 ištremtas į Sibirą. 1957 grįžo į Lietuvą, dirbo Vilniaus M. K. Čiurlionio meno mokykloje-internate. Priklausė Lietuvos žurnalistų sąjungai. Paskelbė straipsnių filosofinės antropologijos ir filosofijos istorijos temomis. Mirė 1995 Vilniuje.

Petras Tarasenka
2022 12 19

130 metų, kai Karališkiuose (Anykščių r.) gimė (1892) Lietuvos kariuomenės pulkininkas, archeologas, rašytojas Petras Tarasenka. 1912 baigė Panevėžio mokytojų seminariją. 1912–1919 mokytojavo įvairiose Lietuvos mokyklose, Rusijoje. 1919 grįžus į Lietuvą, paskirtas į Kauno batalioną, dalyvavo nepriklausomybės kovose. 1922 baigė Aukštuosius karininkų kursus. 1926 paskirtas Karo mokslo valdybos mokymo dalies vedėju. 1929 perkeltas į Karo mokyklą, dėstė karo pedagogiką. 1932 paleistas į atsargą. 1941–1944 Kultūros paminklų apsaugos komisijos Archeologijos skyriaus vedėjas, 1944–1946 Kauno valstybinio muziejaus direktorius, 1947–1958 M. K. Čiurlionio dailės muziejaus mokslinis bendradarbis. Parašė darbų apie Lietuvos archeologiją, istorinių apysakų vaikams ir jaunimui. LSSR nusipelnęs kultūros veikėjas (1958). Apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (1920), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). Mirė 1962 05 17 Kaune.

Vladislovas Eidrigevičius
2022 12 21

180 metų, kai Upytėje (Panevėžio r.) gimė (1842) teisininkas Vladislovas Eidrigevičius. Baigė Varšuvos vyriausiosios mokyklos Teisės fakultetą. 1895–1909 Panevėžio miesto burmistras. Daug prisidėjo prie Panevėžio miesto tvarkymo, švietimo būklės jame gerinimo. Mirė 1909 12 Panevėžyje.

Adolfina Narbutaitė
2022 12 22

100 metų, kai Putiliškiuose (Panevėžio r.) gimė (1922) dailininkė tekstilininkė Adolfina Narbutaitė. 1944–1945 Raguvos progimnazijos mokytoja. 1950 baigė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą. 1949–1971 dirbo Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikume. Nuo 1960 Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Sukūrė interjero dekoratyvių audinių, austinių ir rištinių kilimų. Mirė 1971 09 08 Kaune.

Giedrius Svilainis
2022 12 23

50 metų, kai Kaune gimė (1972) kompozitorius, chorvedys Giedrius Svilainis. Nuo 1978 mokėsi Panevėžio vaikų muzikos mokykloje, lankė Panevėžio J. Balčikonio vidurinę mokyklą (dab. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija). 1988–1992 mokėsi Panevėžio J. Švedo pedagoginėje muzikos mokykloje. Nuo 1992 studijavo Lietuvos muzikos akademijoje. Nuo 1994 Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos choro „Vilnius“ chormeisteris, šios sąjungos kultūros namų choro „Skroblas“ vadovas. Nuo 1996 dainuoja ir Vilniaus savivaldybės kameriniame chore „Jauna muzika“. Nuo 2004 Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ meno vadovas. 1994–1997 rengė „Jaunųjų kompozitorių dienas“ Panevėžyje, dalyvauja rengiant Jaunimo kamerinės muzikos dienas Druskininkuose. Kuria religinę muziką chorams, kompozicijas liaudies instrumentams.

Panevėžio J. Balčikonio vidurinės mokyklos istorijos muziejus
2022 12 23

50 metų, kai Panevėžio Juozo Balčikonio vidurinėje mokykloje (dab. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija) mokytojo Vytauto Baliūno iniciatyva įkurtas (1972) mokyklos istorijos muziejus.

Jonas Mekas
2022 12 24

100 metų, kai Semeniškiuose (Biržų r.) gimė (1922) poetas, kino režisierius ir kritikas Jonas Mekas. 1943 baigė Biržų gimnaziją. 1943–1944 redagavo „Panevėžio apygardos balsą“. Lankė J. Miltinio teatro studiją. 1946–1947 Mainco (Vokietija) universitete studijavo filosofiją ir romanistiką. Nuo 1949 gyveno JAV. 1956 pradėjo kurti filmus. Įvairių JAV leidžiamų žurnalų apie kino meną redaktorius. Išleido poezijos rinkinių, atsiminimų knygą. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (1995), apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi (2003), aukščiausiuoju Austrijos apdovanojimu – Pasižymėjimo ženklu (2008) ir Prancūzijos Meno ir literatūros ordino komandoro titulu (2013), Biržų garbės pilietis (2011). Mirė 2019 01 23 Niujorke (JAV), palaidotas Semeniškiuose. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas.

Vanda Zborskaitė
2022 12 24

100 metų, kai Vaškuose (Pasvalio r.) gimė (1922) literatūrologė, humanitarinių m. habil. dr., prof., eseistė Vanda Zaborskaitė. Nuo 1924 gyveno Panevėžyje. 1941 baigė Panevėžio mergaičių gimnaziją, 1946 – lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. 1943–1945 mokytojavo Panevėžio mergaičių gimnazijoje, 1945–1947 – Vilniaus S. Nėries vidurinėje mokykloje. 1950–1961 dėstė Vilniaus universitete. 1962–1971 dirbo Istorijos institute. 1971–1994 Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytoja. Lietuvos mokslų akademijos narė korespondentė (1990). Parašė literatūrologinių studijų, monografijų, vadovėlių, sudarė antologijų. Apdovanota DLK Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu (1994), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000), LR Švietimo ir mokslo ministerijos premija (2002), Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi (2003), Šv. Kristoforo statulėle (2007), LR Švietimo ir mokslo ministerijos Garbės ženklu (2008). Mirė 2010 12 27 Vilniuje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jos rankraščių fondas.

Eugenijus Matuzevičius
2022 12 24

105 metai, kai Uriupine (Rusija) gimė (1917) poetas, vertėjas Eugenijus Matuzevičius. 1939–1943 Vytauto Didžiojo universitete ir Vilniaus universitete studijavo lituanistiką. 1944–1946 mokytojavo Panevėžio gimnazijoje, 1946–1953 dirbo Valstybinėje politinės ir grožinės literatūros leidykloje, 1954–1959 Lietuvos rašytojų sąjungos poezijos konsultantas. 1961–1972 laikraščio „Literatūra ir menas“ redakcijos darbuotojas. Išleido poezijos knygų, išvertė rusų, latvių, lenkų prozos ir poezijos kūrinių. Mirė 1994 06 20 Krinčine (Pasvalio r.).

Jonas Boleslovas Smelstorius
2022 12 27

140 metai, kai Liubave (Kalvarija) gimė (1882) poetas, dramaturgas, vertėjas, žurnalistas Jonas Boleslovas Smelstorius. Baigė Marijampolės gimnaziją. 1905 išvyko į JAV. 1906–1907 savaitraščio „Keleivis“, 1909–1911 ir 1914–1915 Filadelfijoje savaitraščio „Kova“, 1913–1914 Baltimorėje laikraščio „Pirmyn“ redaktorius. Apie 1920 grįžo į Lietuvą, dirbo Kauno centriniam pašte. 1927–1939 dirbo Panevėžio pašte. 1927–1930 laikraščio „Paštininkų žodis“ redaktorius. Išleido eilėraščių rinkinį, pjesių. JAV lietuvių spaudoje paskelbta jo piešinių. Mirė 1943 08 24 Panevėžyje.

Malvina Jonikienė
2022 12 28

110 metų, kai Velžyje (Panevėžio r.) gimė (1912) pedagogė, visuomenininkė Malvina Jonikienė. 1933 baigė Panevėžio mokytojų seminariją. Iki 1941 dirbo Bukonių, Siesikų (Ukmergės r.) ir Šeduvos (Radviliškio r.) pradinėse mokyklose. Nuo 1926 skautė, veikė šaulių ir jaunalietuvių sąjungose. 1931–1933 vyresniųjų skaučių draugovės Panevėžyje draugininkė. Apsigyvenusi JAV, dėstė lietuvių kalbą lituanistinėse mokyklose, dalyvavo skautų veikloje, dainavo „Dainavos“ ansamblyje. Už veiklą skautuose ir Lietuvos šaulių sąjungoje apdovanota ordinais ir medaliu. Mirė 1997 05 23 Čikagoje (JAV).